Kodėl visi dabar skaito savipagalbos knygas?
Pastebėjote, kad knygynų lentynos tiesiog lūžta nuo knygų su pavadinimais apie tai, kaip tapti geresniu savimi, kaip išmokti mylėti save ar kaip per 30 dienų pakeisti savo gyvenimą? Tai nėra atsitiktinumas. Savipagalbos literatūra šiandien išgyvena tikrą aukso amžių, o žmonės šias knygas perka greičiau nei kepamus pyragaičius sekmadienio turguje.
Statistika kalba už save – pasaulinė savipagalbos knygų rinka vertinama daugiau nei 10 milijardų dolerių per metus. Tai daugiau nei uždirba kai kurios nedidelės šalys! Bet kas gi slypi už šio fenomeno? Kodėl žmonės, turintys prieigą prie begalės nemokamos informacijos internete, vis tiek perka šias knygas ir skaito jas nuo viršelio iki viršelio?
Atsakymas paprastesnis nei galėtumėte pagalvoti. Gyvename laikais, kai streso lygis visuomenėje pasiekė rekordinius aukštumus, o tradicinės paramos sistemos – šeima, bendruomenė, bažnyčia – daugeliui žmonių nebevaidina tokio svarbaus vaidmens kaip anksčiau. Savipagalbos knygos tampa savotiška terapija už prieinamą kainą. Už 15-20 eurų galite gauti „asmeninį trenerį”, kuris visada bus po ranka, kai jo prireiks.
Nuo Karnegi iki šiuolaikinių gurų – kaip viskas prasidėjo
Savipagalbos knygų istorija nėra nauja. Dale Carnegie knyga „Kaip įgyti draugų ir daryti įtaką žmonėms”, išleista dar 1936 metais, vis dar populiari ir šiandien. Bet jei palygintumėte tą knygą su šiuolaikinėmis savipagalbos bestseleriais, pamatytumėte milžinišką evoliuciją.
Ankstyvosios savipagalbos knygos daugiausia koncentravosi į verslo sėkmę ir socialinius įgūdžius. Jos buvo parašytos gana formaliu, beveik akademiniu stiliumi. Dabar? Dabar savipagalbos autoriai rašo tarsi kalbėtųsi su jumis per kavą, dalijasi asmeninėmis istorijomis, kartais net keikiasi tekste, kad atrodytų „autentiškiau”.
Tikrasis lūžis įvyko maždaug prieš 20 metų, kai į žaidimą įsijungė tokie autoriai kaip Brené Brown, Mark Manson ar Jen Sincero. Jie pradėjo kalbėti apie pažeidžiamumą, autentiškumą, psichikos sveikatą – temas, kurios anksčiau buvo tabu. Ir žmonės į tai sureagavo labai stipriai, nes pagaliau kažkas kalbėjo apie tikrus dalykus, o ne tik apie tai, kaip uždirbti milijoną iki 30-ties.
Socialiniai tinklai ir Instagram terapija
Negalima kalbėti apie savipagalbos knygų populiarumą neminint socialinių tinklų įtakos. Instagram ir TikTok tapo savotiškais savipagalbos turinio inkubatoriais. Kiekvienas antras influenceris dabar dalijasi „gyvenimo pamokėlėmis” ir motyvuojančiomis citatomis ant gražių saulėlydžio nuotraukų.
Bet čia slypi įdomus paradoksas. Nors socialiniuose tinkluose galite rasti tonos nemokamo savipagalbos turinio, žmonės vis tiek perka knygas. Kodėl? Nes Instagram citata duoda jums greitą dopamino šuolį, bet tikra knyga reikalauja įsipareigojimo, dėmesio, gilesnio apmąstymo. Tai tarsi skirtumas tarp greito užkandžio ir normalaus pietų.
Be to, socialiniai tinklai sukūrė naują savipagalbos autorių kartą. Dabar nebereikia dešimtmečius dirbti psichologu ar turėti akademinių titulų. Užtenka suburti auditoriją internete, parodyti, kad jūsų patarimai „veikia” (bent jau taip atrodo jūsų idealiai sukurtame Instagram feed’e), ir voila – leidyklos pačios jus ras.
Kas iš tiesų perka šias knygas?
Galite manyti, kad savipagalbos knygas skaito tik desperatiški žmonės, kurie visiškai pasimetę gyvenime. Bet realybė daug įdomesnė. Tyrimai rodo, kad tipiškas savipagalbos knygų skaitytojas yra išsilavinęs, vidutinių ar aukštesnių pajamų asmuo, dažniausiai moteris tarp 25 ir 45 metų.
Taip, moterys sudaro apie 70-80 procentų savipagalbos knygų auditorijos. Kodėl? Viena vertus, moterys istoriškai buvo labiau skatinamos ieškoti pagalbos ir kalbėti apie emocijas. Kita vertus, moterims visuomenė kelia daug didesnius lūkesčius – būti puikiomis motinomis, sėkmingomis profesionalėmis, atrodyti gerai, rūpintis kitais, bet nepamiršti ir savęs. Nieko keisto, kad jos ieško bet kokios pagalbos, kad visa tai suderintų.
Vyrai į savipagalbos literatūrą žiūri skeptiškiau, bet ir čia vyksta pokyčiai. Knygos apie produktyvumą, finansinę laisvę ar fizinę sveikatą vyrams yra priimtinesnės nei knygos apie emocijas. Tai vis dar savipagalba, tik supakuota kitaip.
Ar šios knygos iš tiesų veikia?
Tai milijono dolerių vertės klausimas, ar ne? Atsakymas, kaip dažnai būna, yra sudėtingas: ir taip, ir ne. Moksliniai tyrimai rodo, kad savipagalbos knygos gali būti efektyvios tam tikroms problemoms spręsti, ypač kai kalbame apie lengvą depresiją, nerimą ar žemą savigarbą. Bet jos nėra stebuklingas vaistas nuo visų bėdų.
Didžiausia problema su savipagalbos knygomis – tai veiksmo trūkumas. Žmonės perskaito knygą, jaučiasi įkvėpti, galbūt net pradeda taikyti patarimus… ir po poros savaičių viskas grįžta į senąsias vėžes. Tai tarsi sporto klubo abonementas sausio mėnesį – pilni gerų ketinimų, bet mažai ilgalaikių rezultatų.
Kita vertus, jei žmogus tikrai įsipareigoja taikyti tai, ką skaito, rezultatai gali būti įspūdingi. Raktas yra ne tik skaitymas, bet ir aktyvus dalyvavimas – užrašų vedimas, pratimų atlikimas, pokyčių įgyvendinimas. Savipagalbos knyga be veiksmų yra kaip receptas be ingredientų.
Tamsesnė savipagalbos industrijos pusė
Būkime sąžiningi – ne viskas savipagalbos pasaulyje yra rožių žiedlapiai ir vaivorykštės. Ši industrija turi ir savo tamsią pusę, apie kurią ne visi nori kalbėti.
Pirma, čia yra daug šarlatanų. Žmonių, kurie neturi jokios kvalifikacijos, bet parduoda „garantuotus” sprendimus sudėtingoms psichologinėms problemoms. Kai kurie autoriai tiesiog perkramto tą pačią informaciją iš kitų knygų, prideda keletą asmeninių anekdotų ir parduoda tai kaip revoliucinę naują sistemą.
Antra, savipagalbos industrija kartais propaguoja toksinį pozityvumą. Žinote, tą „tiesiog būk laimingas”, „visos problemos tavo galvoje”, „jei pakankamai nori, viskas įmanoma” retorika. Tai ne tik nepadeda, bet gali ir pakenkti, nes žmonės pradeda kaltinti save už tai, kad „nepakankamai stengiasi” ar „nepakankamai tiki”.
Trečia, yra verslo modelis, kuris pastatytas ant žmonių nesaugumo jausmo. Kai kurios knygos sąmoningai sukuria problemą, kurios galbūt net neturėjote, o tada siūlo sprendimą (dažnai už papildomą mokestį – kursai, seminarai, koučingo sesijos).
Kaip išsirinkti knygą, kuri tikrai gali padėti
Jei vis tiek norite pasinerti į savipagalbos knygų pasaulį (o kodėl gi ne?), štai keli praktiniai patarimai, kaip nesusimauti su knyga, kuri baigsis dulkėti lentynoje po trijų puslapių.
Pirmiausia, žiūrėkite į autoriaus kvalifikaciją. Ar jie turi atitinkamą išsilavinimą? Ar jų patarimai grindžiami moksliniais tyrimais, ar tik asmenine patirtimi? Asmeninė patirtis yra vertinga, bet ji neturėtų būti vienintelis pagrindas.
Antra, skaitykite recenzijas, bet būkite kritiški. Žiūrėkite ne tik į žvaigždučių skaičių, bet ir į tai, ką žmonės konkrečiai rašo. Ar jie mini realius rezultatus, ar tik kalba apie tai, kaip „įkvepianti” knyga? Įkvėpimas yra gražu, bet jums reikia praktinių įrankių.
Trečia, pradėkite nuo klasikos. Knygos, kurios išlieka populiarios dešimtmečius, dažniausiai turi kažką vertingo. „Man’s Search for Meaning” Viktor Frankl, „The Power of Now” Eckhart Tolle, „Atomic Habits” James Clear – tai knygos, kurios išlaikė laiko išbandymą.
Ketvirta, neperkite dešimties knygų iš karto. Pasirinkite vieną, perskaitykite ją atidžiai, pabandykite taikyti bent mėnesį. Tik tada pereikite prie kitos. Savipagalbos knygų kaupimas nėra hobis – tai tik dar vienas būdas vengti tikrų pokyčių.
Ką daryti su visa ta informacija
Taigi, savipagalbos knygos populiarios ir greičiausiai tokios ir išliks. Jos atspindi mūsų kolektyvinį troškimą būti geresniais, laimingesniais, sėkmingesniais. Ir tame nėra nieko blogo. Noras tobulėti yra žmogiškas ir gražus.
Bet svarbu prisiminti, kad jokia knyga nepakeis jūsų gyvenimo, jei to nepadarysite patys. Savipagalbos knygos yra įrankiai, o ne stebuklingi sprendimai. Jos gali parodyti kelią, bet jį vis tiek turite nueiti patys.
Galbūt pats geriausias patarimas būtų toks: skaitykite savipagalbos knygas, jei jos jums padeda, bet nepadarykite jų skaitymo savo identiteto dalimi. Gyvenimas vyksta ne knygose, o ten, už jūsų lango. Kartais geriausia savipagalba yra tiesiog išeiti į lauką, pasikalbėti su draugu, padaryti tą dalyką, kurio bijote, ar tiesiog leisti sau būti žmogumi su visais trūkumais.
Ir jei po viso to vis tiek nuspręsite nusipirkti dar vieną savipagalbos knygą – nieko tokio. Tik nepamirškite jos iš tikrųjų perskaityti. Ir dar svarbiau – nepamirškite ką nors su tuo padaryti.