Kas vyksta sporto klubuose ir kodėl visi staiga tapo sveikuoliais
Prisimenu laikus, kai sporto klubas buvo tas pats „Žalgiris” prie mokyklos, kur vyrukai spardė kamuolį ir merginos šokinėjo per virvutę. Dabar? Dabar Lietuvoje fitness industrija sprogsta kaip popcornas mikrobangėje. Kiekviename rajone – po kelis sporto klubus, Instagram’e – tūkstančiai asmenukių iš treniruočių, o žodis „workout” tapo tokia pat kasdienybės dalimi kaip ir „kavytė”.
Bet kas iš tikrųjų vyksta su mūsų santykiu su sportu? Ar tai tikra sveikos gyvensenos revoliucija, ar tik dar viena madinga banga, kuri praeis kaip spinner’iai ir fidget cube’ai? Pasižiūrėkime, kas šiandien karšta Lietuvos fitness pasaulyje ir kodėl jūsų kaimynė Rūta staiga pradėjo kelti svarmenis.
Namų treniruotės – kai sporto klubas atsikraustė į svetainę
Pandemija padarė tai, ką niekas nesitikėjo – pavertė mus visus namų sporto entuziastais. Ir žinot kas? Daugelis taip ir liko. Dabar nebereikia važiuoti į kitą miesto galą, ieškoti parkavimo vietos ir laukti, kol kas nors baigs naudotis tuo vieninteliu normaliu bėgimo taku.
Lietuviai masiškai perkasi joga kilimėlius, resistance juostas ir tuos keistus putplasčio ritinėlius, kuriais reikia voliojimosi ant grindų (foam roller’ius, jei kas nežino). Statistika rodo, kad namų treniruočių įrangos pardavimai išaugo maždaug 300 procentų per pastaruosius trejus metus. Tai ne juokai.
Ypač populiarios tapo online treniruočių platformos. Lietuviškos, užsienietiškos – pasirinkimas milžiniškas. Už 10-20 eurų per mėnesį gauni neribotą prieigą prie šimtų treniruočių. Kai kurie treneriai net organizuoja live sesijas, kur gali treniruotis kartu su kitais ir jaustis, tarsi būtum grupinėje treniruotėje. Tik be tos nemalonios dalies, kai visi mato, kaip tu prakaituoji ir raudonuoji.
Funkciniai treniruotės – ne tik raumenų kaupimas
Laikai, kai sporto klubuose visi tik kėlė svarmenis ir žiūrėjo į save veidrodžius, baigiasi. Dabar viskas apie funkcionalumą. Žmonės nori ne tik gražiai atrodyti, bet ir realiai būti stipresni kasdieniam gyvenimui.
Kas tas funkcinis treniravimasis? Paprastai tariant – tai pratimai, kurie imituoja realius judesius. Vietoj to, kad sėdėtum ant suoliuko ir keltum svorį viena ranka, dabar darysi sudėtingus judesius, kurie įtraukia visą kūną. Tipo – pakėlimas, pasukimas, stūmimas, tempimas. Viskas, ką darai ir realiame gyvenime, kai nešiesi pirkinių maišus ar vaiką.
Lietuvoje ypač populiarūs tapo CrossFit’o tipo treniruočių centrai. Taip, tie patys, kur žmonės meta padangas, daro burpees iki apsvaigimo ir atrodo, kad dalyvauja kažkokioje ekstremalioje realybės laidoje. Bet čia ne tik hardcore’ui – daugelis vietų siūlo adaptuotas programas pradedantiesiems.
Dar viena įdomi tendencija – TRX treniruotės su pakabinimo sistemomis. Atrodo paprasta – dvi juostos, pakabintos ant lubų. Bet pamėgink su jomis patreniruoti – po penkių minučių supratai, kad turi raumenis, apie kurių egzistavimą net nežinojai.
Mindfulness ir joga – kai svarbu ne tik kūnas
Jei prieš dešimtmetį pasakytum, kad eini į jogą, daugelis pagalvotų, kad tu arba hipis, arba kažkoks dvasinis ieškotojas. Dabar? Dabar jogos studijos dygsta kaip grybai po lietaus, ir ten rasi visokių žmonių – nuo studentų iki pensininkų, nuo IT specialistų iki verslinininkų.
Lietuviai pagaliau suprato, kad sportas – tai ne tik fizinis krūvis. Psichikos sveikata tapo tokia pat svarbi tema kaip ir raumenų stiprinimas. Joga, pilates, meditacija – visa tai nebėra „kažkas keisto”, o normalus sveikos gyvensenos komponentas.
Ypač populiarios tapo hot joga studijos, kur treniruojiesi 38-40 laipsnių temperatūroje. Skamba kaip kankynė? Galbūt. Bet žmonės prisiekia, kad po tokios treniruotės jautiesi tarsi atgimęs. Tiesa, pirmą kartą gali pasijusti greičiau kaip išvirintas, bet tai normalu.
Įdomu tai, kad dabar daugelis tradicinių sporto klubų įtraukia į savo tvarkaraštį ir mindfulness užsiėmimus. Meditacijos sesijos po treniruočių, kvėpavimo pratimai, net sound healing’o vakarai su tibetietiškais dubenėliais. Kas būtų pagalvojęs, kad Lietuvoje tai taps mainstream’u?
Personaliniai treneriai ir individualizacija
Anksčiau personalinis treneris buvo kažkas, ką galėjo sau leisti tik turtingi žmonės. Dabar situacija pasikeitė. Taip, vis dar nėra pigiausia, bet paslaugos tapo daug prieinameės, o ir pats požiūris pasikeitė.
Lietuvoje vis daugiau žmonių supranta, kad investicija į personalinį trenerį – tai investicija į save. Geriau mokėti 30-40 eurų už treniruotę su profesionalu, kuris parodys teisingą techniką ir sudarys individualų planą, nei mėtyti pinigus sporto klubo narystei, kur eini kartą per mėnesį ir nežinai, ką daryti.
Be to, dabar personaliniai treneriai siūlo ne tik treniruotes. Daugelis jų yra ir mitybos konsultantai, lifestyle’o coach’ai, motyvatoriai. Tai kompleksinė paslauga, kur gauni visą paketą – ir treniruočių planą, ir mitybos rekomendacijas, ir psichologinę paramą.
Įdomu tai, kad vis populiaresnės tampa semi-private treniruotės – kai treneris dirba su 2-4 žmonėmis vienu metu. Gauni beveik tiek pat dėmesio kaip individualiai, bet kaina dalijasi. Plius – treniruotis su draugais ar bendraminčiais paprasčiausiai smagu ir motyvuoja.
Technologijos ir fitness aplikacijos
Jei neįrašei treniruotės į aplikaciją, ar ji iš viso įvyko? Šiuolaikinis fitness’as neįsivaizduojamas be technologijų. Lietuviai masiškai naudoja įvairias aplikacijas – nuo paprastų žingsnių skaitiklių iki sudėtingų programų, kurios analizuoja kiekvieną judesį.
Apple Watch, Garmin, Fitbit – šie įrenginiai tapo ne tik madingais aksesuarais, bet ir realiais treniruočių partneriais. Jie stebi širdies ritmą, skaičiuoja sudegintus kalorijas, primena, kad per ilgai sėdi, net analizuoja miego kokybę. Kai kurie žmonės žino apie savo kūną daugiau duomenų nei jų šeimos gydytojas.
Lietuvoje ypač populiarios tapo bėgimo aplikacijos. Strava, Nike Run Club, Runkeeper – šios programos ne tik fiksuoja tavo rezultatus, bet ir leidžia varžytis su kitais, dalintis pasiekimais, net rasti bėgimo partnerių. Tai socialinis tinklas bėgikams.
Dar viena įdomi tendencija – virtualūs iššūkiai. Užsiregistruoji, sumoki simbolinę sumą ir per mėnesį turi nubėgti, pavyzdžiui, 100 kilometrų. Pabaigoje gauni medalį, diplomą, kartais net marškinėlius. Skamba kvailai? Galbūt. Bet tai motyvuoja žmones judėti, o tai svarbiausia.
Grupinės treniruotės ir bendruomeniškumas
Paradoksas – nors technologijos leidžia treniruotis vienam, žmonės vis labiau ieško bendruomeniškumo. Grupinės treniruotės Lietuvoje išgyvena tikrą renesansą. Ir ne tik tradicinės aerobikos ar zumba (nors ir jos vis dar populiarios), bet ir visokios naujos, įdomios formos.
HIIT (High Intensity Interval Training) treniruotės tapo vienos populiariausių. Trumpos, intensyvios, efektyvios. 30-45 minutės, ir jautiesi tarsi būtum bėgęs maratoną. Grupėje daryti tokius dalykus paprasčiau – matai, kad kiti taip pat kenčia, ir kažkaip lengviau.
Spinning’o (dviračių) studijos taip pat populiarėja. Tai ne tik fizinis krūvis, bet ir tikra šou programa – tamsoje, su šviesos efektais, garsiai groja muzika, instruktorius šaukia motyvuojančius šūkius. Kai kurie sako, kad tai labiau primena vakarėlį nei treniruotę.
Lietuvoje taip pat atsiranda vis daugiau outdoor grupinių treniruočių. Vasarą parkuose gali rasti visokių užsiėmimų – nuo jogos ant žolės iki boot camp tipo treniruočių. Nemokama, gryname ore, su žmonėmis – kas gali būti geriau?
Mitybos tendencijos ir sveikuoliškos mados
Fitness’as be tinkamos mitybos – kaip automobilis be benzino. Lietuviai pagaliau tai suprato. Dabar nebepakanka tiesiog „mažiau valgyti” – reikia valgyti protingai, sąmoningai, subalansuotai.
Protein’ai tapo naująja religija. Baltymų milteliai, batonėliai, gėrimai – visa tai nebėra tik kultūristų reikalas. Dabar ir paprasti žmonės, norintys šiek tiek pasportuoti, perka šiuos produktus. Lietuviškos parduotuvės jau turi atskiras sekcijas sporto mitybai – prieš dešimtmetį tai būtų atrodę fantastika.
Meal prep’as (maisto paruošimas iš anksto) tapo tikra tendencija. Sekmadienį pasiruoši maistą visai savaitei, supakuoji į konteinerius ir turi sveiką, subalansuotą mitybą visą laiką. Instagram’as pilnas nuotraukų su gražiai išdėstytais konteineriais. Atrodo paprasta, bet reikalauja disciplinos.
Įdomu tai, kad Lietuvoje vis populiaresnės tampa įvairios mitybos filosofijos. Veganiškos, vegetariškos, paleo, keto, intermittent fasting – kiekvienas randa tai, kas jam tinka. Svarbu tik nepervertinti ir nepasiklysti tarp visų tų tendencijų.
Kai sportas tampa gyvenimo būdu, o ne pareiga
Žiūrint į visas šias tendencijas, matosi viena aiški linija – sportas Lietuvoje nebėra kažkas, ką „reikia daryti”, o tampa tuo, ką žmonės nori daryti. Tai nebėra bausmė už suvalgytą tortą, o malonumas, laisvalaikio praleidimo būdas, net socialinio gyvenimo dalis.
Žinoma, ne viskas rožėmis klota. Vis dar yra per daug kūno standartų spaudimo, nerealių lūkesčių, toksiškų „fitness influencer’ių”, kurie propaguoja nesveikus įpročius. Bet bendras vaizdas optimistinis – lietuviai tampa aktyvesni, labiau rūpinasi savo sveikata, supranta, kad judėjimas yra būtinas.
Ar reikia sekti visas tendencijas? Žinoma, ne. Geriausias sportas yra tas, kurį tu mėgsti ir kurį gali daryti ilgalaikėje perspektyvoje. Gal tau patinka paprastas bėgiojimas parke? Puiku. Gal nori bandyti naujausias CrossFit’o treniruotes? Taip pat gerai. Svarbu rasti savo kelią ir mėgautis procesu.
Viena aišku – fitness’as Lietuvoje jau nebe mada, o realus gyvenimo būdo pokytis. Ir tai džiugina. Gal pagaliau tapsime ne tik krepšinio, bet ir sveikos gyvensenos tauta? Laikas parodys. O kol kas – judėkime, sportuokime ir būkime sveiki. Ir ne dėl Instagram’o, o dėl savęs.