Kodėl kelionių laidos tapo mūsų naujuoju priklausomumu
Prisipažinsiu atvirai – kartais sėdžiu ant sofos su padėklu pilnu užkandžių ir žiūriu kelionių laidas taip intensyviai, tarsi tai būtų paskutinis „Game of Thrones” sezonas. Ir nežinau, ar tai tik mano problema, bet tuos maršrutus, kuriuos rodo vedėjai, pradedi planuoti savo galvoje taip, lyg rytoj išskristum. Nors realybėje pinigai skirta tik kelionei iki artimiausio prekybos centro.
Kelionių laidos per pastaruosius dešimtmečius tapo tikru fenomenu. Jei anksčiau žmonės svajonių keliones planavo pagal turistinius katalogus su blizgančiais viršeliais, tai dabar įsijungiame televizorių arba YouTube ir leidžiame vedėjams mus vesti per egzotiškiausias pasaulio vietas. Ir kas svarbiausia – tie maršrutai nėra atsitiktiniai. Tai kruopščiai atrinktos vietos, kurios turi papasakoti istoriją, parodyti kultūrą ir, žinoma, priversti mus seilėtis prie ekranų.
Klasikiniai maršrutai, kurie veikia visada
Yra keletas maršrutų, kurie kelionių laidose kartojasi dažniau nei „Titanikas” per Kalėdas televizijoje. Ir tai nėra atsitiktinumas. Italija su savo Romos Koliziejumi, Venecijos kanalais ir Toskanos vyno keliais – tai beveik garantuotas žiūrimumo rekordas. Žmonės nori matyti tas vietas, apie kurias girdėjo šimtą kartų, bet vis tiek neatsibosta.
Azija – dar viena neišsenkanti inspiracijos šaltinis. Tailandas su savo paplūdimiais ir šventyklomis, Japonija su savo kontrastu tarp ultramoderniškumo ir tradicijų, Balis su terasomis ryžių laukų – visa tai veikia kaip magnetas. Vedėjai mėgsta šiuos maršrutus, nes jie suteikia vizualinį „wow” efektą. O mes, žiūrovai, sėdime ir galvojame: „Kodėl aš vis dar gyvenu čia, kur pusę metų lyja?”
Bet štai ką pastebėjau – geriausi kelionių laidų maršrutai nėra tie, kurie tiesiog rodo gražias vietas. Geriausi yra tie, kurie parodo, kaip tie vedėjai realiai patiria tą vietą. Kai jie valgo gatvės maistą Vietname ir aiškiai matai, kad jiems karšta nuo čili, arba kai bando kalbėti vietiniu akcentu ir nesiseka – štai tada tas maršrutas tampa tikras.
Netradiciniai maršrutai, kurie keičia žaidimo taisykles
Pastaraisiais metais pastebiu įdomią tendenciją – kelionių laidos vis dažniau renkasi maršrutus, apie kuriuos niekas net negalvojo. Albanija, Gruzija, Kolumbija – šalys, kurios anksčiau buvo asocijuojamos su visai kitokiomis naujienomis, dabar tampa kelionių žvaigždėmis. Ir tai yra genialus ėjimas.
Pirma, tokios vietos yra daug pigesnės. Kai vedėjas parodo, kad puikų pietus gali gauti už tris eurus, o viešbutis su vaizdu į kalnus kainuoja kaip viena naktis lietuviškame motely – tai žiūrovai pradeda rimtai galvoti apie tokią kelionę. Antra, šie maršrutai yra autentiškesni. Nėra tūkstančių turistų fone, nėra to „Instagram” efekto, kai visi fotografuoja tą pačią vietą iš to paties kampo.
Viena mano mėgstamiausių laidų nuvedė į Omaną. Nežinau, kiek iš jūsų būtų pagalvoję apie Omaną kaip kelionės tikslą, bet po tos laidos mano Google paieškos istorija atrodė tarsi ruošiausi ten kraustytis gyventi. Dykumos, uodų turgūs, kalnai, paplūdimiai – ir visa tai be masinio turizmo chaoso. Štai ko reikia geroms kelionių laidoms – parodyti vietas, apie kurias mes patys nebūtume pagalvoję.
Kaip vedėjai kuria įsimintiną maršrutą
Dabar truputį už kulisų. Kelionių laidų maršrutai nėra tiesiog „nuvažiuojam ir filmuojam”. Tai kruopštaus planavimo rezultatas. Geri vedėjai dirba su vietiniais ekspertais, ieško ne tik turistinių objektų, bet ir paslėptų vietų, kurias žino tik vietos gyventojai.
Pavyzdžiui, jei laidoje rodoma Prancūzija, tai neužtenka nuvažiuoti į Paryžių ir nufilmuoti Eifelio bokštą. Reikia rasti tą mažą kepyklą užkampyje, kur duoną kepa jau ketvirtoji šeimos karta. Reikia nuvažiuoti į Provansą ne tik parodyti levandų laukus, bet ir susitikti su ūkininku, kuris papasakos, kodėl jo levandos yra geresnės nei kaimyno. Tai tie detalių sluoksniai daro maršrutą įdomų.
Dar vienas svarbus aspektas – tempas. Geriausi maršrutai nėra perpildyti. Jei per vieną laidą bando sugrūsti dešimt miestų, tai žiūrovas tiesiog pavargsta. Geriau giliau panagrinėti vieną regioną, leisti žiūrovui pajusti tą vietą, o ne tiesiog prabėgti pro šalį.
Kulinariniai maršrutai – atskirą kategoriją
Turiu prisipažinti – kai kelionių laidoje prasideda maisto tema, aš esu visiškai pražuvęs. Ir matyt ne vienas toks, nes kulinariniai maršrutai tapo atskiru žanru. Anthony Bourdain buvo šito meistras – jo maršrutai visada sukosi apie maistą, bet per maistą jis pasakojo kultūros, istorijos, politikos istorijas.
Kulinariniai maršrutai veikia, nes maistas yra universali kalba. Nesvarbu, ar žiūri laidą apie Meksiką, Maroką ar Pietų Korėją – kai matai, kaip ruošiamas vietinis patiekalas, kaip šeima susirenka prie stalo, kaip vedėjas ragauja ir jo veidas išsako viską – tai supranti tą kultūrą geriau nei iš bet kokio vadovėlio.
Geras kulinarinis maršrutas turi tris elementus: gatvės maistą (nes ten yra autentiškumas), šeimos restoraną (nes ten yra istorija) ir kokį nors high-end patirtį (nes įdomu pamatyti, kaip tradiciniai patiekalai gali būti interpretuojami moderniai). Kai laida sugeba subalansuoti šiuos tris elementus, tai yra maršrutas, kurį prisimeni.
Nuotykių maršrutai adrenalino mėgėjams
Ne visi kelionių laidų žiūrovai nori tiesiog vaikščioti po muziejus ir ragauti sūrius. Yra ir tokių, kurie nori pamatyti, kaip vedėjas šoka nuo bungy, lipa į Himalajus arba nardo su rykliais. Nuotykių maršrutai yra visiškai kitokia kategorija ir jiems reikia kitokio požiūrio.
Tokiuose maršrutuose svarbu ne tik parodyti patį nuotykį, bet ir kelią link jo. Jei vedėjas tiesiog pašoka nuo bungy ir viskas – tai nuobodu. Bet jei matai, kaip jis ruošiasi, kaip bijo, kaip įveikia tą baimę – tai jau istorija. Geriausi nuotykių maršrutai yra tie, kurie parodo žmogišką pusę, o ne tik ekstremaliąją.
Naujoji Zelandija, Islandija, Norvegija – šios šalys yra nuotykių laidų rojus. Kalnai, fiordai, ledynai, vulkanai – gamta ten pati sukuria dramą. Bet net ir čia reikia mokėti papasakoti istoriją. Geriausi vedėjai nesusikoncentruoja tik į adrenaliną, bet ir į tai, kodėl žmonės ieško tokių patirčių, ką tai jiems duoda.
Kultūriniai maršrutai, kurie praplečia akiratį
Yra kelionių laidų, kurios tiesiog rodo gražias vietas, ir yra tokių, kurios keičia tavo požiūrį į pasaulį. Kultūriniai maršrutai priklauso antrai kategorijai. Tai tos laidos, kurios nuveda į vietas, kur gyvenimas yra visiškai kitoks nei mūsų, ir parodo, kad „kitoks” nereiškia „blogesnis”.
Pavyzdžiui, laidos apie gentis Afrikoje ar Amazonėje, kurios vis dar gyvena tradiciškai. Arba maršrutai po Indiją, kurie parodo ne tik Tadž Mahalą, bet ir kasdienį gyvenimą įvairiose kastose. Arba kelionės po Artimuosius Rytus, kurios bando parodyti žmones už politinių antraščių.
Tokie maršrutai yra sudėtingiausi, nes reikia balansuoti tarp pagarbus kultūrai ir tuo pačiu būti kritišku. Geras vedėjas nesugražina realybės, bet ir nepaverčia jos egzotika. Jis parodo žmones tokius, kokie jie yra, su jų džiaugsmais ir problemomis. Ir kai tai pavyksta, tai yra galingiausias kelionių laidos turinys.
Kai maršrutas tampa tavo asmenine kelione
Žinote, kas įdomiausia? Geriausi kelionių laidų maršrutai yra tie, kurie įkvepia tave ne tiesiog pakartoti tą kelionę, bet sukurti savo. Po geros laidos nebenori tiesiog nusipirkti tokį patį paketą ir pakartoti vedėjo žingsnius. Nori atrasti savo versijas tų vietų, savo paslėptus kampus, savo istorijas.
Kelionių laidos per pastaruosius metus labai pasikeitė. Dabar jų galima rasti ne tik televizijoje, bet ir YouTube, Instagram, TikTok. Kai kurie vedėjai turi milijonus sekėjų ir jų maršrutai įtakoja, kur keliaus visa karta žmonių. Tai yra didžiulė atsakomybė, nes masinis turizmas gali ir sunaikinti tas vietas, kurias laidos populiarina.
Geriausi šiuolaikiniai vedėjai tai supranta. Jie ne tik rodo gražias vietas, bet ir kalba apie atsakingą turizmą, apie tai, kaip keliauti nepažeidžiant vietinės kultūros ir gamtos. Jie rodo ne tik penkių žvaigždučių viešbučius, bet ir vietos gyventojų namus, ne tik turistines atrakcijas, bet ir kasdienes problemas.
Taigi kai kitą kartą įsijungsite kelionių laidą ir pradėsite svajoti apie tuos maršrutus, prisiminkite – tikslas nėra tiesiog nukopijuoti tai, ką matote ekrane. Tikslas yra leistis įkvėpti, o paskui sukurti savo nuotykį. Gal tai bus ta pati šalis, bet kitas miestas. Gal tas pats miestas, bet kitoks patyrimas. O gal visiškai kita vieta, apie kurią sužinojote tik todėl, kad viena laida įžiebė tą kelionių kibirkštį jumyse. Ir štai tada tas maršrutas tampa tikrai jūsų.