Kai bosas muša per širdį: elektroninės muzikos festivalių fenomenas
Prisimenu savo pirmąjį elektroninės muzikos festivalį – stovėjau tarp tūkstančių žmonių, jaučiau, kaip bosas fiziškai vibruoja per krūtinę, o aplink šokantys žmonės atrodė esą vienoje bangoje su muzika. Tai buvo kažkas daugiau nei koncertas. Tai buvo patirtis, kuri pakeitė mano supratimą apie tai, kas iš tiesų yra muzikinis renginys. Elektroninės muzikos festivaliai per pastaruosius du dešimtmečius išaugo iš underground’inių vakarėlių sandėliuose į milžiniškus renginius, traukiančius šimtus tūkstančių žmonių iš viso pasaulio.
Šie festivaliai tapo ne tik muzikiniu, bet ir kultūriniu reiškiniu. Čia susipina technologijos, menas, mada ir bendruomenės jausmas. Žmonės keliauja per kontinentus, kad patirtų tą ypatingą atmosferą, kai DJ konsolė tampa šventove, o šokių aikštelė – vieta, kur išnyksta visi socialiniai barjerai. Bet kas gi iš tiesų vyksta šiuose festivaliuose? Kodėl jie tapo tokia neatsiejama šiuolaikinės jaunimo kultūros dalimi?
Nuo Ibizos iki Tomorrowland: kaip viskas prasidėjo
Elektroninės muzikos festivalių istorija nėra tokia paprasta, kaip galėtų atrodyti. Visko pradžia – septintojo dešimtmečio pabaiga ir aštuntasis dešimtmetis, kai Detroite gimė techno, o Čikagoje – house muzika. Tačiau tikrasis proveržis įvyko devintajame dešimtmetyje, kai Ibizoje prasidėjo rave kultūra. Ten, po atviru dangumi ar klubuose, žmonės šokdavo iki ryto, o DJ’ai tapo naujosios kultūros žyniais.
Pirmieji dideli festivaliai atsirado devintojo dešimtmečio pabaigoje ir dešimtojo pradžioje. Vokietijoje prasidėjo Love Parade, kuris iš nedidelio renginio Berlyne išaugo į milijoninę minią traukiantį festivalį. Nyderlanduose gimė Mysteryland, o Didžiojoje Britanijoje – Creamfields. Šie renginiai buvo revoliuciniai tuo, kad parodė – elektroninė muzika gali sutraukti tokias pat masines auditorijas kaip ir roko koncertai.
Bet tikrasis lūžis įvyko apie 2005-uosius metus, kai Belgijoje startavo Tomorrowland. Šis festivalis pakėlė kartelę į visiškai kitą lygį – čia buvo ne tik muzika, bet ir neįtikėtinos scenografijos, pirotechnikos šou, interaktyvios instaliacijos. Tomorrowland tapo tarsi Disneylandu suaugusiems, kur kiekviena detalė buvo apgalvota iki smulkmenų.
Kas vyksta festivalyje: daugiau nei tik muzika
Jei manote, kad elektroninės muzikos festivalyje žmonės tiesiog ateina pasiklausyti muzikos ir tiek – labai klystate. Šiuolaikinis festivalis yra kompleksinė patirtis, kur muzika yra tik vienas iš daugelio elementų. Pirmiausia – tai vizualinis spektaklis. Scenografijos šiais laikais yra tokios sudėtingos, kad jų kūrimui reikia mėnesių ir milijonų eurų. Milžiniški LED ekranai, lazeriai, pirotechnika, specialūs efektai – visa tai sinchronizuojama su muzika, kurdami beveik hipnotinį poveikį.
Antra svarbi dalis – tai bendruomenė ir atmosfera. Elektroninės muzikos festivaliai garsėja savo „PLUR” filosofija (Peace, Love, Unity, Respect – taika, meilė, vienybė, pagarba). Žmonės čia dažnai yra draugiškesni nei įprastuose renginiuose, lengviau užmezga kontaktus, dalijasi gera nuotaika. Nėra neįprasta, kai visiškai nepažįstami žmonės tampa draugais vienai nakčiai ar net ilgesniam laikui.
Trečia – tai menas ir instaliacija. Daugelis festivalių turi specialias meno zonas, kur galima rasti įvairiausių skulptūrų, interaktyvių instaliacijų, gatvės meno. Ultra Music Festival Majamyje ar Electric Daisy Carnival Las Vegase turi tiesiog neįtikėtinas meno instaliacijas, kurios pačios savaime vertos dėmesio.
Festivalių žemėlapis: kur vykti ir ko tikėtis
Pasaulyje yra šimtai elektroninės muzikos festivalių, bet keli iš jų tikrai išsiskiria. Tomorrowland Belgijoje vyksta kiekvienų metų liepos pabaigoje ir yra laikomas šventųjų gralio elektroninės muzikos pasaulyje. Bilietai išparduodami per kelias minutes, o festivalis vyksta du savaitgalius iš eilės. Čia pamatysite geriausius pasaulio DJ’us, neįtikėtinas scenas ir žmones iš visų pasaulio kampelių.
Ultra Music Festival Majamyje yra kitas legendinis renginys, vykstantis kovo mėnesį. Jis žinomas dėl savo energingos atmosferos, gerų orų (tai juk Florida!) ir neįtikėtinų scenų Bayfront parke. Čia dažnai pristatomi nauji kūriniai, vyksta netikėti kolaboracijos tarp DJ’ų.
Europoje dar verta paminėti Creamfields Anglijoje, Untold Rumunijoje, Sziget festivalį Vengrijoje (nors jis ir ne grynai elektroninės muzikos, bet turi galingą elektroninės muzikos liniją). Azijoje sparčiai auga Ultra Korea ir ZoukOut Singapūre.
Lietuvoje irgi turime ką pasiūlyti – nors ir neturime tokių milžiniškų festivalių, bet Granatos Live ar Supynes festivalis sutraukia nemažai elektroninės muzikos mėgėjų. Be to, Vilniuje reguliariai vyksta mažesni, bet kokybiškai kuruoti techno ir house vakarėliai.
Kaip išgyventi festivalyje: praktiški patarimai
Jei ruošiatės į savo pirmąjį elektroninės muzikos festivalį, yra keletas dalykų, kuriuos būtina žinoti. Pirma ir svarbiausia – apsirengimas. Taip, matėte tas nuotraukas su žmonėmis spalvingais kostiumais ir blizgučiais. Bet patikėkite, po kelių valandų šokių jums rūpės tik tai, ar jums patogu. Patogūs batai – tai numeris vienas. Jūs šoksite ir vaikščiosite daug valandų, todėl užmirškite naujus batus ar aukštakulnius. Sportbačiai ar patogūs basutės – jūsų geriausias pasirinkimas.
Dėl drabužių – apsirenkite sluoksniais. Dieną gali būti karšta, o naktį – vėsu. Daugelis festivalių leidžia įsinešti nedidelį kuprinę, kur galite turėti lengvą striukę. Ir taip, galite vilkėti tuos blizgučius ir spalvingus drabužius – festivalis yra vieta, kur galite eksperimentuoti su savo stiliumi be jokių apribojimų.
Hidratacija – tai ne juokai. Šokant kelias valandas iš eilės, prarasite daug skysčių. Dauguma festivalių turi nemokamus vandens fontanėlius, todėl atsineškite daugkartinį butelį. Kai kurie festivaliai net neleidžia įsinešti plastiko butelių, todėl iš anksto pasitikrinkite taisykles.
Dėl maisto – valgykite reguliariai. Taip, žinau, kai įsitraukiate į muziką, maistas atrodo nebereikalingas, bet jūsų kūnui reikia energijos. Dauguma festivalių turi įvairių maisto zonų su visokiais pasirinkimais. Nepraleiskite valgių, nes kitaip rizikuojate apalpti ar tiesiog neturėti energijos iki pabaigos.
Muzikos žanrų įvairovė: ne viskas yra „untz untz”
Vienas didžiausių mitų apie elektroninės muzikos festivalius – kad ten groja tik vienodą „untz untz untz” muziką. Realybė yra visiškai kitokia. Elektroninė muzika turi dešimtis, jei ne šimtus subžanrų, ir dauguma didelių festivalių turi kelias scenas, kur groja skirtingus stilius.
Turite techno scenas, kur groja tambesnis, minimalistinis, bet hipnotizuojantis garsas. Čia rasite tokius meistrus kaip Carl Cox, Adam Beyer ar Charlotte de Witte. Techno yra ne apie didelius drop’us ar melodijas – tai apie groove’ą, apie tą nuolatinį ritmą, kuris įtraukia į transą.
Yra house muzikos scenos – švelnesnės, groviškesnės, dažnai su vokaliniais elementais. Čia galite išgirsti viską nuo klasikinio house iki future house ar bass house. DJ’ai kaip David Guetta, Martin Garrix ar Fisher čia jaučiasi kaip žuvis vandenyje.
Trance muzika – tai atskira religija elektroninės muzikos pasaulyje. Armin van Buuren, Above & Beyond, Paul van Dyk – šie vardai trance bendruomenėje yra tarsi dievai. Trance pasižymi melodingumu, emocionalumu ir tais epiniais build-up’ais, kurie baigiasi euforišku drop’u.
Dubstep ir bass muzika – tai sunkesnė, agresyvesnė pusė. Skrillex, Excision, Subtronics – šie artistai sukuria tokį galingą bosą, kad jaučiate, kaip jūsų vidaus organai vibruoja. Tai ne visiems, bet tiems, kas mėgsta – tai yra pats stipriausias adrenalinas.
Saugumas ir sveikata: apie ką retai kalba
Kalbėkime atvirai apie dalykus, kuriuos visi žino, bet ne visi nori pripažinti. Elektroninės muzikos festivaliai turi tam tikrą reputaciją dėl narkotikų vartojimo. Taip, tai yra realybė, ir būtų naivų tai ignoruoti. Bet svarbu suprasti rizikas ir būti atsakingam.
Daugelis šiuolaikinių festivalių turi „harm reduction” programas – tai vietos, kur galite anonimiškai patikrinti medžiagas, gauti informacijos apie saugumą, pasikalbėti su specialistais. Jei jūs ar jūsų draugai nusprendžiate vartoti, bent jau žinokite, ką vartojate, ir būkite kartu. Niekada nepalikite draugo vieno, jei jam blogai.
Bet atvirai pasakysiu – galite puikiai praleisti laiką festivalyje ir be jokių medžiagų. Muzika, atmosfera, energija – to pakanka, kad jaustumėtės euforiškai. Daugelis žmonių, įskaitant ir mane, eina į festivalius visiškai blaivūs ir vis tiek turi neįtikėtinai gerą laiką.
Kitas svarbus dalykas – klausos apsauga. Taip, žinau, skamba nuobodžiai, bet jūsų ausys jums padėkos. Elektroninės muzikos festivaliai yra LABAI garsūs. Profesionalūs ausų kištukai muzikantams kainuoja apie 20-30 eurų ir leidžia mėgautis muzika, bet apsaugo jūsų klausą. Tinitus (ausų ūžimas) nėra juokas, ir jis gali būti nuolatinis.
Festivalio kultūra ir bendruomenė: kodėl žmonės vis grįžta
Vienas įdomiausių dalykų apie elektroninės muzikos festivalius – tai kaip stipri yra jų bendruomenė. Žmonės ne tik eina į festivalius – jie tampa dalimi kažko didesnio. Yra grupės socialiniuose tinkluose, kur žmonės dalijasi patirtimi, planuoja keliones kartu, net susitinka už festivalio ribų.
Ši kultūra turi savo vertybes. PLUR filosofija, apie kurią minėjau anksčiau, nėra tik tuščias šūkis. Daugelyje festivalių tikrai jaučiamas tas priėmimas, tolerancija, draugiškumas. Žmonės čia nesiskirsto pagal socialinį statusą, išsilavinimą ar kilmę – visi yra lygūs šokių aikštelėje.
Yra ir tam tikri ritualai. „Kandi trading” – kai žmonės keičiasi spalvingomis apyrankėmis (kandi) – yra viena iš tradicijų. Tai simbolizuoja draugystę, bendrystę. Kai kas gali pasakyti, kad tai keista, bet tai yra būdas užmegzti kontaktą, parodyti gerą valią.
Daugelis žmonių sako, kad festivaliai jiems padėjo atrasti save, įveikti socialinę baimę, rasti draugų. Yra kažkas gydomojo tame, kai šoki tarp tūkstančių žmonių, visi jaučiate tą pačią muziką, tą pačią energiją. Tai beveik meditacinė patirtis, nors ir labai energinga.
Kai muzika nutyla, bet prisiminimai lieka
Saulė kyla virš festivalio teritorijos, paskutiniai garsai nutyla, žmonės lėtai išsiskirsto. Jūsų kojos skauda, ausys vis dar ūžia, bet širdyje – ta šiluma, tas jausmas, kad patyrėte kažką ypatingo. Tai ir yra elektroninės muzikos festivalių magija.
Šie renginiai nėra visiems. Kai kam jie gali atrodyti per triukšmingi, per chaotiški, per intensyvūs. Ir tai visiškai normalu. Bet tiems, kurie prisijungia prie šios kultūros, festivaliai tampa daugiau nei tik renginiais – jie tampa metų laukiamais įvykiais, vietomis, kur galima būti savimi, išsilaisvinti, pajusti tą nepakartojamą bendruomenės jausmą.
Ar verta važiuoti į kitą šalį dėl festivalio? Jei turite galimybę – tikrai taip. Ar galima gerai praleisti laiką ir mažesniuose, vietiniuose renginiuose? Be abejo. Svarbiausia – atvira širdis, pagarba kitiems ir noras leistis įtraukti į muziką.
Taigi jei dar niekada nebuvote elektroninės muzikos festivalyje, galbūt laikas išbandyti? Pasirinkite festivalį, kuris jums atrodo įdomus, pasikvieskite draugus (arba eikite vienas – tikrai rasite bendraminčių), ir leiskitės į nuotykį. Kas žino, galbūt ir jūs tapsite vienu iš tų žmonių, kurie kiekvienais metais skaičiuoja dienas iki kito festivalio. O jei ne – bent jau turėsite įdomią istoriją papasakoti.