Kodėl verta plaukti Lietuvos upėmis
Kai pagalvoji apie nuotykius gamtoje, dažnai į galvą šauna kalnai, jūra ar bent jau kokios nors egzotiškos vietos. Bet žinai ką? Lietuvoje turime tikrą lobį – mūsų upes. Jos vingiuoja per miškus, pievas, pro senuosius dvarus, ir kai įsisodinsi į baidarę, staiga supranti, kad tai visai kitas būdas pažinti savo šalį.
Plaukimas baidare nėra koks nors ekstremalus sportas, kuriam reikia metų treniruotės. Tai greičiau meditacija ant vandens, tik su irklais rankose ir galimybe sustoti bet kurioje vietoje piknikui. Lietuvos upės dažniausiai ramos, be jokių pavojingų slenksčių ar kriokliukų, todėl tinka net tiems, kurie pirmą kartą gyvenime laiko irklą. Žinoma, yra ir sudėtingesnių ruožų, bet apie tai – vėliau.
Dar vienas dalykas, kuris traukia žmones į baidares – tai laisvės jausmas. Niekas tau nesakys, kada sustoti, kur plaukti, kaip greitai judėti. Nori – plauksi visą dieną, nori – po valandos išsitrauksi baidarę į krantą ir gulėsi saulėje. Nėra jokio grafiko, tik tu, upė ir gamta aplinkui.
Populiariausios upės pradedantiesiems
Jei niekada nesi plaukęs baidare arba turi nedidelę patirtį, geriausia pradėti nuo ramesnių upių. Šventoji – tai klasika. Ši upė teka per Aukštaitijos nacionalinį parką, ir maršrutų čia tikrai netrūksta. Galima plaukti nuo Stripeikių iki Anykščių – tai apie 15 kilometrų, kuriuos įveiksi per 3-4 valandas. Upė rami, vietomis sekloka, bet vasarą tai net gerai – galima išlipti ir pasivaikščioti vandenyje.
Ūla – dar viena puiki upė pradedantiesiems. Ji teka Dzūkijoje, ir čia jau tikrai pajusi, ką reiškia plaukti per tikrą laukinę gamtą. Upė vingiuoja per miškus, krantuose – beveik jokių namų ar kitų civilizacijos ženklų. Populiariausias maršrutas – nuo Musteikos iki Liškiavos, apie 20 kilometrų. Tik įsidėmėk – Ūla vietomis būna labai sekloka, ypač vasaros pabaigoje, tai gali tekti kartais ir baidarę pasitraukti.
Merkys – dar viena dzūkiška upė, kuri puikiai tinka šeimoms su vaikais. Ji platesnė už Ūlą, todėl ir plaukti lengviau. Maršrutų čia įvairių – nuo trumpų 10 kilometrų atkarpų iki ilgesnių kelių dienų žygių. Vietomis sutiksi nedidelius slenksčius, bet nieko baisaus – greičiau tai įneša įvairovės nei kelia pavojų.
Kur ieškoti iššūkių
Jei jau turi patirties ir nori kažko daugiau nei ramaus plaukiojimo, tuomet tau reikia Žeimenos. Ši upė – tikras perliukas tiems, kas mėgsta greitesnį vandenį ir nedidelius slenksčius. Žeimena teka per labai gražius kraštovaizdžius, o jos vagoje yra akmenų, kurie sukuria natūralius slenksčius. Nieko tokio, kas būtų pavojinga, bet reikia mokėti valdyti baidarę ir greitai reaguoti.
Populiariausias Žeimenos maršrutas – nuo Kaltanėnų iki Pabradės. Tai apie 30 kilometrų, kuriuos galima įveikti per vieną dieną, jei esi pakankamai fiziškai pasirengęs, arba per dvi dienas, jei nori ramiau ir su nakvyne prie laužo. Pavasarį, kai upė pilnavandenė, čia tikrai bus įdomu.
Nemunas – tai jau visai kita kategorija. Ne dėl to, kad būtų sunkus, o dėl to, kad jis tiesiog didžiulis. Plaukti Nemunu – tai kaip keliauti per Lietuvos istoriją. Pro šalį plauks senieji miestai, pilys, dvarai. Bet būk atsargus – dideliame vandenyje gali kilti bangos, ypač kai vėjuota. Taip pat čia plaukioja laivai, todėl reikia būti budriam.
Ką reikia žinoti prieš išplaukiant
Pirmas dalykas – gelbėjimosi liemenė. Nesvarbu, ar moki plaukti kaip žuvis, ar ne. Upėje gali nutikti bet kas – apvirsti, įstrigti tarp akmenų, tiesiog pavargti. Liemenė gali išgelbėti gyvybę, ir tai ne jokia perdėta drama. Be to, jei plauksi su vaikais, jiems liemenės privaloma.
Antra – vandeniui atsparus maišas. Telefonas, dokumentai, maistas – visa tai turi būti sausai supakuota. Patikėk, net jei neapvirsi, vanduo vis tiek kaip nors patenka į baidarę. Gali būti bangos nuo prasilenkiančių baidarių, gali pats netyčia įmesti vandens su irklu – variantų daug.
Trečia – maršruto planavimas. Nereikia galvoti, kad tiesiog įsėsi į baidarę ir plauksi, kur akys veda. Prieš išplaukdamas, pasižiūrėk žemėlapį, sužinok, kiek kilometrų plauksi, kur yra galimos išlipimo vietos, ar yra kokių nors slenksčių ar kitų kliūčių. Yra puikių programėlių ir svetainių, kur galima rasti detalius maršrutų aprašymus.
Ketvirta – atsarginiai drabužiai. Net jei oras karštas ir saulėtas, vakare prie upės gali būti vėsu. O jei dar apvirsi ar tiesiog permirksi – sausų drabužių tikrai prireiks. Geriausia turėti vandeniui atsparius marškinius ir kelnes, bet jei tokių nėra, bent jau pasiimk atsarginius.
Baidarės nuoma ar pirkimas
Jei tik pradedi ir nežinai, ar tau patiks, žinoma, geriausia nuomotis. Lietuvoje yra daugybė vietų, kur galima išsinuomoti baidarę dienai ar savaitgaliui. Kaina paprastai svyruoja nuo 15 iki 30 eurų per dieną, priklausomai nuo baidarės tipo ir nuomos vietos. Daugelis nuomojančių įmonių siūlo ir pervežimo paslaugas – jie atveža baidarę į starto vietą ir pasiima finišo vietoje. Labai patogu, nes nereikia galvoti, kaip tą baidarę gabenti ant savo mašinos stogo.
Jei jau esi tikras, kad plaukiojimas baidare taps tavo reguliariu hobiu, galima pagalvoti apie pirkimą. Paprasčiausia plastikinė baidarė kainuoja nuo 300 eurų, geresnės – apie 500-800 eurų. Yra ir prabangesnių variantų už kelis tūkstančius, bet pradedančiajam tikrai pakanka paprastos. Dar vienas variantas – pripučiamos baidarės. Jos patogesnės transportuoti ir laikyti, bet paprastai ne tokios stabilios vandenyje.
Prieš perkant, verta išbandyti kelis skirtingus modelius. Vienos baidarės plačios ir stabilios, bet lėtos. Kitos – siauresnės, greitesnės, bet lengviau apvirsta. Reikia rasti balansą tarp stabilumo ir greičio, priklausomai nuo to, kur planuoji plaukti.
Saugumas vandenyje
Nors Lietuvos upės dažniausiai ramos, nelaimės gali nutikti bet kur. Niekada neplaukite vienas – tai pirmoji ir svarbiausia taisyklė. Jei kas nors nutiks, šalia esantis žmogus gali padėti. Be to, kartu plaukti tiesiog smagiau.
Alkoholis ir vanduo nesimaišo. Taip, girdėjau apie tuos, kurie į baidarę įsimeta alaus dėžę ir plaukia „atsipalaiduoti”. Tai kvailiausia idėja, kokią tik galima sugalvoti. Net nedidelis alkoholio kiekis sulėtina reakcijas, pablogina koordinaciją. Upėje gali prireikti greitai sureaguoti – išvengti akmens, stabilizuoti baidarę, padėti kitam. Su alkoholiu kraujyje tai tampa daug sunkiau.
Stebėk orų prognozes. Jei pranešama apie perkūniją ar stiprų vėją, geriau atidėk žygį. Perkūnija ant vandens – ne juokai, o stiprus vėjas dideliame vandenyje gali sukelti nemažas bangas. Geriau praleisti vieną dieną namuose nei rizikuoti.
Žinok savo jėgas. Jei planuoji 20 kilometrų maršrutą, bet paskutinį kartą sportavai dar mokykloje, gali būti sunku. Pradėk nuo trumpesnių maršrutų, pažiūrėk, kaip jaučiasi tavo rankos, nugara, pečiai. Irklavimas – tai fizinis darbas, ir kūnas turi būti tam pasiruošęs.
Geriausias laikas plaukti
Techniškai plaukti galima nuo pavasario iki rudens, bet kiekvienas sezonas turi savo ypatumus. Pavasarį upės pilnavandenės, teka greitai, ir tai gali būti įdomu patyrusiems plaukikams. Bet vanduo dar šaltas, o orai nenuspėjami. Jei apvirsi balandžio mėnesį, tikrai nebus smagu.
Vasara – tai klasikinis laikas baidarėms. Vanduo šiltas, orai stabilūs, dienų šviesos daug. Vienintelis minusas – kai kurios upės vasaros pabaigoje būna labai seklios. Ūloje, pavyzdžiui, rugpjūčio pabaigoje kartais tenka baidarę tempti, o ne plaukti. Bet jei pasirenki didesnes upes kaip Nemunas ar Neris, šios problemos nebus.
Ruduo – tai mano asmeniškai mėgstamiausias laikas. Žmonių ant upių jau mažai, gamta nusidažo rudens spalvomis, orai dar gana šilti, bet jau ne tokie karšti. Tik reikia atsargiau rinktis dienas – rugsėjis dar tinka puikiai, bet spalio gale jau gali būti per šalta.
Kai vanduo tampa gyvenimo būdu
Kai pradedi reguliariai plaukti, pastebėti keistą dalyką – pradedi žiūrėti į žemėlapius kitaip. Matai upę ir galvoji: „Įdomu, kaip ji atrodo iš vandens?” Pradedi planuoti savaitgalius pagal vandens lygį upėse. Sužinai, kad po lietaus Žeimena tampa įdomesnė, o Ūla geriausia gegužės pradžioje.
Plaukimas baidare tampa ne tik hobiu, bet ir būdu pabėgti nuo kasdienybės. Kai esi ant vandens, telefonas paprastai pakištas į vandeniui atsparų maišą ir nutildytas. Niekas tau neskambina, nerašo, neprašo nieko. Yra tik upė, krantuose slenkantys medžiai, paukščių čiulbėjimas ir irklo plakimas į vandenį.
Daugelis sako, kad plaukimas baidare – tai meditacija. Ir tai tiesa. Monotoniškas irklavimas, vandens šniokštimas, gamtos garsai – visa tai nuramina, padeda išvalyti mintis. Po kelių valandų ant vandens grįžti į krantą jausdamasis atsinaujinęs, nors fiziškai ir pavargęs.
Dar vienas dalykas – bendruomenė. Baidarininkai – tai draugiški žmonės, kurie visada pasirengę padėti, pasidalinti patirtimi, parekomenduoti naujų maršrutų. Ant upės sutiksi žmonių, kurie šypsosis ir pamojuos ranka, nors matai juos pirmą kartą gyvenime. Yra kažkas vienijančio tarp tų, kurie renkasi praleisti laiką gamtoje, ant vandens, toli nuo miesto triukšmo.
Lietuvos upės nėra Amazonė ar Kolorado upė. Jos kuklesnes, ramesnės, bet būtent todėl ir tokios gražios. Jos leidžia mėgautis gamta be ekstremaliųjų iššūkių, be pavojaus gyvybei. Jos prieinamos visiems – nuo mažų vaikų iki senelių. Ir kiekvieną kartą, kai išplaukiu į upę, atrandu kažką naujo – naują vingį, naują vaizdą, naują jausmą. Gal laikas ir tau paimti irklą į rankas?