Kai mokslinė fantastika kalba lietuviškai
Prisipažinsiu iškart – mokslinė fantastika Lietuvoje visada buvo kažkas tarsi egzotiško. Kol kaimynai lenkai ar rusai turėjo savo Stanislawą Lemą ar Strugackių brolius, mes dažniau žiūrėjome į Vakarus ir skaitėme vertinius. Bet tai nereiškia, kad lietuviškos mokslinės fantastikos nėra arba kad ji neįdomi. Priešingai – pastaraisiais metais šis žanras Lietuvoje išgyvena tikrą renesansą, nors ir savaip, su lietuvišku akcentu.
Mokslinė fantastika pas mus niekada nebuvo masinė. Neturėjome tokios tradicijos kaip anglosaksų šalys, kur SF – tai beveik atskira literatūros industrija. Lietuvoje šis žanras visada buvo kažkas nišinio, skirto entuziastams. Tačiau būtent šis nišiškumas ir suteikia jam tam tikro žavesio. Lietuviški SF autoriai nerašo dėl pinigų (nes jų iš to tikrai neuždirbsi), o rašo dėl to, kad turi ką pasakyti.
Sovietmečio palikimas ir jo šešėliai
Kad suprastume dabartinę lietuviškos mokslinės fantastikos būklę, reikia pasižvalgyti į praeitį. Sovietmečiu SF Lietuvoje buvo, bet ji turėjo atitikti tam tikrus ideologinius standartus. Rusų mokslinė fantastika buvo labai populiari – Jefremovą, Strugackius skaitė visi. O štai lietuviška? Ji buvo labiau pavienių entuziastų reikalas.
Vienas ryškiausių lietuviškos SF pionierių – Vytautas Bubnys, kurio „Atominė elektrinė” (1960) laikoma vienu pirmųjų lietuviškų mokslinės fantastikos kūrinių. Tiesa, tai buvo labiau populiarinantis mokslo tekstas su fantastiniais elementais nei grynakraujė SF. Bet pradžia buvo padaryta.
Įdomu tai, kad sovietmečiu mokslinė fantastika buvo vienas iš nedaugelio žanrų, kur galėjai šiek tiek pasišaipyti iš sistemos. Žinoma, ne tiesiogiai – reikėjo užkoduoti kritiką į kosmines keliones ar ateities visuomenes. Strugackiai tai darė meistriškai, ir lietuviai skaitytojai puikiai suprato užuominas.
Nepriklausomybė ir žanro paieškos
Kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, atsirado laisvė rašyti ką nori. Bet kartu atsirado ir kita problema – rinka. Leidyklos pradėjo orientuotis į tai, kas gerai parsiduoda. O mokslinė fantastika lietuviškai? Ji nebuvo populiari. Žmonės norėjo skaityti Asimovą, Heinleiną, Clarkę – anglų kalbos milžinus. Kodėl turėčiau skaityti lietuvišką SF, kai galiu skaityti pasaulio klasiką?
Šis klausimas vis dar aktualus. Lietuviški SF autoriai susiduria su iššūkiu – kaip konkuruoti su pasauline produkcija? Atsakymas paprastas ir sudėtingas vienu metu: nereikia konkuruoti. Reikia rašyti savo, lietuvišką, su savo temomis ir savo požiūriu.
Devintojo dešimtmečio pabaigoje ir dešimtojo pradžioje lietuviška SF buvo gana chaotiška. Atsirado keletas autorių, kurie bandė rašyti fantastinę literatūrą, bet dažnai tai buvo labiau fantasy nei SF. Mokslinė fantastika reikalauja tam tikros disciplinos – reikia bent minimaliai suprasti mokslą, technologijas, logiką. O fantasy gali būti bet kas – ten veikia magija, ir viskas paaiškinima.
Šiuolaikiniai lietuviški SF autoriai
Dabar lietuviška mokslinė fantastika yra gyva, nors ir negarsi. Yra keletas autorių, kurie nuosekliai kuria SF kūrinius. Vienas žinomiausių – Linas Eidukevičius, parašęs ne vieną fantastinį romaną. Jo kūryba dažniau linksta į fantasy, bet yra ir SF elementų.
Kitas įdomus autorius – Tomas Čiučelis, kuris rašo ir SF, ir fantasy. Jo kūryboje jaučiamas rimtas požiūris į žanrą, bandymas sukurti ne tik įdomią istoriją, bet ir prasmingą pasaulį.
Negalima nepaminėti ir Rimanto Kmitos, kuris yra parašęs kelis SF romanus. Jo kūryba įdomi tuo, kad bando sujungti lietuvišką kontekstą su mokslinės fantastikos elementais. Tai nėra lengva – kaip įtikinamai aprašyti kosmines keliones ar dirbtinį intelektą lietuvišku kontekstu?
Bet gal įdomiausias reiškinys – jaunųjų autorių atsiradimas. Socialiniuose tinkluose, forumuose, įvairiose platformose galima rasti nemažai lietuvių, kurie rašo SF apsakymus ir romanus. Dažnai tai savilieta, ne visada profesionaliai redaguota, bet ten yra entuziazmo ir šviežių idėjų.
Kodėl lietuviška SF vis dar nišinė?
Atsakymas į šį klausimą sudėtingas. Pirma, lietuvių kalba yra maža. Mūsų rinka – apie 3 milijonus žmonių, iš kurių skaito dar mažiau, o SF skaito dar mažiau. Tai reiškia, kad autorius, rašantis lietuvišką SF, rašo labai siaurai auditorijai.
Antra, nėra tradicijos. Anglijoje ar JAV vaikai užauga skaitydami SF, žiūrėdami SF filmus, žaisdami SF žaidimus. SF ten yra kultūros dalis. Lietuvoje? Mes turime savo literatūros klasiką, savo temas, savo problemas. Mokslinė fantastika nėra mūsų kultūrinio DNR dalis.
Trečia, leidyklos nenori rizikuoti. Išleisti lietuvišką SF romaną – tai rizika. Kas jį pirks? Ar atsipirks investicija? Daug saugiau išleisti dar vieną detektyvą ar meilės romaną – tie žanrai turi savo auditoriją.
Ketvirta, trūksta kritikos ir diskusijų. Kai išeina lietuviškas SF romanas, jis dažnai lieka nepastebėtas. Nėra specialistų, kurie jį įvertintų, aptartų, palygintų su pasauline produkcija. Nėra bendruomenės, kuri diskutuotų apie lietuvišką SF.
Internetas kaip išsigelbėjimas
Bet yra ir gera žinia – internetas viską keičia. Dabar nebereikia leidyklos, kad tavo kūrinį perskaitytų žmonės. Galima publikuoti internete, socialiniuose tinkluose, savų leidybos platformose. Ir lietuviški SF autoriai tai daro.
Yra lietuviškų fantastikos forumų, kur žmonės dalijasi savo kūriniais, diskutuoja, kritikuoja vienas kitą. Tai nėra profesionali aplinka, bet tai yra bendruomenė. Ir ji auga.
Be to, internetas leidžia pasiekti ne tik lietuvių auditoriją. Jei tavo kūrinys išverstas į anglų kalbą, jis gali pasiekti milijonus skaitytojų. Žinoma, tai nėra lengva – reikia gero vertimo, reikia rinkodaros, reikia sėkmės. Bet galimybė yra.
Įdomu ir tai, kad lietuviški SF autoriai pradeda naudoti naujas formas. Ne tik romanai ir apsakymai, bet ir podcastai, vaizdo įrašai, interaktyvios istorijos. Mokslinė fantastika puikiai dera su naujomis medijomis, nes ji pati yra apie ateitį ir technologijas.
Lietuviškos SF temos ir ypatumai
Kas išskiria lietuvišką mokslinę fantastiką? Pirmiausia – tai mūsų istorija. Lietuviai turi unikalią patirtį – okupacijos, nepriklausomybės kovos, sovietmečio absurdai. Visa tai gali būti puiki medžiaga SF kūriniams.
Įsivaizduokite alternatyvią istoriją, kur Lietuva niekada nebuvo okupuota. Arba ateities Lietuvą, kur technologijos pakeitė visuomenę. Arba kosmines keliones, kur lietuviai vaidina svarbų vaidmenį. Tai nėra tik fantazijos – tai būdas permąstyti savo tapatybę, savo istoriją, savo ateitį.
Kita tema, kuri galėtų būti įdomi lietuviškoje SF – kaimas ir miestas. Lietuva vis dar yra gana žemdirbišką šalis, nors ir modernėjanti. Kaip atrodytų ateities lietuviškas kaimas? Ar jis išnyktų, ar transformuotųsi? Ar technologijos galėtų atgaivinti kaimą?
Dar viena tema – mažos tautos išlikimas. Lietuvių kalba, kultūra, tapatybė – visa tai yra pažeidžiama. Ateities pasaulyje, kur vyrauja globalizacija, dirbtinis intelektas, genetinė inžinerija – kaip išliks mažos tautos? Tai egzistenciniai klausimai, kurie puikiai tinka mokslinei fantastikai.
Ką skaityti ir kur ieškoti lietuviškos SF?
Jei sudomino lietuviška mokslinė fantastika, kur pradėti? Pirma, pažiūrėkite į didžiąsias knygynas – kartais ten pasirodo lietuviškų SF kūrinių. Tiesa, jų nedaug, bet būna.
Antra, ieškokite internete. Yra lietuviškų fantastikos portalų, forumų, kur žmonės dalijasi savo kūriniais. Kokybė įvairi, bet galima rasti perlų. Vienas tokių portalų – „Fantastika.lt”, nors jis daugiau orientuotas į fantasy nei SF.
Trečia, sekite lietuviškus fantastikos autorius socialiniuose tinkluose. Daugelis jų dalijasi savo kūriniais, naujienomis, mintimis. Galite tiesiogiai su jais bendrauti, užduoti klausimus.
Ketvirta, domėkitės lietuviškais fantastikos konkursais. Kartais vyksta apsakymų konkursai, kur galima perskaityti įdomių kūrinių. Nors ne visi jie yra SF, bet būna.
Penkta, jei mokate anglų kalbą, pabandykite ieškoti lietuviškos SF anglų kalba. Kai kurie autoriai verčia savo kūrinius ir publikuoja tarptautinėse platformose.
Kas laukia lietuviškos SF ateityje?
Optimistiškai žiūrint, lietuviška mokslinė fantastika turi potencialo. Jaunoji karta auga su technologijomis, su pasauline kultūra, su SF filmais ir žaidimais. Jiems SF nėra kažkas svetimo – tai natūrali jų pasaulėžiūros dalis.
Be to, pasaulis keičiasi labai greitai. Dirbtinis intelektas, klimato kaita, kosmoso tyrinėjimai – visa tai nėra tolima ateitis, o dabartis. Mokslinė fantastika tampa vis aktualesne, nes ji padeda mums permąstyti šiuos pokyčius.
Lietuviški autoriai gali pasiūlyti unikalų požiūrį. Mes nėsame didžioji galybė, neturime kosmoso programos, bet turime savo patirtį, savo istoriją, savo požiūrį. Ir tai gali būti įdomu ne tik lietuviams, bet ir pasauliui.
Žinoma, reikia realistiškų lūkesčių. Lietuviška SF greičiausiai niekada netaps masiniu reiškiniu. Bet ji gali būti kokybiškas, įdomus, prasmingus žanras, turintis savo auditoriją ir savo vietą lietuvių literatūroje.
Galbūt ateityje turėsime lietuvišką SF klasiką, kuri bus skaitoma mokyklose, verčiama į kitas kalbas, ekranizuojama. Galbūt lietuviškas SF autorius laimės tarptautinę premiją. Galbūt lietuviška SF taps mūsų kultūrinio eksporto dalimi, kaip estų e-valdymas ar suomių dizainas.
O gal tiesiog turėsime keletą gerų knygų, kurias malonu skaityti šaltą žiemos vakarą, svajonėjant apie žvaigždes ir ateitį. Ir tai jau būtų neblogai. Mokslinė fantastika Lietuvoje gyvuoja ne dėl to, kad tai pelninga ar prestižiška, o dėl to, kad yra žmonių, kurie tuo tiki ir kuriems tai svarbu. Ir kol yra tokių žmonių, lietuviška SF turės ateitį.