Kai vanduo tampa iššūkiu: kas iš tikrųjų traukia žmones į šaltą vandenį?
Žiemos plaukimas Lietuvoje – tai ne tik keistas hobis, kurį praktikuoja keli ekscentriški senoliai. Tai tikras judėjimas, turintis tūkstančius pasekėjų, savo tradicijas, bendruomenes ir netgi mokslinį pagrindą. Kiekvieną žiemą, kai termometras krenta žemiau nulio, o ežerai ir upės apsitraukia ledu, šimtai lietuvių rengiasi prie vandens telkinių, kirviais kapoja ledą ir… šoka į vandenį. Savanoriškai. Su šypsena.
Iš šalies žiūrint, tai atrodo beprotybė. Bet tie, kurie bent kartą išbandė – dažniausiai grįžta. Ir ne tik grįžta, bet tampa tikrais fanatikas, kurie sausio rytą kyla šeštą valandą ryto, kad spėtų į ežerą prieš darbą.
Kas čia vyksta? Kodėl žmonės tai daro? Ir svarbiausia – ar tai saugu, ar tai kenkia, ar tai padeda? Pabandykime išsiaiškinti.
Lietuviška tradicija, kuri niekur nedingo
Žiemos maudymasis Lietuvoje nėra kažkoks naujas hipsterskas užsiėmimas. Tai giliai įsišaknijusi tradicija, kuri egzistavo dar tada, kai niekas nežinojo žodžio „wellness”. Mūsų seneliai ir proseneliai plaukdavo žiemą ne todėl, kad taip rekomendavo kokia nors influencerė – jie tiesiog žinojo, kad tai gerai veikia kūną ir dvasią.
Ypač stipri ši tradicija yra susijusi su Trimis Karaliais – sausio 6-ąja. Šią dieną daugelyje Lietuvos vietų organizuojami masiniai žiemos plaukimo renginiai. Žmonės susirenka prie ežerų, upių, net jūros – Palangoje, Klaipėdoje, Birštone, Trasonyse, Zarasuose. Tai tampa tikru šventu ritualu, kuriame dalyvauja ir aštuoniasdešimtmečiai veteranai, ir tie, kurie bando pirmą kartą.
Zarasų kraštas, Molėtų ežerynai, Ignalinos apylinkės – tai regionai, kur žiemos plaukimo kultūra ypač stipri. Čia žmonės ne tik maudosi, bet ir stato specialias pirtis prie vandens, įrengia nuolatines maudymosi vietas su kopėčiomis ir apšvietimu. Tai ne improvizacija – tai rimtas požiūris į tradiciją.
Verta paminėti ir tai, kad Lietuva čia nėra vieniša. Skandinavai, suomiai, rusai, estai – visi turi savo žiemos maudymosi kultūrą. Suomijoje tai neatsiejama nuo pirties ritualo. Lietuvoje – taip pat, bet mes turime ir savo specifiką: dažnai tai daroma tiesiog gamtoje, be jokios infrastruktūros, su draugais ir termosais karštos arbatos.
Ką sako mokslas: nauda ar mitas?
Gerai, tradicija – graži. Bet ar šaltas vanduo iš tikrųjų daro kažką gero? Čia prasideda įdomiausia dalis, nes mokslas šiuo klausimu nėra visiškai vienareikšmis, bet turi ką pasakyti.
Pirmiausia – imunitetui. Tyrimai rodo, kad reguliariai šaltu vandeniu besimaudantys žmonės rečiau serga peršalimo ligomis. Čekų mokslininkai dar devintajame dešimtmetyje atliko tyrimus, kurie parodė, kad šaltas vanduo stimuliuoja imuninės sistemos aktyvumą. Organizmas, reguliariai susidurdamas su šalčio stresu, mokosi geriau reaguoti į išorinius dirgiklius.
Antra – nuotaika ir psichinė sveikata. Šaltas vanduo provokuoja endorfinų ir noradrenalino išsiskyrimą. Tai tas pats mechanizmas, kuris veikia po intensyvaus sporto. Žmonės, kurie reguliariai maudosi žiemą, dažnai kalba apie euforijos jausmą po maudymosi – ir tai nėra tik jų vaizduotė. Tai biochemija. Be to, yra duomenų, kad šaltas vanduo gali padėti kovoti su depresija – 2018 metais žurnale BMJ buvo aprašytas atvejis, kai reguliarus šalto vandens maudymasis padėjo moteriai sumažinti antidepresantų vartojimą.
Trečia – kraujotaka. Kai kūnas patenka į šaltą vandenį, kraujagyslės susitraukia, o kai išlipama – išsiplečia. Šis procesas treniruoja kraujagyslių sieneles ir gali padėti gerinti kraujotaką ilgalaikėje perspektyvoje. Tai tarsi gimnastika jūsų kraujagyslėms.
Tačiau svarbu ir tai, ko mokslas negarantuoja. Žiemos plaukimas negydo ligų. Jis nėra stebuklingas vaistas nuo visko. Ir, svarbiausia – žmonėms su širdies ligomis, hipertenzija ar kitomis rimtomis sveikatos problemomis prieš pradedant būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Šaltas vanduo sukelia staigų širdies ritmo ir kraujospūdžio šuolį – tai ne juokai.
Kaip pradėti: pirmasis žingsnis į šaltą vandenį
Jei skaitote šį straipsnį ir galvojate „gal ir aš pabandysiu” – puiku. Bet nereikia iš karto šokti į lediniame ežere iškirstą skylę. Yra keletas žingsnių, kurie padės pradėti saugiai ir maloniai.
Pradėkite nuo kontrastinio dušo. Tai klasikinis ir veiksmingas būdas priprasti prie šalto vandens. Kiekvieną rytą baigdami dušą, paskutines 30 sekundžių apsipilkite šaltu vandeniu. Pirmą savaitę tai bus kankynė. Po dviejų savaičių – rutina. Po mėnesio – malonumas.
Eikite su patyrusiu žmogumi. Pirmą kartą plaukti žiemą vieniems – bloga idėja. Raskite žmogų, kuris tai daro reguliariai, ir paprašykite, kad jus palydėtų. Jie žinos, kur saugu, kiek laiko galima būti vandenyje, ir ką daryti po maudymosi.
Pasiruoškite aprangą. Tai skamba banaliai, bet labai svarbu. Prieš einant į vandenį, pasiruoškite viską, ką dėvėsite po maudymosi: šiltą chalatą arba paltą, kepurę, pirštines, šiltus batus. Kuo greičiau apsirengsite po maudymosi, tuo geriau. Taip pat turėkite termosą su karšta arbata ar kava.
Laikas vandenyje – trumpas. Pirmą kartą užtenka 30 sekundžių iki minutės. Rimtai. Nereikia įrodinėti sau ar kitiems, kad esate kietas. Tikslas – patirti pojūtį, ne ištvermės rekordą.
Kvėpavimas – viskas. Kai įeinate į šaltą vandenį, kūnas instinktyviai nori kvėpuoti greitai ir panikuoti. Priešinkitės tam. Gilūs, lėti įkvėpimai ir iškvėpimai padės kūnui prisitaikyti ir sumažins streso reakciją. Tai svarbiausias dalykas, kurį reikia žinoti.
Geriausios vietos Lietuvoje žiemos plaukimui
Lietuva – ežerų šalis, todėl vietų tikrai netrūksta. Bet ne visos jos vienodai tinkamos žiemos maudymuisi. Štai keletas vietų, kur žiemos plaukimo kultūra ypač išvystyta:
Trakai ir Galvė. Trakų ežerai žiemą – nuostabus vaizdas. Čia reguliariai renkasi maudymosi entuziastai, o pats miestelis turi gerą infrastruktūrą – yra kur sušilti po maudymosi.
Zarasai. Zarasų kraštas – tikra žiemos plaukimo Meka. Čia yra organizuotų maudymosi vietų, aktyvios bendruomenės ir net renginių. Jei norite pajusti tikrą žiemos maudymosi kultūrą – vykite į Zarasų kraštą.
Palanga ir Klaipėda. Jūra žiemą – tai visai kitas patyrimas nei ežeras. Bangos, vėjas, druskos skonis – tai intensyviau ir įspūdingiau. Palangoje kasmet organizuojami žiemos maudymosi renginiai, kuriuose dalyvauja šimtai žmonių.
Birštonas. Kurortas žiemą atrodo kitaip, bet Nemuno kilpos čia kviečia ir šaltuoju metų laiku. Vietos sanatorijos kartais organizuoja žiemos maudymosi programas kaip dalį sveikatos procedūrų.
Molėtų ežerynai. Šis regionas – tikras rojus tiems, kurie mėgsta gamtą ir ramybę. Žiemą čia galima rasti tylius, neišmindžiotus ežerus, kur maudytis galima beveik vieniems su gamta.
Svarbu: prieš einant į bet kurį vandens telkinį žiemą, įsitikinkite, kad ledas yra pakankamai storas arba kad yra tinkama maudymosi vieta. Niekada nelipkite ant ledo, kurio storis nežinomas.
Bendruomenė: žiemos plaukėjai – savotiška šeima
Vienas labiausiai nustebinančių dalykų apie žiemos plaukimą Lietuvoje – tai bendruomeniškumas. Žmonės, kurie reguliariai maudosi žiemą, dažniausiai tai daro kartu. Ir tarp jų susiformuoja ypatingas ryšys.
Kodėl? Galbūt todėl, kad bendras iššūkis žmones suartina. Kai kartu šoki į lediniame vandenyje, kai kartu šaukiate ir juokiatės, kai kartu geriame karštą arbatą ir jaučiamės lyg nugalėtojai – tai kuria ryšį. Panašiai kaip alpinistai, kurie kartu įveikė kažkokį kalną.
Lietuvoje veikia kelios organizuotos žiemos plaukimo bendruomenės. Socialiniuose tinkluose galite rasti grupes, kurios reguliariai organizuoja bendrus maudymusis. Tai puikus būdas pradėti – ne tik todėl, kad saugu, bet ir todėl, kad žmonės ten draugiški ir mielai priima naujokus.
Įdomu tai, kad žiemos plaukėjai – labai įvairi publika. Čia rasite ir penkiasdešimtmečius verslininkus, ir dvidešimtmečius studentus, ir mamas su tėčiais, ir pensininkus. Jokio elitizmo, jokio snobizmo. Vienintelis kriterijus – noras šokti į šaltą vandenį. Ir tai, paradoksaliai, vienija labiau nei daugelis kitų dalykų.
Mitai, kuriuos reikia išsklaidyti
Apie žiemos plaukimą cirkuliuoja nemažai nesąmonių. Kai kurios iš jų atbaido žmones nuo bandymo, kitos – sukuria klaidingus lūkesčius. Pabandykime su jais susidoroti.
Mitas nr. 1: „Žiemos plaukimas – tik stipriems ir sveikiems.” Iš dalies tiesa, bet ne visiškai. Daugelis žmonių su įvairiomis sveikatos problemomis sėkmingai praktikuoja žiemos plaukimą – tik su gydytojo žinia ir laikydamiesi tam tikrų taisyklių. Amžius taip pat nėra kliūtis – yra žmonių, kurie pradėjo šešiasdešimties.
Mitas nr. 2: „Susirgsi.” Priešingai – reguliariai šaltu vandeniu besimaudantys žmonės dažniausiai serga rečiau. Bet tai galioja reguliariam maudymuisi, ne vienkartiniam šuoliui į lediniame vandenyje po ilgos pertraukos.
Mitas nr. 3: „Reikia ilgai būti vandenyje, kad jaustum naudą.” Visiškai klaidinga. Net 30 sekundžių šaltame vandenyje sukelia visą fiziologinę reakcijų kaskadą. Ilgiau – nebūtinai geriau, ypač pradedantiesiems.
Mitas nr. 4: „Po maudymosi reikia gerti alkoholį – jis šildo.” Tai pavojingas mitas. Alkoholis sukuria šilumos iliuziją, bet iš tikrųjų pagreitina šilumos praradimą. Po žiemos maudymosi – karšta arbata, kava, kakava. Ne degtinė.
Mitas nr. 5: „Žiemos plaukimas – tik vyrams.” Absoliuti nesąmonė. Moterys žiemos plaukimo bendruomenėse sudaro didelę dalį, o kai kuriuose renginiuose – net daugumą. Šaltis nediskriminuoja pagal lytį.
Kai šaltis tampa gyvenimo būdu: žiemos plaukimas kaip meditacija
Pakalbėkime apie tai, apie ką rečiau kalbama – apie psichologinę žiemos plaukimo pusę. Nes daugeliui žmonių tai tampa kažkuo daugiau nei tik sportu ar tradicija. Tai tampa savotišku meditacijos ritualu.
Kai įeinate į šaltą vandenį, jūsų protas neturi kitos galimybės, kaip tik būti čia ir dabar. Negalite galvoti apie darbą, apie problemas, apie rytojų. Šaltis reikalauja viso jūsų dėmesio. Tai yra priverstinė meditacija – kūnas ir protas susitelkia į vieną momentą.
Daugelis reguliarių žiemos plaukėjų sako, kad tai yra geriausia jų dienos dalis. Ne todėl, kad malonu (nors po kurio laiko tampa malonu), bet todėl, kad tai suteikia aiškumo. Po maudymosi protas būna šviežias, mintys – aiškios, energija – aukšta. Tai tarsi reset mygtukas.
Yra ir dar vienas aspektas – drąsos ugdymas. Kiekvieną kartą, kai nusprendžiate įeiti į šaltą vandenį nepaisant visko, jūs treniruojate savo valią. Mokotės daryti tai, ko nenorite, bet žinote, kad tai gera. Ir šis įgūdis persiduoda į kitas gyvenimo sritis. Žmonės, kurie reguliariai maudosi žiemą, dažnai pastebi, kad jiems lengviau priimti sunkius sprendimus, lengviau išeiti iš komforto zonos kitose situacijose.
Wim Hof – olandas, žinomas kaip „Ledinis žmogus” – popularizavo šalto vandens praktikas visame pasaulyje. Jo metodas apima kvėpavimo technikas ir šalto vandens ekspoziciją. Lietuvoje jo idėjos taip pat rado sekėjų, nors mūsų žiemos plaukimo tradicija yra senesnė nei bet koks „Wim Hof metodas”.
Jei norite žiemos plaukimą padaryti tikru ritualu, štai keletas patarimų: nustatykite konkrečią dieną ir laiką. Ryte prieš darbą veikia geriausiai – tai užduoda toną visai dienai. Sukurkite ritualą aplink maudymąsi: gal tai bus tam tikra muzika pakeliui, tam tikra arbata po, tam tikra meditacija prieš. Ritualas padeda kūnui ir protui pasiruošti ir padaro patirtį pilnesnę.
Galiausiai – nedarykite to iš pareigos. Jei tam tikrą dieną tikrai nesijaučiate, jei sergate, jei kūnas sako „ne” – klausykite jo. Žiemos plaukimas turėtų teikti džiaugsmą, o ne tapti dar viena prievole. Ir kai jis teikia džiaugsmą – jūs suprasite, kodėl šimtai lietuvių kiekvieną žiemą grįžta prie ežerų su kirviais ir šypsenomis. Nes šaltis, paradoksaliu būdu, gali būti šilčiausias dalykas jūsų žiemoje.