Kodėl Vilnius tapo elektroninės muzikos sostine?
Jei kas nors būtų pasakęs prieš dešimt metų, kad Vilnius taps vienu iš svarbiausių elektroninės muzikos centrų Baltijos šalyse, turbūt būtume nusišypsojęs skeptiškai. Bet štai esame čia – mieste, kuris pulsuoja techno ritmais nuo ketvirtadienio vakaro iki sekmadienio ryto, o kartais ir ilgiau.
Vilniaus elektroninės muzikos scena išaugo ne per vieną naktį. Tai buvo organiškas procesas, kuriame susipynė kelios svarbios aplinkybės: atsirado žmonių, kurie ne tik mėgo šią muziką, bet ir norėjo ją propaguoti, atsirado erdvių, kurios tiko tokiems vakarėliams, ir, svarbiausia, atsirado publika, kuri šito troško. Dabar Vilniuje rasi klubų, kurie drąsiai konkuruoja su Berlyno ar Amsterdamo scenomis – bent jau kokybės prasme.
Miesto architektūra irgi suvaidino savo vaidmenį. Senamiestyje ir už jo ribų pilna sovietmečio pastatų, apleistų gamyklų ir pramoninių erdvių, kurios puikiai tinka techno vakarėliams. Ta šiek tiek niūroka, žema, bet kartu autentiška atmosfera sukuria idealią aplinką elektroninei muzikai skambėti. Pridėkime prie to palyginti liberalų požiūrį į naktinį gyvenimą ir turime visus ingredientus sėkmei.
Kur dingsta vilniečiai savaitgaliais?
Jei norite suprasti Vilniaus elektroninės muzikos sceną, turite žinoti pagrindinius žaidėjus. Pirmiausia – Opium Club, kuris daugeliui yra tarsi namų bažnyčia. Šis klubas Vilniaus senamiestyje veikia jau ne pirmus metus ir spėjo tapti legendine vieta. Čia reguliariai groja tiek vietiniai DJ’ai, tiek tarptautinės žvaigždės. Kas svarbu – Opium’e jaučiasi ta tikroji klubo dvasia, kur žmonės ateina dėl muzikos, o ne dėl to, kad pasirodytų Instagram’e.
Kablys – dar viena ikoniška vieta, nors ji yra šiek tiek kitokio formato. Tai kultūrinis centras su keliais aukštais, kur elektroninė muzika yra tik dalis platesnės programos. Bet kai čia vyksta techno vakarėliai, atmosfera būna neįtikėtina. Ypač vasarą, kai galima išeiti į kiemą ir atsikvėpti šviežiu oru tarp setų.
Tamsta Club pastaraisiais metais tapo vienu iš svarbiausių žaidėjų Vilniaus naktiniame gyvenime. Šis klubas žinomas dėl kokybiškos garso sistemos ir kruopščiai atrinktų line-up’ų. Čia nerasit mainstream’o – tik giliausias techno, house ir eksperimentinė elektronika.
Kas vyksta po žeme ir už miesto ribų?
Bet tikroji Vilniaus elektroninės muzikos scena nesiriboja tik oficialiais klubais. Čia veikia visa underground’o kultūra, kuri dažnai yra net įdomesnė už komercinius projektus. Loftas – vieta, kuri techniškai nėra klubas tradicine prasme, bet čia vyksta vieni geriausių techno vakarėlių mieste. Tai buvusi pramoninė erdvė, kur atmosfera primena ankstyvojo Berlyno klubų scenos laikus.
Vis dažniau pasigirsta ir apie vakarėlius, vykstančius visai netikėtose vietose – apleistose gamyklose, sandėliuose, net miško paklonėse už miesto ribų. Tokių eventų informacija dažniausiai sklinda per uždaras grupes socialiniuose tinkluose, ir tai yra dalis žaidimo – rasti, kur vyksta, gauti adresą paskutinę minutę, atvykti ir pajusti, kad esi dalimi kažko autentiško.
Katilinė – dar viena vieta, kuri nusipelno dėmesio. Tai nedidelis klubas su puikia garso sistema ir intymia atmosfera. Čia dažnai vyksta vakarėliai, kurie tęsiasi iki pat ryto, o kartais ir ilgiau. Katilinė yra vieta, kur susitinka tikri scenos entuziastai – čia nerasit atsitiktinių svečių, kurie užsuko „pažiūrėti, kas čia per vieta”.
Kokia muzika iš tikrųjų groja Vilniaus klubuose?
Kai kalbame apie elektroninę muziką Vilniuje, turime suprasti, kad tai nėra vienalytė masė. Scena yra įvairi, ir kiekvienas klubas turi savo muzikinę kryptį. Dominuoja, žinoma, techno – nuo melodingo iki pramoninio, nuo minimal iki hard techno. Bet rasit ir house muzikos – nuo deep house iki tech house.
Pastaraisiais metais pastebimas augantis susidomėjimas eksperimentiniu garsu – IDM, ambient, drone ir kitomis avangardinio elektronikos formomis. Sodas 2123, nors ir nėra grynai elektroninės muzikos klubas, dažnai organizuoja tokio pobūdžio vakarėlius, kur muzika yra labiau konceptuali nei šokių aikštelei skirta.
Vietiniai DJ’ai ir prodiuseriai irgi vaidina svarbų vaidmenį. Tokie vardai kaip Ten Walls (nors jo karjera patyrė kritimą dėl skandalo), Manfredas, Giriu Dvasios, Evermean ir daugelis kitų padėjo Vilnių pasaulio elektroninės muzikos žemėlapyje. Jie ne tik groja vietiniuose klubuose, bet ir reprezentuoja Lietuvą tarptautinėse scenose.
Kaip išgyventi naktį Vilniaus klube?
Jei planuojate apsilankyti Vilniaus elektroninės muzikos klubuose, keletas praktinių patarimų tikrai pravers. Pirma, pamirškit ankstyvus vakarus – tikrasis vakarėlis prasideda apie vidurnaktį arba net vėliau. Daugelis klubų įsibėgėja tik po pirmos nakties, ir geriausias laikas atvykti yra apie antrą-trečią valandą nakties.
Drabužių kodas dažniausiai yra casual, bet ne per daug išsipuošęs. Vilniaus techno scena nėra apie blizgučius ir aukštakulnius – čia svarbu patogumas. Dėvėkit sportbačius, nes šoksite daug ir ilgai. Juoda spalva visada gera idėja, bet tai nėra griežta taisyklė.
Pinigai ir įėjimas: Įėjimo kainos svyruoja nuo 5 iki 20 eurų, priklausomai nuo renginio ir DJ’aus. Kai kuriuose klubuose veikia narystės sistema, kuri suteikia nuolaidų. Gėrimai nėra pigūs, bet ir ne kosmiškai brangūs – vidutiniškai kokteiliai kainuoja 6-8 eurus, alus 3-5 eurus.
Svarbu žinoti, kad daugelyje klubų griežtai draudžiama fotografuoti. Tai daroma sąmoningai, kad žmonės galėtų atsipalaiduoti ir mėgautis muzika, o ne rūpintis, kaip atrodo. Jei matysit užklijuotus telefono kameros objektyvus – tai normalu.
Vasara prieš žiemą: kada geriau?
Vilniaus elektroninės muzikos scena gyvuoja visus metus, bet atmosfera labai skiriasi priklausomai nuo sezono. Žiemą klubai yra pilnesni, nes visi susirenka į uždaras erdves šiltos ir muzikos. Tai laikas, kai jauti tikrąją underground’o dvasią – tamsa, šalta lauke, bet viduje karšta nuo šokančių kūnų ir galingos muzikos.
Vasarą scena persikelia ir į lauko erdves. Vyksta festivaliai, lauko vakarėliai, rooftop party. Grįžulo Gatvė vasarą tampa vienu iš pagrindinių naktinio gyvenimo centrų, nors čia muzika dažniau būna šiek tiek lengvesnė nei hardcore techno klubuose. Bet ir čia rasit elektroninės muzikos vakarėlių.
Festivaliai kaip Supynes Festival ar Devilstone (nors pastarasis labiau orientuotas į metalą, bet turi ir elektroninės muzikos sceną) pritraukia tūkstančius žmonių. Tai puiki proga pamatyti tarptautinius DJ’us ir pajusti festivalio atmosferą, kuri vis dėlto skiriasi nuo klubinės.
Ar Vilnius gali konkuruoti su Berlynu?
Šis klausimas kyla nuolat, ir atsakymas yra sudėtingas. Berlynas yra Berlynas – miestas su unikalia istorija, kur techno muzika tapo kultūriniu fenomenu ir miesto identiteto dalimi. Ten klubai veikia 24/7, yra milžiniškos erdvės ir beribės galimybės. Vilnius to negali pasiūlyti.
Bet Vilnius turi savo pranašumų. Pirma, scena čia yra labiau intymi ir bendruomeniška. Visi vieni kitus pažįsta, yra jausmas, kad esi dalimi kažko autentiško, o ne tik turistas, atėjęs „pažiūrėti”. Antra, kainos yra žymiai prieinamos – už tą sumą, kurią Berlyne išleistum vienai nakčiai, Vilniuje gali švęsti visą savaitgalį.
Trečia, Vilniaus scena yra jaunesnė ir dinamiškesnė. Čia dar yra tos energijos, kuri Berlyne galbūt jau šiek tiek išblėso dėl per didelio komercializavimo ir turistų antplūdžio. Vilniuje jauti, kad scena dar auga, vystosi, ieško savo identiteto – ir tai yra jaudinantis dalykas.
Kur link juda Vilniaus naktis?
Žvelgiant į ateitį, Vilniaus elektroninės muzikos scena atrodo šviesiai. Atsiranda naujų klubų, naujų promoterių, naujų idėjų. Vis daugiau tarptautinių DJ’ų įtraukia Vilnių į savo turus, nes supranta, kad čia yra tikra publika, kuri vertina kokybišką muziką.
Tuo pačiu metu yra ir iššūkių. Miesto valdžia ne visada yra palanki naktiniam gyvenimui – triukšmo skundai, licencijų problemos, nuomos kainų augimas. Kai kurie klubai buvo priversti uždaryti ar persikelti. Bet scena prisitaiko – jei neuždirba vienoje vietoje, atsiranda kitoje.
Matosi ir tendencija link labiau įvairesnės muzikos. Jei anksčiau dominavo grynas techno, dabar vis dažniau girdėti house, disco, net breakbeat ir drum’n’bass. Tai rodo, kad publika bręsta ir nori daugiau įvairovės.
Svarbu ir tai, kad atsiranda vis daugiau moterų DJ’ių ir prodiuserių. Elektroninė muzika ilgai buvo vyriška scena, bet dabar situacija keičiasi. Tokios DJ’ės kaip Milda, Monika Ross ir kitos ne tik groja klubuose, bet ir organizuoja savo renginius, kuria bendruomenes.
Vilniaus elektroninės muzikos scena yra gyva, kvėpuojanti, nuolat besikeičianti. Ji nėra tobula, bet būtent tai ir daro ją įdomią. Čia dar galima pajusti tą underground’o dvasią, kuri daugelyje Vakarų Europos miestų jau seniai išnyko. Čia dar galima ateiti į klubą ir pajusti, kad esi dalimi kažko tikro, autentiško, o ne tik dar vienas turistas elektroninės muzikos Disneylande. Ir kol yra žmonių, kurie tuo tiki ir dėl to dirba, Vilniaus naktys ir toliau pulsavos techno ritmais.