Kai kinas tampa tikru nuotykiu
Balandžio pabaigoje Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje prasideda tikras kino šventė – festivalis „Scanorama”. Jei dar nežinote, kas tai, tuomet pats laikas susipažinti. Tai ne tik vienas didžiausių kino festivalių Lietuvoje, bet ir puiki proga pamatyti filmus, kurie niekada nepasieks įprastų kino teatrų ekranų. Čia nėra vietos blogiems komedijoms su Adomu Sandleriu ar dar vienai „Greito ir įsiutusio” daliai. „Scanorama” – tai vieta, kur susitinka tikri kino entuziastai, smalsūs žiūrovai ir tie, kurie nori išgirsti įdomias istorijas iš viso pasaulio.
Festivalis kasmet pritraukia dešimtis tūkstančių žiūrovų, o jo programa būna tokia įvairi, kad net patyrę kinomanai kartais nežino, ką rinktis. Čia rasite ir dokumentinius filmus apie nežinomus istorijos faktus, ir eksperimentinius darbus, kurie verčia galvoti savaites, ir tiesiog gražiai papasakotas dramas, nuo kurių ašaros rieda pačios.
Iš kur atsirado ši kino meka
„Scanorama” gimė 1997 metais kaip kuklus Skandinavijos šalių kino festivalis. Tuomet niekas negalėjo įsivaizduoti, kad ši iniciatyva išaugs į tokį mastą. Pirmaisiais metais buvo rodoma vos keliolika filmų, o dabar programa siekia beveik 200 pavadinimų!
Festivalio organizatoriai nuo pat pradžių turėjo aiškią viziją – parodyti lietuviams, kad kinas gali būti kažkas daugiau nei pramoginė industrija. Jie norėjo, kad žiūrovai suprastų: filmas gali būti menas, diskusijų objektas, būdas pažvelgti į pasaulį kitomis akimis. Ir jiems pavyko.
Per daugiau nei du dešimtmečius festivalis išaugo iš Skandinavijos kino demonstravimo į tikrą tarptautinį renginį. Dabar čia rodomi filmai iš viso pasaulio – nuo Japonijos iki Argentinos, nuo Irano iki Islandijos. Bet Skandinavijos šalių kinas vis dar užima ypatingą vietą festivalio širdyje, tarsi primindamas, iš kur viskas prasidėjo.
Ką ten iš tikrųjų rodo
Programa – tai tikras galvos skausmas, bet malonus. Festivalis padalintas į kelias sekcijas, ir kiekviena turi savo charakterį. Yra pagrindinė konkursinė programa, kur rodomi naujausi ir įdomiausiai kritikų įvertinti metų filmai. Čia galite pamatyti darbus, kurie vėliau keliauja į „Oskarų” nominacijas ar laimi Kanų festivalyje.
Dokumentinių filmų programa paprastai būna ypač stipri. „Scanorama” organizatoriai turi nosį dokumentikai – jie suranda tokių istorijų, apie kurias net nežinojote, kad norėtumėte sužinoti. Vienerius metus tai gali būti filmas apie senjorus, kurie pradeda groti pankroko muziką, kitus – apie paslaptingą dingusį menininką ar apie klimato kaitos aktyvistus.
Yra ir retrospektyvos – kai festivalyje rodomi vieno režisieriaus ar vienos temos filmai. Tai puiki proga pasinerti į konkretaus kūrėjo pasaulį ar suprasti, kaip keitėsi tam tikra tema kine per dešimtmečius. Kartais būna rodomi ir atstatyti klasikiniai filmai, kuriuos verta pamatyti dideliame ekrane su kokybišku garsu.
Trumpametražių filmų programa – tai atskiras pasaulis. Čia dažnai slepiasi ateities talentai, eksperimentuojama su forma ir pasakojama istorijos, kurioms nereikia dviejų valandų. Kai kurie trumpametražiai filmai būna stipresni už visus pilnametražius kartu sudėjus.
Kaip nepasiklysti festivalio sūkuryje
Pirmą kartą festivalyje gali būti šiek tiek bauginančiai. Štai keletas patarimų, kaip išgauti maksimumą iš šios patirties. Pirma – nepirkite bilietų chaotiškai. Kai išeina programa, skirkite valandą ar dvi ir tikrai ją perskaitykite. Pažymėkite, kas jus domina, paskaitykite apie režisierius, pažiūrėkite anonsus.
Antra – nebijokite rizikuoti. Taip, saugu rinktis filmus, kurie jau laimėjo apdovanojimus ar apie kuriuos daug rašė. Bet kartais didžiausi atradimas būna filmai, apie kuriuos nieko nežinojote. Pasirinkite bent vieną filmą visiškai atsitiktinai – galbūt tai bus festivalio akimirka, kurią prisiminsit ilgiausiai.
Trečia – ateikite anksčiau. Ypač populiariems seansams eilės būna ilgos, o vietos – ribotos. Geriau pusvalandį palaukti fojė su kava, nei praleisti filmą, kurį norėjote pamatyti. Be to, festivalio atmosfera – tai ne tik filmai, bet ir žmonės aplink. Fojė galite sutikti kino kritikus, režisierius, aktorius ar tiesiog bendraminčius.
Ketvirta – jei turite galimybę, eikite į pokalbius su kūrėjais po filmų. Tai unikalus šansas išgirsti, kaip gimė filmas, kokios buvo kūrybinės dilemos, ką režisierius norėjo pasakyti. Kartais toks pokalbis visiškai pakeičia filmo suvokimą.
Festivalio žvaigždės ir svečiai
Vienas iš „Scanorama” privalumų – kad čia atvyksta patys filmų kūrėjai. Ne kažkokie antrarūšiai režisieriai, o tikri pasaulinės kino scenos vardai. Festivalyje yra buvę ir norvegų režisierius Joachimas Trieris, ir danų provokatorius Larsas von Trieras (tiesa, jis atvyko virtualiai), ir daugybė kitų įdomių asmenybių.
Lietuvos kino kūrėjai taip pat aktyviai dalyvauja festivalyje. Čia dažnai būna rodomi naujausi lietuviški filmai, vyksta premjeros, diskusijos. Tai puiki proga pamatyti, kas vyksta mūsų kino industrijoje, kur ji juda, kokie nauji talentai kyla.
Svarbiausia, kad festivalyje galite ne tik pamatyti šiuos žmones ekrane ar scenoje, bet ir tiesiog sutikti koridoriuje ar kavinėje. „Scanorama” nėra tas festivalis, kur žvaigždės apsuptos apsaugos ir neprieinamos. Atmosfera čia gana demokratiška – visi esate kino mylėtojai, tik vieni kuria, o kiti žiūri.
Kodėl verta išlįsti iš namų
Gyvename laikais, kai bet kokį filmą galima rasti internete. Kodėl tada eiti į festivalį? Atsakymas paprastas – patirtis. Žiūrėti filmą dideliame ekrane, su kokybišku garsu, tarp žmonių, kurie taip pat atėjo dėl to paties – tai visiškai kitoks dalykas nei žiūrėjimas namuose nešiojamuoju kompiuteryje.
Be to, festivalyje rodomi filmai, kurių tiesiog nerasite kitur. Daugelis jų neturi platinimo Lietuvoje, nebus rodomi kino teatruose, o ir internete atsiras tik po metų ar dviejų, jei apskritai atsiras. Festivalis – tai vienintelė proga juos pamatyti.
Dar vienas dalykas – bendruomenė. Festivalio metu susiformuoja ypatinga atmosfera. Žmonės dalijasi įspūdžiais, rekomenduoja vienas kitam filmus, diskutuoja. Tai primena knygų klubą, tik daug didesniu mastu. Galite rasti naujų draugų, kurie dalijasi jūsų pomėgiais.
Ir galiausiai – tai tiesiog smagu. Festivalis trunka beveik dvi savaites, per kurias galite sukurti sau mažą ritualą: po darbo nueiti į seansą, paskui į barą aptarti matytą, galbūt dar vieną filmą pavakare. Tai kaip mini atostogos, tik be reikalo išvykti iš miesto.
Praktiniai dalykai, kuriuos reikia žinoti
Bilietai paprastai išparduodami gana greitai, ypač į populiarius seansus. Geriausia pirkti iš anksto internetu – taip išvengsite nusivylimo. Yra ir abonementų sistema, kuri leidžia sutaupyti, jei planuojate žiūrėti daug filmų. Studentams ir pensininkams paprastai būna nuolaidos.
Festivalis vyksta keliuose kino teatruose. Vilniuje tai dažniausiai „Forum Cinemas”, „Skalvija” ir kiti. Svarbu žinoti, kur rodomas jūsų pasirinktas filmas, nes tarp seansų gali tekti bėgioti per pusę miesto. Planuokite laiką protingai – geriau palikti tarpą tarp filmų, nei bandyti suspėti į kitą seansą prakaituojant.
Maistas ir gėrimai – amžina dilema. Kino teatrų kavinės paprastai brangios, bet festivalis trunka ilgai, tad išlaidos gali sukauptis nemažos. Kai kurie žmonės atsinešdina savo užkandžių, nors oficialiai tai ne visada leidžiama. Protingiausias variantas – pavalgyti prieš seansą kur nors netoliese.
Jei esate iš Kauno ar Klaipėdos – festivalis vyksta ir jūsų miestuose, nors programa būna šiek tiek mažesnė nei Vilniuje. Bet pagrindiniai filmai paprastai pasiekia visus tris miestus, tad nereikia jausti, kad kažko praleidžiate.
Kai užgęsta šviesų ir prasideda magija
Galiausiai, „Scanorama” – tai ne tik filmai. Tai būsena, nuotaika, galimybė išsitraukti iš kasdienybės rutinos ir pasinėrti į kitas istorijas, kitus pasaulius. Tai primena, kad kinas vis dar gali būti nuostabus, įkvepiantis, verčiantis galvoti.
Kiekvienas festivalis palieka savo pėdsaką. Vienus metus ypač įsiminsite kokią nors dokumentiką, kitus – atradę naują mėgstamą režisierių, dar kitus – tiesiog tą jausmą, kai išeini iš salės ir nori tuoj pat su kažkuo aptarti matytą. Festivalio metu pasaulis atrodo šiek tiek platesnis, įdomesnis, pilnesnis galimybių.
Tad jei dar niekada nebuvote „Scanorama” festivalyje – šiemet pats laikas pradėti. Pasirinkite kelis filmus, nusipirkite bilietus, pasiimkite draugą ar eikite vienas – nesvarbu. Svarbu, kad ateinate atviri naujoms patirtims. O jei jau esate festivalio veteranas – žinote, kad balandis be „Scanorama” būtų tiesiog neįsivaizduojamas. Tai tapę tradicija, į kurią grįžtama kaip į namus, tik šie namai kasmet atrodo šiek tiek kitaip ir visada turi ką nors naujo pasiūlyti.