Kai Lietuva susirenka prie televizorių
Penktadienio vakaras, sofoje įsitaisei su arbatos puodeliu, o ekrane jau prasideda pažįstama melodija. „Dainuok su manimi” – tai ne tik dar viena muzikine laida, tai tapę savotiška nacionaline tradicija, kai šeimos nariai ginčijasi, kas gi slepiasi po kiškio ar drakono kauke. LRT projektas, kuris atkeliavo iš Pietų Korėjos formato „King of Mask Singer”, Lietuvoje įsikūrė taip tvirtai, tarsi visada čia ir būtų buvęs.
Laida startavo 2019 metais ir iš karto patraukė dėmesį ne tik savo spalvingumu, bet ir tuo, kad čia galėjo pasirodyti bet kas – nuo operos solistų iki reperiu. Koncepcija paprasta kaip tris kapeikos: žinomi ir ne tokie žinomi atlikėjai slepiasi po išraiškingomis kaukėmis, dainuoja gyvai, o žiūrovai ir komisija spėlioja, kas gi ten viduje. Skamba paprasta, bet velnias, kaip sakoma, slypi detalėse.
Kodėl mes taip mėgstam spėlioti?
Žmogaus prigimtis yra tokia – mums patinka paslaptys. O kai dar pridedi prie to gyvą muziką ir galimybę pamatyti savo mėgstamą atlikėją visai kitokioje šviesoje, gauni sprogstamąją mišinį. „Dainuok su manimi” žaidžia su mūsų lūkesčiais kaip katė su kamuoliuku.
Įsivaizduok: scenoje stovi milžiniškas meškiukas, dainuoja operinę ariją, o tu galvoji – tai tikrai negali būti tas reperis, kurį matei praeitą savaitę kažkokiame klipe. Bet staiga atpažįsti tam tikrus intonacijos niuansus, judesio būdą, ir viskas apsiverčia aukštyn kojomis. Būtent šis nežinomybės elementas verčia žiūrovus grįžti prie ekranų sezoną po sezono.
Komisijos nariai – dažniausiai patys muzikos industrijos atstovai – taip pat įsitraukia į šį žaidimą su tokiu entuziazmu, kad kartais net juokinga. Jie analizuoja kiekvieną detalę, nuo balso tembro iki to, kaip dalyvis laiko mikrofoną. Ir nors kartais jų spėjimai būna visiškai šalia tiesos, būtent tai ir sudaro žavesį.
Kaukės – tai atskiras meno kūrinys
Reikia atiduoti duoklę kostiumų kūrėjams, nes kaukės „Dainuok su manimi” laidoje yra ne šiaip koks ten papuošalas. Tai tikri meno kūriniai, kurie sveria kartais po keliolika kilogramų. Įsivaizduok, kaip reikia dainuoti operą, kai ant galvos turi trijų aukštų torto konstrukciją su plunksnomis.
Kiekviena kaukė turi savo charakterį, istoriją. Buvo ir Saulės, ir Mėnulio, ir įvairiausių fantastinių būtybių. Kai kurios kaukės tokios sudėtingos, kad dalyviams reikia specialaus apmokymo, kaip su jomis judėti scenoje, kad neapvirstų. O dar reikia dainuoti, šokti, bendrauti su publika – viskas tuo pačiu metu.
Kostiumų dizaineriai pasakoja, kad kartais kaukės kūrimas užtrunka net kelias savaites. Reikia atsižvelgti ne tik į estetiką, bet ir į praktiškumą – dalyvis turi matyti, kvėpuoti, girdėti. Yra buvę atvejų, kai kaukė buvo tokia įspūdinga, kad komisija net nebekreipė dėmesio į dainavimą, tik žiūrėjo į tą grožį scenoje.
Kai žvaigždės tampa žmonėmis
Vienas įdomiausių laidos aspektų – tai kaip ji nuardo žvaigždžių statusą. Kai nematai veido, nebežinai, ar tai kažkoks megapopuliarus atlikėjas, ar gal visai nežinomas talentas. Vertinamas tik balsas, tik gebėjimas perteikti emociją. Ir čia pasirodo tikrasis meistriškumas.
Būta atvejų, kai labai žinomi atlikėjai būdavo eliminuojami pirmose turų, o visai netikėti dalyviai patekdavo į finalą. Tai rodo, kad be vizualinio įvaizdžio, be įprastos scenos prezentacijos, muzika įgauna visai kitą matmenį. Kai kurie dalyviai vėliau prisipažindavo, kad tai buvo vienas iš sunkiausių jų karjeros iššūkių – dainuoti be savo įprasto „šarvo”.
Yra ir kita medalio pusė – laida suteikia galimybę pasirodyti atlikėjams, kurie gal nėra pirmose tabloidų skiltyse, bet turi neįtikėtiną talentą. Operų solistai, teatrų aktoriai, choristai – visi jie gauna šansą pasiekti platesnę auditoriją. Ir dažnai po laidos jų koncertų bilietai išgraibstomi per kelias valandas.
Socialiniai tinklai ir spėlionių kultūra
Kai prasideda naujas sezonas, Lietuvos internetas tiesiog virsta. Facebook grupės, Twitter gijos, Instagram stories – visur tik viena tema: kas slepiasi po kauke? Žmonės kuria teorijas, analizuoja kiekvieną užuominą, lygina balsus su įrašais. Tai tampa savotišku nacionaliniu sportu.
Yra net atsiradę tikri „Dainuok su manimi” detektyvai, kurie sugeba atspėti dalyvį jau po pirmų kelių garsų. Jie analizuoja ne tik balsą, bet ir kūno kalbą, ūgį, net tai, kaip dalyvis reaguoja į komisijos klausimus. Kartais jų išvados būna tokios tikslios, kad kyla klausimas, ar neturėtų jie dirbti žvalgyboje.
LRT netgi žaidžia su šia spėlionių kultūra, tyčia įterpdami klaidinančias užuominas, sumaišydami kortus. Kartais dalyviai specialiai keičia savo įprastą dainavimo stilių, kad būtų sunkiau atpažinti. Vienas reperis dainavo klasiką, opera solistė – popą. Ir tai veikia – žiūrovai lieka suglumę iki paskutinės akimirkos.
Ką laida duoda patiems dalyviams?
Kalbėjau su keliais buvusiais laidos dalyviais (gerai, ne tiesiogiai kalbėjau, bet skaičiau jų interviu – tą patį), ir visi jie pabrėžia, kad tai buvo transformuojanti patirtis. Dainuoti po kauke – tai tarsi terapija. Nebeturi tos įprastos scenos baimės, nes tavęs niekas neatpažįsta. Gali eksperimentuoti, rizikuoti, būti kitoks.
Viena dalyve pasakojo, kad visą gyvenimą dainavo tik vieną žanrą, bet laidoje išdrįso pamėginti kažką visai naujo. Ir tai jai atskleidė visai naują kūrybinę pusę. Kiti dalyviai prisipažįsta, kad po laidos jų pasitikėjimas savimi išaugo į dangų. Kai žinai, kad publika tave vertina tik už tai, ką girdi, o ne už tai, kaip atrodai ar koks tavo įvaizdis, tai suteikia neįtikėtinos laisvės.
Yra ir praktinė nauda – daugelis dalyvių po laidos gauna naujų pasiūlymų, projektų. Net jei jie nelaimi, pati dalyvavimo patirtis tampa puikiu portfelio papildymu. Be to, repeticijų metu dirba su profesionaliais vokaliniais treneriais, choreografais, stilistais – tai tarsi intensyvūs kursai už LRT sąskaitą.
Muzikinis švietimas per pramogą
Nors „Dainuok su manimi” pirmiausia yra pramogų laida, ji netiesiogiai atlieka ir švietėjišką funkciją. Žiūrovai išgirsta įvairių muzikos žanrų – nuo operos iki repo, nuo liaudies dainų iki roko. Ir tai nėra kažkoks priverstinis „dabar išklausysime klasikos, nes tai naudinga”, o natūralus įvairovės demonstravimas.
Pastebėjau, kad po kai kurių pasirodymų žmonės pradeda domėtis atlikėjais, kuriuos anksčiau nė nežinojo. Operų teatro bilietai tampa įdomūs ne tik pensininkams, o jaunieji reperiu gerbėjai staiga atranda, kad klasikinė muzika irgi gali būti „cool”. Tai kultūrinis mainų procesas, kuris vyksta visiškai organiškai.
Komisijos nariai dažnai paaiškina techninius dalykus – kodėl tam tikras vokalinis triukas yra sudėtingas, kaip atlikėjas valdo kvėpavimą, kokios emocijos perteikiamos per tam tikrus muzikinius sprendimus. Tai švietimas be pamokslų, mokymasis per pramogą. Ir tai veikia daug geriau nei bet kokia formali edukacinė programa.
Kai šou tampa šeimos tradicija
Pažįstu šeimų, kurios penktadienio vakarais susirenka prie televizoriaus kaip į šventę. Vaikai, tėvai, seneliai – visi kartu spėlioja, diskutuoja, ginčijasi. Tai tampa bendravimo pretekstu, bendros patirties kūrimu. Ir tai, manau, yra viena vertingiausių laidos savybių.
Skirtingų kartų žmonės turi skirtingus muzikinius skonius, bet „Dainuok su manimi” sugeba juos suvienyti. Senelė gali atpažinti operinę ariją, tėtis – roko klasiką, paauglys – šiuolaikinį hitą. Ir visi jie dalijasi savo žiniomis, mokosi vieni iš kitų. Tai šeimos edukacija geriausiu pavidalu.
Be to, laida suteikia galimybę kalbėtis apie svarbesnius dalykus – apie talentą, darbą, atkaklumą. Matydami, kaip atlikėjai stengiasi, kaip įveikia sunkumus (dainuoti po keliolikos kilogramų kauke nėra juokai), vaikai mokosi vertinti pastangas, o ne tik rezultatą. Tai pamokos, kurių niekada neišmoksi iš vadovėlių.
Kodėl tai veikia ir kas toliau?
„Dainuok su manimi” sėkmė nėra atsitiktinė. Tai kruopščiai sukurtas formatas, kuris žaidžia su mūsų baziniais instinktais – smalsumu, konkurencija, meile muzikai. LRT komanda sugeba išlaikyti balansą tarp pramogos ir kokybės, tarp šou elementų ir tikro meno.
Žinoma, yra ir kritikų, kurie sako, kad tai tik dar vienas TV šou, kad tikroji muzika ne apie kaukes ir spėliones. Bet man atrodo, kad bet kas, kas pritraukia žmones prie muzikos, kas verčia juos klausytis ir vertinti, yra geras dalykas. Nebūtinai viskas turi būti giliai ir rimtai – kartais pramoga yra geriausia mokytoja.
Ateities sezonuose tikrai matysime dar daugiau netikėtumų, dar įspūdingesnių kaukių, dar įvairesnių dalyvių. Galbūt ateis laikas, kai formato reikės atnaujinti, įnešti naujų elementų. Bet kol kas „Dainuok su manimi” jaučiasi šviežiai ir įdomiai, o tai televizijoje – tikras retumas.
Taigi, jei dar nesi žiūrėjęs šios laidos, rekomenduoju pamėginti. Galbūt iš pradžių pasirodys keista – suaugę žmonės, apsirengę kaip iš vaikų pasakos, dainuoja scenoje. Bet duok šansą, įsitrauk į spėlionių žaidimą, pasimėgauk muzika. Kas žino, gal ir tu tapsi vienu iš tų, kurie penktadienio vakarais atideda visus reikalus ir susirenka prie ekrano. O jei jau esi fanas – tai tęsk tradiciją, nes tokių dalykų, kurie suvienija žmones per muziką ir pramogą, niekada nebus per daug.