Kas šiandien vyksta knygų pasaulyje?
Grožinės literatūros pasaulis niekada nemiega – kol vieni autoriai užsidaro savo kabinetuose ir kuria naujus pasaulius, kiti jau triumfuoja su savo kūriniais tarptautinėse mugėse. O mes, skaitytojai, tiesiog bandome spėti sekti visas naujienas, premijas, skandalus ir netikėtus siužeto posūkius ne tik knygose, bet ir pačioje literatūros industrijoje.
Pastaraisiais mėnesiais grožinės literatūros srityje įvyko tiek daug įdomių dalykų, kad net sunku žinoti, nuo ko pradėti. Nobelio premijos laureatai, nauji bestseleriai, kurie virsta serialais greičiau nei spėjame juos perskaityti, ir netikėti debiutai, kurie verčia mus permąstyti, ką iš tiesų reiškia gera literatūra. Tad pasiimkite kavos puodelį (arba arbatos, jei esate iš tų rafinuotųjų) ir pasinerkime į tai, kas šiuo metu jaudina knygų mylėtojų širdis.
Lietuviškos literatūros bangos ir atoslūgiai
Lietuvos grožinės literatūros scena šiemet tikrai nebuvo nuobodi. Pradėkime nuo to, kad mūsų autoriai pagaliau pradeda drąsiau kalbėti apie temas, kurios anksčiau atrodė tabu. Psichikos sveikata, šeimos smurtas, LGBTQ+ bendruomenės patirtys – visa tai vis dažniau atsiduria ne tik šiuolaikinės prozos, bet ir poezijos puslapiuose.
Vienas ryškiausių šių metų įvykių – kelių lietuvių autorių kūrinių vertimai į užsienio kalbas. Tai nėra tik prestižo klausimas, o realus žingsnis į tarptautinę literatūros areną. Kai mūsų rašytojai pasirodo Frankfurto ar Londono knygų mugėse, tai reiškia, kad lietuviška literatūra nebėra tik lokali egzotika, o pilnavertė pasaulinės kultūros dalis.
Įdomu ir tai, kad jaunųjų autorių debiutai šiemet sulaukė ypač daug dėmesio. Leidyklos nebijo rizikuoti su naujais vardais, o skaitytojai pasirodė esą labai atviri eksperimentams. Ypač populiarūs tapo kūriniai, kurie maišo žanrus – kai istorinė proza susipina su magišku realizmu, o psichologinis trileris netikėtai įgauna filosofinių atspalvių.
Tarptautiniai bestseleriai, kurie užkariavo pasaulį
Kalbant apie tarptautinius bestselerius, šiemet tikrai buvo kuo džiaugtis. Viena didžiausių sensacijų – naujas Colleen Hoover romanas, kuris išėjo ir per pirmąsias dvi savaites pardavė daugiau nei milijoną egzempliorių. Taip, milijoną! Ir nors kritikai vis dar ginčijasi dėl jos kūrinių literatūrinės vertės, skaitytojai balsuoja piniginėmis ir ašaromis ant knygų puslapių.
Kitas reiškinys – „dark akademia” žanro suklestėjimas. Jei dar nežinote, kas tai – įsivaizduokite Oksforde ar Kembridže vykstančias istorijas su paslaptimis, žmogžudystėmis ir intelektualiais, kurie cituoja lotyniškai net per pusryčius. Donna Tartt „Slaptoji istorija” tapo šio žanro biblija, o nauji autoriai lenktyniauja, kas sukurs dar tamsesnę ir įtraukiančią universiteto aplinkos istoriją.
Negalima nepaminėti ir to, kad fantastinė literatūra pagaliau sulaukė akademinio pripažinimo. Brandon Sanderson, vienas produktyviausių fantastikos autorių, šiemet surengė rekordinę Kickstarter kampaniją, surinkdamas daugiau nei 40 milijonų dolerių keturiems naujiems romanams. Tai įrodo, kad fantastika nebėra „žemesnio lygio” literatūra – ji turi savo ištikimą auditoriją, kuri pasiruošusi investuoti į kokybišką pasakojimą.
Kai knygos tampa serialais (ir atvirkščiai)
Viena įdomiausių šiuolaikinės literatūros tendencijų – neatsiejamas ryšys tarp knygų ir ekranų. Netflix, HBO, Amazon Prime – visi didieji žaidėjai medžioja kitus „Game of Thrones” ar „The Witcher”. O tai reiškia, kad rašytojai staiga atsiduria labai keistoje situacijoje: rašai knygą, bet galvoje jau matai, kaip tai atrodys ekrane.
Šiemet ypač sėkmingai ekranizuotas Sally Rooney „Normalūs žmonės” įrodė, kad intymus, psichologinis pasakojimas gali būti ne mažiau įtraukiantis už sprogimus ir persekiojimus automobiliais. O tai atvėrė duris daugeliui panašių projektų – dabar leidyklos aktyviai ieško „kitų Sally Rooney”, kas kartais atrodo šiek tiek absurdiška.
Bet yra ir atvirkštinė tendencija – serialai, kurie tampa knygomis. „The Last of Us”, „The Mandalorian” ir kiti populiarūs serialai sulaukia savo literatūrinių adaptacijų. Ar tai gera, ar bloga – sunku pasakyti, bet faktas lieka faktu: literatūra ir vizualinė kultūra tampa vis labiau persipynusios.
Literatūrinės premijos ir jų skandalai
Jei manote, kad literatūrinės premijos – tai nuobodūs renginiai, kur senutėliai akademikai dalina apdovanojimus vieni kitiems, tai šiemet tikrai buvote nustebinti. Nobelio literatūros premija vėl sukėlė diskusijų bangą – ar tikrai laureatas yra vertas šio apdovanojimo, ar komitetas vėl pasirinko „saugų” variantą?
Booker Prize šiemet taip pat neapsieita be dramų. Kai trumpajame sąraše atsidūrė keletas visiškai nežinomų autorių, literatūrinė bendruomenė suskilo į dvi stovyklas. Vieni džiaugėsi, kad pagaliau įvertinami ne tik žinomi vardai, kiti kaltino žiuri politiniu korektiškumu ir populizmu. Kaip bebūtų, diskusijos tik padidino susidomėjimą pačiais kūriniais, tad galbūt skandalas ir buvo geriausias dalykas, kas galėjo nutikti tiems autoriams.
Lietuvoje irgi turėjome savo mažų dramų – kai vienas populiarus autorius atsisakė priimti premiją, motyvuodamas tuo, kad nesutinka su žiuri sprendimu kituose kategorijose. Ar tai principingumas, ar tiesiog geras PR triukas? Kiekvienas sprendžia pats, bet faktas, kad apie tai kalbėjo visi knygų mylėtojai, yra neginčijamas.
Socialiniai tinklai keičia literatūros vartojimą
BookTok – jei dar nežinote šio žodžio, vadinasi, tikrai nesinaudojate TikTok. Ši platforma tapo vienu įtakingiausių veiksnių knygų pardavimams. Kai 17-metė mergina su milijonu sekėjų parekomenduoja knygą, ji per kelias dienas išparduodama visose knygynuose. Leidyklos jau seniai tai suprato ir dabar aktyviai bendradarbiauja su BookTok įtakotojais.
Bet čia slypi ir pavojus – kai knygos vertinamos pagal tai, kaip gerai jos atrodo video, ar kaip emocingai galima apie jas papasakoti per 60 sekundžių, ar nepasidarome per daug paviršutiniški? Ar nesumenkinama literatūros vertė, kai ji tampa tik dar vienu „content” šaltiniu?
Instagram taip pat turi savo literatūrinę nišą – „bookstagram” bendruomenė, kur knygos fotografuojamos su žvakėmis, kavos puodeliais ir gėlėmis. Tai gražu, estetiška, bet ar tai skatina gilesnį skaitymą? Kai kurie kritikai teigia, kad ne, bet kita vertus – jei tai pritraukia naujų skaitytojų, galbūt nereikėtų būti tokiais snobais.
Ekologija ir etika literatūros industrijoje
Vis daugiau skaitytojų pradeda domėtis ne tik tuo, ką skaito, bet ir kaip pagamintos jų knygos. Popierius, dažai, gamybos procesas – visa tai turi poveikį aplinkai. Kai kurios leidyklos jau perėjo prie ekologiškesnių gamybos metodų, naudoja perdirbto popieriaus, atsisakė plastiko viršelių apsaugai.
Bet ekologija – tai ne tik gamyba. Tai ir turinys. Vis daugiau autorių rašo apie klimato kaitą, ekologines katastrofas, žmonijos ateitį išsekus gamtos ištekliams. Cli-fi (climate fiction) žanras auga sparčiai, ir tai nebėra tik distopiniai siaubo scenarijai – daugelis autorių bando rasti viltį ir sprendimus per savo pasakojimus.
Etikos klausimas iškyla ir kalbant apie autorių elgesį. Po #MeToo judėjimo literatūros pasaulis taip pat susidūrė su savo demonais. Keletas žinomų autorių buvo apkaltinti priekabiavimu, diskriminacija, piktnaudžiavimu. Ir čia iškyla sudėtingas klausimas – ar galime atskirti kūrinį nuo autoriaus? Ar turėtume skaityti puikius romanus, jei jų autorius yra problematiškas žmogus?
Kur link juda literatūra ir ką tai reiškia mums
Žvelgiant į visas šias tendencijas, tampa aišku, kad literatūra yra gyva ir nuolat besikeičianti sritis. Ji nebėra uždaryta bokšte, prieinamas tik išrinktiesiems. Socialiniai tinklai, ekranizacijos, naujos technologijos – visa tai keičia ne tik tai, kaip vartojame literatūrą, bet ir tai, kaip ji kuriama.
Ar tai gerai, ar blogai? Tikriausiai ir viena, ir kita. Taip, prarandame tam tikrą elitinį literatūros statusą, bet laimime prieinamumą ir įvairovę. Taip, kartais kokybė kenčia dėl kiekio, bet kita vertus – daugiau knygų reiškia daugiau galimybių rasti kažką savo.
Praktinis patarimas visiems, kas nori sekti literatūros naujienas – neapsiribokite vien bestselerių sąrašais. Ieškokite mažų leidyklų, skaitykite vertimus iš mažiau žinomų kalbų, duokite šansą debiutantams. Būtent ten dažniausiai slypi tikrosios perlai, apie kuriuos visi kalbės po kelių metų.
Ir dar viena mintis – neskubėkite. Literatūra nėra greito maisto industrija, nors kartais taip atrodo. Geriau perskaityti vieną knygą lėtai ir įsigilinus, nei perskraidyti dešimt, kad galėtumėte pasigirti skaitymo iššūkio platformoje. Literatūra turi būti malonumas, o ne lenktynės.
Taigi grožinės literatūros pasaulis 2024-aisiais yra spalvingas, prieštaringas ir nepaprastai įdomus. O tai reiškia, kad mums, skaitytojams, tikrai yra ko laukti. Tad į knygyną – ir tegul prasideda nuotykiai!