Kas tie influenceriai ir kodėl jie tapo tokia reikšminga dalimi mūsų kasdienybės?
Prisimenu, kaip prieš kokius penkis metus žodis „influenceris” dar skambėjo keistai ir svetimai. Dabar tai profesija, kurią vaikai įrašo į savo svajonių darbų sąrašus, o suaugusieji svarstydami karjeros pokyčius rimtai galvoja apie turinio kūrimą socialiniuose tinkluose. Instagram Lietuvoje tapo tikra influencerių arena, kur kiekvienas stengiasi išsiskirti, pritraukti dėmesį ir, žinoma, užsidirbti.
Influenceriai – tai asmenys, kurie per savo socialinių tinklų paskyras kuria turinį ir daro įtaką savo sekėjų nuomonei, pirkimo sprendimams ar net gyvenimo būdui. Lietuvoje šis reiškinys įgavo pagreitį maždaug 2016-2018 metais, kai Instagram platformoje atsirado verslo profiliai ir partnerystės su prekių ženklais tapo oficialiu pajamų šaltiniu.
Kas įdomu – Lietuvoje influencerių kultūra turi savo unikalių bruožų. Mes esame maža rinka, todėl čia visi tarsi vienas kitą pažįsta. Tai reiškia, kad autentiškumas ir nuoširdumas vertinami labiau nei kitur. Lietuviai greitai pajunta, kai kas nors apsimeta ar reklamuoja produktą, kuriuo iš tikrųjų nenaudoja.
Lietuviški Instagram influenceriai: nuo mados iki maisto
Lietuvos Instagram erdvėje galima rasti įvairiausių krypčių influencerių. Mados ir grožio sritis tradiciškai dominuoja – čia turime ir stilistų, ir visažistų, ir paprastų mergaičių, kurios tiesiog moka gerai apsirengti ir tai parodyti. Tokie profiliai kaip @ingridos_wardrobe ar @eglemedvedeva tapo tikrais įkvėpimo šaltiniais tūkstančiams lietuvių moterų.
Bet ne vien mada gyvi žmonės. Maisto influenceriai Lietuvoje taip pat turi savo lojalią auditoriją. Receptai, kavinių apžvalgos, gražiai nufotografuoti patiekalai – tai turinys, kuris visada surenka nemažai laikų. O dar yra kelionių entuziastai, kurie net ir pandemijos laikais sugebėjo prisitaikyti ir rodyti Lietuvos grožį.
Sporto ir sveikos gyvensenos tema taip pat labai populiari. Asmeniniai treneriai, jogos instruktorės, bėgikai – visi jie dalijasi savo patirtimi ir motyvuoja kitus judėti. Kai kurie iš jų turi net po 50-100 tūkstančių sekėjų, o tai Lietuvos kontekste yra tikrai solidus skaičius.
Negalima nepaminėti ir tėvystės bei šeimos temų. Mamos blogerės, kurios atvirai kalba apie motinystės iššūkius, vaiko priežiūrą, buities organizavimą – jos sukūrė tikras bendruomenes, kur moterys dalijasi patirtimi ir patarimais.
Kiek uždirba Lietuvos influenceriai ir kaip tai veikia?
Tai klausimas, kuris daugelį domina labiausiai. Atsakymas – labai skirtingai. Mikroinfluenceriai (turintys 5-10 tūkstančių sekėjų) už vieną reklamą gali gauti nuo 50 iki 200 eurų, priklausomai nuo įsitraukimo lygio ir nišos. Vidutinio dydžio influenceriai su 30-50 tūkstančių auditorija jau gali prašyti 300-800 eurų už įrašą.
O tie, kurie turi šimtus tūkstančių sekėjų? Čia jau kalbame apie tūkstančius eurų už vieną reklamą. Tiesa, tokių Lietuvoje nėra daug – gal keliolika asmenų, kurie tikrai gali gyventi vien iš Instagram turinio kūrimo.
Bet pinigai ateina ne tik iš tiesioginių reklamų. Daugelis influencerių uždirba iš:
- Partnerystės programų ir affiliate nuorodų
- Savo produktų ar paslaugų pardavimo
- Internetinių kursų ar konsultacijų
- Renginių vedimo
- Ilgalaikių ambasadorystės sutarčių su prekių ženklais
Svarbu suprasti, kad už tais gražiais nuotraukų kvadratėliais slypi tikras darbas. Turinio planavimas, fotografavimas, redagavimas, bendravimas su sekėjais, derybos su prekių ženklais – visa tai užima daug laiko. Sėkmingi influenceriai į tai skiria po 6-8 valandas per dieną, o kartais ir daugiau.
Kaip tapti influenceriu Lietuvoje: reali instrukcija be rožinių akinių
Jei galvojate, kad tiesiog reikia pradėti skelbti gražias nuotraukas ir sekėjai patys ateis – turiu jus nuvilti. Tai neveikia taip. Bent jau ne 2024 metais, kai Instagram perpildytas turinio ir konkurencija yra didžiulė.
Pirma, turite rasti savo nišą. Kas jus išskiria? Gal jūs puikiai išmanote vintage madą? O gal esate veganų mitybos ekspertas? Ar mėgstate keliauti pigiais skrydžiais? Kuo specifinė jūsų tema, tuo lengviau pritrauksite lojalią auditoriją. Bandymas patikti visiems paprastai baigiasi tuo, kad nepatinki niekam.
Antra – kokybė virš kiekybės. Geriau skelbti tris gerus įrašus per savaitę nei septynis vidutiniškus. Investuokite į normalų telefoną su gera kamera arba fotoaparatą. Išmokite bent bazinių redagavimo principų. Jūsų vizualinis stilius turėtų būti atpažįstamas.
Trečia – autentiškumas. Lietuviai, kaip minėjau, labai greitai pajunta netikrumą. Jei reklamuojate kažką, ką patys nenaudotumėte – žmonės tai pamatys. Geriau atsisakyti pelningos reklamos, nei prarasti sekėjų pasitikėjimą.
Ketvirta – nuoseklumas. Instagram algoritmas mėgsta aktyvius profilius. Tai nereiškia, kad turite skelbti kasdien, bet turėtumėte laikytis tam tikro grafiko. Jei skelbiате tris kartus per savaitę – darykite tai reguliariai, ne šiandien tris, o paskui dvi savaites tylą.
Penkta – bendruomenės kūrimas. Atsakinėkite į komentarus, užduokite klausimus, dalyvaujate diskusijose. Instagram – tai socialinis tinklas, ne vienpusis transliavimas. Žmonės seka tuos, su kuriais jaučia ryšį.
Tamsiosios influencerių pasaulio pusės
Nemeluosiu – būti influenceriu nėra vien saulė ir vaivorykštės. Yra daug dalykų, apie kuriuos nekalbama gražiuose Instagram kvadratėliuose.
Pirma problema – nuolatinis spaudimas atrodyti tobulai. Kai tavo išvaizda ir gyvenimas yra tavo produktas, sunku atsipalaiduoti. Daugelis influencerių prisipažįsta kovojantys su nerimo sutrikimais, depresija ar valgymo sutrikimais. Nuolatinis palyginimas su kitais, neigiami komentarai, būtinybė visada atrodyti laimingam – tai kelia didžiulį emocinį krūvį.
Antra – privatumo nebuvimas. Kai dalijies savo gyvenimu internete, žmonės pradeda jausti, kad turi teisę į viską. Kur buvai, su kuo, ką valgei, kodėl nepasisveikinai, kai sutikau gatvėje – tokio tipo klausimai ir pretenzijos tampa kasdienybe.
Trečia – nepastovios pajamos. Vienu mėnesiu gali uždirbti 3000 eurų, kitu – 500. Ypač Lietuvoje, kur rinka maža ir sezoninė. Vasarą prekių ženklai aktyviai ieško partnerysčių, žiemą – viskas nutyla.
Ketvirta – algoritmų diktatūra. Instagram algoritmas nuolat keičiasi, ir tai, kas veikė vakar, gali neveikti šiandien. Gali pastebėti, kad staiga tavo įrašai pasiekia tik kelis šimtus žmonių, nors sekėjų turi tūkstančius. Tai frustruoja ir verčia nuolat prisitaikyti.
Penkta – neaiškus teisinis reguliavimas. Lietuva tik pradeda reguliuoti influencerių rinką. Kaip deklaruoti pajamas? Kaip teisingai žymėti reklamą? Kokios atsakomybės už reklamuojamą produktą? Visa tai dar formuojasi, o influenceriai dažnai lieka pilkoje zonoje.
Prekių ženklai ir influenceriai: kaip vyksta bendradarbiavimas
Įdomu pažvelgti į šį procesą iš abiejų pusių. Prekių ženklai Lietuvoje vis labiau supranta influencer marketingo vertę, bet ne visi dar moka tai daryti efektyviai.
Dažniausiai bendradarbiavimas prasideda nuo el. laiško arba tiesioginės žinutės. Prekių ženklas susisiekia su influenceriu ir pasiūlo bendradarbiavimą. Čia prasideda derybos – kas bus reklamuojama, kaip, kokia kaina, kokios sąlygos.
Profesionalūs influenceriai turi savo rate cardą – dokumentą, kuriame nurodyti jų statistikos duomenys, auditorijos demografija, įsitraukimo rodikliai ir kainos. Tai padeda prekių ženklams priimti sprendimus ir palyginti skirtingus influencerius.
Lietuvoje vis dar populiarus barter’is – mainai. Influenceris gauna produktą ar paslaugą mainais už reklamą. Tai gali būti gerai abiem pusėms, ypač jei produktas tikrai vertingas. Bet daugelis influencerių jau nebepriima barter’io pasiūlymų, nes sąskaitos nemoka produktais.
Geriausi bendradarbiavimo atvejai – kai yra tikras fit tarp influencerio ir prekės ženklo. Kai sporto trenerė reklamuoja sportinius drabužius arba maisto blogerė – virtuvės įrankius. Tokios reklamos atrodo natūraliai ir veikia efektyviai.
Blogiausi atvejai – kai influenceris reklamuoja viską iš eilės, kas tik moka. Lūpų dažai, statybinės medžiagos, draudimas, kazino – viskas viename profilyje. Tai greitai sumažina pasitikėjimą ir įsitraukimą.
Ateities tendencijos: kas laukia Lietuvos influencerių?
Instagram nuolat keičiasi, o kartu keičiasi ir influencerių peizažas. Keletas tendencijų, kurias matau Lietuvoje:
Video turinio dominavimas. Reels formato populiarumas tik auga. Statinės nuotraukos gauna vis mažiau pasiekiamumo, o trumpi video – vis daugiau. Tai reiškia, kad influenceriams reikia mokytis naujo turinio formato ir būti drąsiems prieš kamerą.
Autentiškumo grįžimas. Žmonės pavargo nuo per daug išredaguotų, netikrų nuotraukų. Populiarėja „realybės” turinys – be filtrų, be tobulo apšvietimo, be išgalvotų scenų. Lietuvoje ši tendencija ypač stipri.
Nišinių influencerių augimas. Vietoj kelių didžiulių influencerių, prekių ženklai pradeda dirbti su daugeliu mažesnių, bet labai tikslinę auditoriją turinčių influencerių. Mikroinfluenceriai dažnai turi geresnį engagement ir lojalesnius sekėjus.
Ilgalaikės partnerystės. Vietoj vienkartinių reklamų, prekių ženklai ieško ilgalaikių ambasadorių. Tai naudinga abiem pusėms – influenceris gauna stabilias pajamas, o prekės ženklas – nuoseklią komunikaciją.
Griežtesnis reguliavimas. Lietuvoje, kaip ir visoje ES, influencerių veikla bus vis labiau reguliuojama. Reklamos žymėjimas, atsakomybė už klaidinančią informaciją, duomenų apsauga – visa tai taps griežčiau kontroliuojama.
Diversifikacija. Protingi influenceriai nebekelia visų kiaušinių į vieną krepšelį. Jie kuria turinį keliose platformose (Instagram, TikTok, YouTube), plėtoja savo produktus, investuoja į kitas veiklas. Instagram gali bet kada pakeisti algoritmus ar net išnykti – reikia turėti planą B.
Kai Instagram tampa darbu: kaip išlaikyti pusiausvyrą
Vienas didžiausių iššūkių influenceriams – atskirti darbą nuo asmeninio gyvenimo, kai tavo asmeninis gyvenimas IR yra darbas. Skamba kaip filosofinis paradoksas, bet tai reali problema.
Daugelis sėkmingų Lietuvos influencerių pastebi, kad pradeda gyventi per Instagram prizmę. Matai gražų saulėlydį – pirmas impulsas ne mėgautis juo, o fotografuoti. Esi restorane su draugais – galvoji apie apšvietimą ir kampus. Tai gali išsekinti ir atimti džiaugsmą iš paprastų dalykų.
Kai kurie influenceriai nustato sau taisykles: pavyzdžiui, sekmadieniais neliečia telefono arba nefotografuoja šeimos vakarienių. Kiti turi atskiras asmenines paskyras, kur dalijasi tik su artimaisiais. Dar kiti tiesiog periodiškai daro pertraukas – išjungia Instagram savaitei ar dviem ir tiesiog gyvena.
Svarbu suprasti, kad jūsų vertė – ne sekėjų skaičius. Tai tik metrika, skaičius ekrane. Jūsų santykiai, sveikata, laimė – tai daug svarbiau. Jei Instagram pradeda kenkti šiems dalykams, galbūt laikas sustoti ir permąstyti prioritetus.
Dar vienas aspektas – mokėjimas ignoruoti negatyvius komentarus. Lietuvoje, deja, vis dar stipri pavydo kultūra. Kai kas nors pradeda sektis, visada atsiras žmonių, kurie kritikuos, ieškos trūkumų, skleis gandus. Tai sunku, bet reikia išmokti filtruoti. Ne kiekvienas komentaras nusipelno jūsų dėmesio ar atsakymo.
Ir galiausiai – investuokite į save ne tik kaip į influencerį, bet kaip į žmogų. Mokykitės naujų dalykų, kurie nesusiję su Instagram. Skaitykite knygas. Užsiimkite hobiais, kuriuos nefilmuojate. Palaikykite draugystes su žmonėmis, kurie jus pažįsta ne kaip @username, o kaip tikrą asmenį su visais privalumais ir trūkumais.
Influencerių pasaulis Lietuvoje dar tik bręsta ir formuojasi. Tai įdomus, dinamiškas, pilnas galimybių laukas. Bet kaip ir bet kuri profesija, ji turi savo šviesių ir tamsių pusių. Svarbiausia – žinoti, kodėl tai darote. Jei tik dėl pinigų ar šlovės – greičiausiai nusivylsite. Bet jei tikrai mėgstate kurti turinį, dalintis savo aistra, įkvėpti kitus – tada ši kelionė gali būti tikrai prasminga ir įdomi. Ir kas žino, gal būtent jūs būsite kitas Lietuvos Instagram veidas, kuris įkvėps tūkstančius žmonių.