Kaip švęsti Mokytojo dieną su šūsniu ir šypsena
Spalio 5-oji – tai diena, kai mokyklų koridoriais sklando gėlių kvapas, o mokytojai gauna daugiau komplimentų nei per visus metus kartu sudėjus. Mokytojo diena nėra tik formalus paminėjimas – tai puiki proga parodyti dėkingumą tiems žmonėms, kurie kasdien stengiasi įkišti bent truputį žinių į mūsų ar mūsų vaikų galvas. Bet kaip surengti renginį, kuris būtų ne tik prasmingas, bet ir tikrai įsimintinas? Štai čia ir prasideda tikrasis iššūkis.
Dažnai Mokytojo dienos renginiai virsta nuobodžia rutina – ta pati programa, tos pačios kalbos, tie patys gėlių puokščiai. Bet juk galima kitaip! Šiuolaikiniai mokytojai – tai ne griežti asmenybės su rykšte rankoje (nors kai kurie mokiniai vis dar taip mano), o gyvi žmonės su savo pomėgiais, humoro jausmu ir noru būti įvertintiems ne tik formaliai. Todėl organizuojant renginius verta pagalvoti apie tai, kas tikrai pradžiugintų pedagogus, o ne tik užpildytų dar vieną punktą mokyklos metiniame plane.
Klasikiniai, bet veikiantys renginių formatai
Pradėkime nuo to, kas išbandyta ir tikrai veikia. Tradiciniai koncertai mokytojams – tai klasika, kuri niekada neišeina iš mados. Tačiau čia svarbu ne nukopijuoti praėjusių metų programos, o įnešti šviežumo. Mokinių pasirodymai gali būti įvairūs: nuo dainų ir šokių iki originalių skeičų apie mokyklinį gyvenimą. Ypač gerai veikia humoro elementai – kai mokiniai švelniai (pabrėžiu, švelniai!) pajuokia mokytojų įpročius ar pamėgdžioja jų frazes. Žinoma, viskas turi būti geros nuotaikos ribose, be jokio pajuokimo ar įžeidimų.
Literatūriniai montažai taip pat turi savo vietą, nors jaunesnės kartos mokiniai gali raukytis nosį. Bet jei sugebėsite sujungti klasikinę poeziją su šiuolaikiniais elementais – pavyzdžiui, deklamuoti Maironio eilėraštį repuodami ar padaryti modernų video klipą su citatomis apie mokytojus – rezultatas gali būti tikrai įspūdingas. Svarbiausia – nepersistengti su oficialumu. Mokytojai irgi žmonės ir jiems patinka pasijuokti.
Dar vienas patikimas variantas – iškilmingas susirinkimas su apdovanojimais. Bet ne tas nuobodus, kur direktorius skaito iš lapo pusvalandį, o visi sėdi ir skaičiuoja minutes iki pabaigos. Padarykite tai interaktyviai! Pavyzdžiui, galite surengti „Mokyklos Oskarų” ceremoniją su įvairiomis nominacijomis: „Geriausias anekdoto pasakotojas”, „Draugiškiausias koridoriuje”, „Įsimintiniausias kostiumo pasirinkimas” ir pan. Tokios netradicinės nominacijos sukuria šiltą atmosferą ir parodo, kad pastebite ne tik profesines, bet ir žmogiškąsias mokytojų savybes.
Netradiciniai renginiai, kurie tikrai nustebins
Dabar pereikime prie įdomesnių dalykų. Kaip būtų, jei vietoj įprasto koncerto surengti „Mokytojų talentų šou”? Taip, būtent mokytojų, ne mokinių! Daugelis pedagogų turi nuostabių talentų, apie kuriuos mokiniai net neįtaria. Kas žino, gal jūsų matematikos mokytojas puikiai groja gitara, o chemijos mokytoja savo jaunystėje šoko baletus? Suteikite jiems sceną ir pamatysite, kaip tai suartina mokinius su mokytojais. Be to, tai puiki proga mokiniams pamatyti savo pedagogus kitame kontekste.
Escape room tipo žaidimas mokytojams – dar viena šiuolaikinė idėja. Mokiniai gali paruošti užduotis ir mįsles, kurias mokytojai turės spręsti komandomis. Tai ne tik linksma, bet ir simboliška – juk paprastai mokytojai duoda užduotis mokiniams, o čia vaidmenys apsikeičia. Tokia veikla puikiai tinka ne per didelėms mokykloms, kur visi vieni kitus pažįsta. Galite net įtraukti mokyklos istoriją, vidaus juokus ar faktus apie pačius mokytojus į užduočių turinį.
Piknikas ar neformali arbatėlė gali skambėti paprastai, bet kartais būtent paprastumo ir trūksta. Surenkite stalus mokyklos kieme ar valgykloje, paruoškite namų kepinių (arba užsisakykite, jei kepimo talentas ne jūsų stiprioji pusė), pastatykite gerą muziką ir tiesiog leiskite žmonėms bendrauti. Mokytojai retai turi laiko normaliai pasikalbėti su kolegomis ar mokiniais neformalioje aplinkoje. Tokia šilta, jauki atmosfera kartais veikia geriau nei bet koks oficialus renginys.
Kaip įtraukti mokinius į organizavimą
Renginys bus daug prasmingesnis, jei jį organizuos patys mokiniai, o ne tik suaugusieji. Sukurkite organizacinį komitetą iš įvairių klasių atstovų. Tegul jie patys siūlo idėjas, balsuoja už geriausias ir dalyvauja įgyvendinime. Taip mokiniai jausis atsakingi už rezultatą ir dės daugiau pastangų, kad viskas pavyktų.
Skirstykite užduotis pagal talentus ir pomėgius. Yra mokinių, kurie puikiai piešia – tegul jie kuria plakatų dizainą. Kiti mėgsta rašyti – jie gali parengti scenarijų ar sveikinimo tekstus. Technologijų entuziastai gali pasirūpinti garso ir vaizdo įranga, socialiniais tinklais. Kai kiekvienas daro tai, kas jam geriau sekasi, rezultatas būna daug geresnis nei kai visi bando daryti viską.
Nepamirškite ir jaunesnių klasių mokinių. Nors jie gali nesugebėti organizuoti sudėtingų dalykų, jie puikiai gali pasigaminti atvirukus, nupiešti piešinius ar išmokti paprastos dainos. Kartais būtent mažųjų nuoširdumas ir pastangos labiausiai sujaudina mokytojus. Pirmokas, kuris nedrąsiai įteikia savo ranka pieštą atviruką, gali sukelti daugiau emocijų nei profesionaliai surengtas koncertas.
Dovanų klausimas: ką dovanoti, kad nebūtų gėda
Kalbant apie Mokytojo dieną, negalima apeiti dovanų temos. Ir čia prasideda tikras galvos skausmas daugeliui tėvų ir mokinių. Gėlės – klasika, bet po kelių metų jos tampa tokios nusibodusios, kad kai kurie mokytojai jau net nežino, kur jas dėti. Šokolado dėžutė – irgi gerai, bet jei mokytojas gauna dešimt tokių dėžučių per dieną, tai virsta problemą.
Kodėl gi nepabandyti ko nors originalesnio? Asmeninės dovanos, kurios rodo, kad tikrai pažįstate mokytoją, veikia geriausiai. Jei žinote, kad mokytoja mėgsta kavą, dovanokite kokybišką kavos pupelių pakelį ar gražų puodelį. Jei mokytojas domisi knygomis – knygą, kurią jis dar neskaitė. Jei mėgsta augalus – gražų vazonėlį su kažkuo kitu nei tradicinės gėlės. Tokios dovanos parodo, kad pastebite žmogų, o ne tik jo profesiją.
Grupinės dovanos nuo visos klasės taip pat gali būti puiki idėja. Pavyzdžiui, sertifikatas į SPA, teatrą ar gerą restoraną. Arba kažkas praktiško – gera kėdė biurui, jei matote, kad mokytojo sena jau byra. Galite net organizuoti simbolinę „mokytojo dieną” – kai mokiniai prisiima visas mokytojo pareigas vienai dienai (žinoma, su priežiūra), o mokytojas gali tiesiog atsipalaiduoti ir stebėti. Tikra patirtis, kuri ir linksmina, ir moko.
Dar viena idėja – kolektyvinis albumas ar video su sveikinimais nuo buvusių mokinių. Susisiekite su absolventais per socialinius tinklus, paprašykite jų įrašyti trumpus vaizdo sveikinimus ar parašyti žinutes. Surinkite viską į vieną video ar knygą. Tokia dovana turi didžiulę emocinę vertę ir parodo, kokį pėdsaką mokytojas paliko daugelio žmonių gyvenime.
Virtualūs renginiai – kai susitikti gyvai neįmanoma
Po pandemijos patirties visi supratome, kad ne visada įmanoma susirinkti vienoje vietoje. Be to, kai kurie mokytojai dirba nuotoliniu būdu arba serga ir negali dalyvauti renginyje. Todėl virtualūs ar hibridiniai renginiai tapo realybe, su kuria reikia mokėti dirbti.
Zoom ar Teams susitikimas gali būti ne tik nuobodus darbinis skambutis, bet ir tikras šventinis renginys. Paruoškite virtualų foną su šventine tematika, organizuokite interaktyvius žaidimus, kuriuose gali dalyvauti visi. Pavyzdžiui, „Kahoot” viktorina apie mokytojus ar mokyklą, virtualus „Bingo” su mokykline tematika, ar net bendras vaizdo klipas, kur kiekvienas mokinys įrašo savo sveikinimo dalį.
Galite surengti ir virtualią ekskursiją – jei turite technines galimybes, parodykite mokytojams ką nors įdomaus per tiesioginę transliaciją. Gal vienas iš mokinių gyvena kaime ir gali parodyti gyvūnus? Ar kas nors turi įdomų pomėgį, kurį galėtų pristatyti? Tokios netikėtos programos dalys dažnai būna įsimintiniausios.
Nepamirškite ir asynchroninių sveikinimų – ne visi gali dalyvauti tuo pačiu metu. Sukurkite bendrą Google Slides pristatymą, kur kiekvienas mokinys gali pridėti savo skaidrę su sveikinimais, nuotraukomis ar piešiniais. Arba bendrą „Padlet” lentą su žinutėmis. Mokytojai galės tai peržiūrėti bet kada ir jaustis įvertinti net jei negalėjo dalyvauti tiesioginiame renginyje.
Biudžeto klausimas: kaip surengti šventę be milijonų
Viena didžiausių problemų organizuojant bet kokį renginį – pinigai. Ne kiekviena mokykla ar klasė turi didelį biudžetą, o prašyti iš tėvų per daug taip pat nesinori. Bet gera žinia ta, kad įsimintinas renginys nebūtinai turi būti brangus.
Naudokite tai, ką turite. Mokyklos salė, koridoriai, kiemas – visa tai gali tapti renginio vieta be jokių papildomų išlaidų. Dekoracijos? Mokiniai gali pasigaminti patys iš popieriaus, kartono ar kitų paprastų medžiagų. Kartais rankų darbo dekoracijos atrodo net šiltesnės ir jaukesnės nei profesionaliai pagamintos.
Maistas – viena didžiausių išlaidų bet kokiame renginyje. Bet jei kiekvienas mokinys atneš po vieną namų kepinį ar užkandį, galite turėti puikų stalą be didelių investicijų. Arbata, kava, sultys – tai nebrangūs dalykai, kurie sukuria svetingą atmosferą. Jei norite ko nors ypatingo, galbūt vienas iš tėvų sutiks paruošti tortą ar kitą specialų patiekalą kaip savo indėlį į šventę.
Muzika ir technika – dažnai mokyklos jau turi garso įrangą. Jei ne, šiais laikais net paprastas telefonas su nešiojamu garsiakalbiu gali užtikrinti pakankamą garso kokybę nedideliam renginiui. Muziką galite rasti nemokamai įvairiose platformose – tik įsitikinkite, kad turite teisę ją naudoti viešai.
Svarbiausia – kūrybiškumas ir nuoširdumas kainuoja daug mažiau nei pinigai. Mokytojai vertina pastangas ir dėmesį, o ne tai, kiek eurų buvo išleista. Kartais paprastas, bet nuoširdus renginys palieka daug geresnį įspūdį nei brangus, bet beasmenis.
Ką daryti po šventės: kaip išlaikyti gerą nuotaiką
Mokytojo diena baigiasi, gėlės nuvysta, saldumynai suvalgyti – ir kas toliau? Kaip išlaikyti tą šiltą jausmą ir pagarbą mokytojams ne tik vieną dieną per metus, bet ir visą laiką?
Pradėkite nuo paprastų dalykų. Pasakyti „ačiū” pasibaigus pamokai – tai trunka dvi sekundes, bet gali pagerinti mokytojo nuotaiką visai dienai. Padėti surinkti vadovėlius, išvalyti lentą, pasiūlyti pagalbą – maži gestai, kurie rodo pagarbą. Mokytojai tai pastebi ir vertina, net jei nepasakė garsiai.
Galite sukurti tradiciją – pavyzdžiui, kartą per mėnesį vienas mokinys parašo trumpą padėkos žinutę mokytojui ant lipnuko ir priklijuoja ant jo stalo. Arba klasė bendromis jėgomis sukuria „Mėnesio komplimentą” mokytojui. Tokios mažos, bet nuolatinės iniciatyvos kartais reiškia daugiau nei viena didelė šventė.
Nepamirškite ir kitų mokyklos darbuotojų. Valytojos, virėjos, bibliotekininkai – jie visi prisideda prie mokyklos gyvenimo, bet dažnai lieka nepastebėti. Gal galite išplėsti dėkingumo tradiciją ir jiems? Ne būtinai dideliais renginiais, bet bent jau maloniais žodžiais ir pagarba.
Kai renginys tampa prisiominimu, o ne pareiga
Taigi, grįžtant prie esmės – Mokytojo dienos renginiai turėtų būti ne tik dar viena užduotis metiniame plane, bet tikra šventė. Šventė, kurią prisimins ir mokytojai, ir mokiniai. Ne dėl to, kad buvo išleista daug pinigų ar surengta super profesionali programa, bet dėl to, kad buvo jaučiamas nuoširdumas ir dėmesys.
Geriausi renginiai – tie, kuriuose matosi pastangos, kūrybiškumas ir humoro jausmas. Kuriuose mokytojai gali atsipalaiduoti, pasijuokti ir pajusti, kad jie tikrai vertinami. Kuriuose mokiniai ne tik atlieka savo „pareigas”, bet iš tiesų nori padaryti ką nors gero savo pedagogams.
Nesvarbu, ar renkate tradicinį koncertą, ar išbandote ką nors visiškai naujo – svarbiausia yra atmosfera. Jei žmonės jaučiasi gerai, jei šypsosi ir linksminasi, jei po renginio dar ilgai kalba apie tai su šiluma – vadinasi, jums pavyko. O jei ne – visada yra kitų metų Mokytojo diena, kai galėsite pamėginti iš naujo, atsižvelgdami į šių metų patirtį.
Galiausiai, mokytojai – tai žmonės, kurie kasdien stengiasi padaryti mus protingesnius, geresnius, labiau pasiruošusius gyvenimui. Jie nusipelno ne tik vienos šventės per metus, bet nuolatinės pagarbos ir dėkingumo. Tad tegul Mokytojo dienos renginiai būna ne tik formalumas, bet tikras būdas pasakyti „ačiū” tiems, kurie to tikrai verti. Ir kas žino, gal jūsų surengta šventė taps ta istorija, kurią mokytojai pasakos dar po daugelio metų, šypsodamiesi ir prisimindami, kokie nuostabūs buvo jų mokiniai.