Kai menas susitinka su istorija
Vilniaus senamiestis slepia ne vieną lobį, bet Nacionalinė dailės galerija – tai vieta, kur galima praleisti visą dieną ir vis tiek pajusti, kad dar ne viską spėjai pamatyti. Įsikūrusi buvusiame Chodkevičių rūmuose, galerija tarsi tiltas tarp praeities ir dabarties, kur XVII amžiaus sienos kaimynauja su šiuolaikiniais meno kūriniais.
Pirmą kartą įžengus į šias erdves, užplūsta keistas jausmas – lyg patektum į laiko kapsulę, kur kiekvienas kambarys pasakoja vis kitą istoriją. Čia nėra tos muziejinės dulkėtumo atmosferos, kurios daugelis bijo. Priešingai – galerija kvėpuoja gyvybe, ypač kai vyksta laikinos parodos ar edukaciniai renginiai.
Įdomu tai, kad daugelis vilniečių net nežino, kokį turtą slepia šios sienos. Kol turistai kruopščiai planuoja vizitus, vietiniai dažnai praeina pro šalį, nė neįtardami, kad už kelių metrų sienų laukia tikra vizualioji puota. O galerija tikrai verta ne vieno apsilankymo – juk ekspozicijos keičiasi, atsiranda naujų kūrinių, vyksta įdomūs renginiai.
Kas slepiasi galerijos sienose
Nacionalinė dailės galerija gali pasigirti viena įspūdingiausių Lietuvos dailės kolekcijų. Čia rasite darbų nuo XVI amžiaus iki šių dienų – tai tarsi vizualinė kelionė per Lietuvos meno istoriją. Nuo baroko laikų portretų, kur žiūri išdidūs bajorai su rūsčiomis akimis, iki šiuolaikinio meno, kuris kartais verčia sustoti ir pagalvoti: „O kas čia per velnias?”
Ypač įspūdinga yra XIX-XX amžių lietuvių dailės kolekcija. Čia galima pamatyti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Petro Kalpoko, Antano Žmuidzinavičiaus darbus. Tai ne tik meno kūriniai – tai mūsų tautos atminties fragmentai, užfiksuoti drobėse. Žiūrint į šiuos paveikslus, pradedi geriau suprasti, kaip žmonės gyveno, ką jautė, ko troško prieš šimtą ar daugiau metų.
Bet galerija nėra tik istorijos muziejus. Čia nuolat vyksta šiuolaikinio meno parodos, kurios kartais sukelia tikrą sensaciją. Būna, kad atėjęs pamatyti klasikinės tapybos, netikėtai užkliūni už kokios nors instaliacijos ar video meno projekto, kuris visiškai pakeičia tavo supratimą apie meną.
Architektūra, kuri kalba pati už save
Pats pastatas – tai atskiras meno kūrinys. Chodkevičių rūmai, kuriuose įsikūrusi galerija, turi tokią istoriją, kad galėtų užtekti atskiram filmui. Statyti XVII amžiuje, rūmai matė ir didybę, ir nuosmukį, ir sovietmetį, kai pastatas buvo naudojamas visai ne pagal paskirtį.
Dabar, po kruopščios restauracijos, pastatas atgavo savo orumą. Vaikštant po sales, galima pastebėti autentiškus architektūrinius elementus – senas lubų sijas, restauruotas freskų fragmentus, originalias grindis. Kai kuriose vietose specialiai palikti nerestauruoti plotai, kad lankytojai galėtų pamatyti, kaip atrodė pastatas prieš atnaujinimą.
Ypač įspūdingas yra vidinis kiemelis – rami oazė Vilniaus senamiesčio širdyje. Vasarą čia vyksta koncertai, filmų peržiūros, net joga užsiėmimai. Tai vieta, kur menas išeina už galerijos sienų ir tampa prieinamas visiems.
Kaip išgauti maksimumą iš vizito
Pirmiausia – nepulkite bėgti per visas sales per valandą. Tai ne varžybos, kas greičiau apžiūrės visus eksponatus. Geriau pasirinkite kelias sales ar tematiką, kuri jus domina, ir skirkite joms daugiau laiko. Užuot bėginėjęs ir fotografavęs viską iš eilės, sustok prie vieno kito kūrinio, pasiskaityk apie jį, pabandyk suprasti, ką norėjo pasakyti menininkas.
Jei nesate meno ekspertas (o kas iš mūsų yra?), pasinaudokite audiogidu arba prisijunkite prie ekskursijos. Gidai čia tikrai žino savo darbą ir gali papasakoti tokių istorijų, kurių niekaip nesurasite informaciniuose stendų tekstuose. Be to, jie padės pastebėti detales, pro kurias kitaip būtumėte praėję nepastebėję.
Dar vienas patarimas – atkreipkite dėmesį į laikinąsias parodas. Jos dažnai būna įdomesnės už nuolatines ekspozicijas, nes būna teminės, gerai sumankytos ir dažnai pristato naujus, mažai žinomus menininkus. Be to, laikinos parodos – tai puiki proga sugrįžti į galeriją dar kartą, net jei jau esate ją aplankę.
Kada ir kaip lankytis
Galerija dirba visomis dienomis, išskyrus pirmadienius – tai klasika, kurią reikia įsidėmėti. Antradieniais įėjimas būna nemokamas, todėl tą dieną tikėkitės daugiau lankytojų. Jei norite ramesnės atmosferos, geriausia ateiti darbo dienų rytais ar pietų metu – tada salės būna beveik tuščios ir galite mėgautis menu be jokių trukdymų.
Bilieto kaina tikrai neišmuš skylės kišenėje – apie 4-5 eurus suaugusiems, o studentams ir pensininkams dar pigiau. Už tokią kainą gausite prieigą prie visos nuolatinės ekspozicijos ir dažniausiai dar prie vienos kitos laikinos parodos. Tikrai verta.
Jei planuojate fotografuoti, patikrinkite taisykles – ne visur leidžiama naudoti blykstę, o kai kuriuose kūriniuose fotografavimas gali būti visiškai draudžiamas dėl autorių teisių. Bet paprastai telefonu nusifotografuoti atminimui niekas nedraudžia.
Daugiau nei tik meno žiūrėjimas
Nacionalinė dailės galerija – tai ne tik vieta, kur ateini, pažiūri paveikslų ir eini sau. Čia nuolat vyksta įvairūs renginiai, kurie daro galeriją gyva kultūros erdve. Būna kūrybinės dirbtuvės, kur galima patiems pamėginti kurti, būna susitikimai su menininkais, diskusijos apie meną ir kultūrą.
Ypač aktyviai galerija dirba su vaikais ir jaunimu. Edukacinės programos suprojektuotos taip, kad menas taptų suprantamas ir įdomus net tiems, kurie paprastai nuo jo bėgtų kaip nuo maro. Vaikai čia gali ne tik žiūrėti, bet ir liesti, kurti, eksperimentuoti. Tai puikus būdas įskiepyti meilę menui nuo mažų dienų.
Dar vienas galerijos privalumas – nedidelis, bet jaukus kavinukė. Po intensyvaus meno dozės galima atsisėsti, išgerti kavos, aptarti pamatytą. Kainos priimtinos, o atmosfera rami – tikrai geresnė vieta nei triukšmingos senamiesčio kavinės.
Ką dar reikėtų žinoti
Galerija yra pritaikyta žmonėms su negalia – yra liftai, pritaikyti tualetai, galima užsisakyti specialias ekskursijas. Tai svarbu, nes menas turėtų būti prieinamas visiems, nepriklausomai nuo fizinių galimybių.
Jei esate užsienietis ar tiesiog norite daugiau sužinoti apie lietuvių meną, galerijos svetainėje rasite daug informacijos anglų kalba. Taip pat galima užsisakyti ekskursiją užsienio kalba – paprastai siūloma anglų, rusų, lenkų kalbomis.
Dar vienas patarimas – sujunkite galerijos apsilankymą su pasivaikščiojimu po Vilniaus senamiestį. Galerija yra puikioje vietoje, netoli Pilies gatvės, Rotušės aikštės, kitų įdomių vietų. Galite suplanuoti visą kultūrinę dieną: galerija ryte, pietūs kurioje nors senamiesčio kavinėje, po to kiti muziejai ar tiesiog pasivaikščiojimas.
Kodėl verta užsukti ne vieną kartą
Nacionalinė dailės galerija nėra vieta, kurią aplankei kartą ir užvėrei tą skyrių. Tai gyva, besikeičianti erdvė, kur visada yra ką naujo atrasti. Net jei manote, kad menas – ne jūsų, verta duoti šansą. Kartais vienas paveikslas, viena skulptūra gali pakeisti požiūrį į visą meną.
Be to, galerija – tai puiki vieta pabėgti nuo kasdienybės triukšmo. Čia galima sulėtinti, sustoti, pamąstyti. Šiuolaikiniame pasaulyje, kur viskas vyksta per greitai, tokios vietos tampa vis vertingesnės. Menas moko žiūrėti giliau, pastebėti detales, vertinti grožį – įgūdžius, kurių trūksta daugeliui mūsų.
Tad nesvarbu, ar esate meno žinovas, ar visiškas naujokas – Nacionalinė dailės galerija turi ką pasiūlyti kiekvienam. Kartais užtenka tiesiog ateiti, pasivaikščioti po sales, leisti akims klajoti nuo vieno kūrinio prie kito. Galbūt netikėtai atrasite savo mėgstamą menininką, stilių ar epochą. O gal tiesiog pralesite malonią popietę, pabėgę nuo kasdienybės. Ir tai jau yra daugiau nei pakanka.