Kodėl mes taip mėgstame žiūrėti apie blogį?
Prisipažinkime – kažkas mumyse keistai traukia prie televizoriaus ekrano, kai pradeda skambėti dramatiška kriminalinės laidos muzika. BTV kanalui tai puikiai žinoma, todėl jų programoje kriminalinių laidų tikrai nestinga. Bet kodėl mes, sėdėdami ant sofos su arbatos puodeliu rankose, taip noriai įsijungiame į realius nusikaltimų pasakojimus?
Psichologai sako, kad tai visiškai normalu. Kriminalinės laidos leidžia mums saugiai patirti pavojų – mes galime jausti adrenaliną, bet patys esame visiškai saugūs. Be to, tokios laidos padeda suprasti, kaip veikia teisėsauga, kokios yra nusikaltimų pasekmės ir kaip apsisaugoti nuo panašių situacijų. Na, ir žinoma, yra tas neišvengiamas smalsumas – norime žinoti, kas nutiko, kaip ir kodėl.
BTV kanalas šią žiūrovų aistrą puikiai išnaudoja, siūlydamas įvairių formatų kriminalines laidas. Nuo dokumentinių tyrimų iki greitų kriminalinių kronikų – kiekvienas gali rasti kažką pagal savo skonį. Ir tiesą sakant, kai kurios jų laidos tapo tikromis kultinėmis programomis, kurias žiūrovai žino mintinai.
Legendinė „Failo atsisiuntimas” ir kitos ikoniškos laidos
Kalbant apie BTV kriminalines laidas, neįmanoma nepaminėti „Failo atsisiuntimo”. Ši laida tapo tikru fenomenu Lietuvoje. Žiūrovai ją mėgsta ne tik dėl įdomių bylų, bet ir dėl specifinio pasakojimo stiliaus, kuris kartais net tampa memų objektu socialiniuose tinkluose. Dramatiška muzika, įtampos kupini pasakojimai ir netikėti siužeto vingiai – visa tai daro „Failo atsisiuntimą” nepamirštamą.
„Nusikaltimų panorama” – dar viena laida, kuri sugebėjo užkariauti žiūrovų širdis. Ji daugiau orientuota į operatyvią informaciją, greitus reportažus ir šviežias naujienas iš nusikaltimų pasaulio. Jei „Failo atsisiuntimas” yra tarsi serialas su giliu įsijautimu, tai „Nusikaltimų panorama” primena greitą naujienų laidą, kur per pusvalandį sužinai apie visus pagrindinius įvykius.
Taip pat negalima pamiršti ir „Kriminalinės Lietuvos”, kuri pasakoja apie garsiausias Lietuvos kriminalines bylas, kartais net keliaujant į praeitį ir atkurdama įvykius, kurie sukrėtė visą šalį. Ši laida ypač įdomi tiems, kas domisi Lietuvos kriminaline istorija ir nori suprasti, kaip keitėsi nusikalstamumas per pastaruosius dešimtmečius.
Kas slypi už kadro: kaip kuriamos tokios laidos?
Daugelis žiūrovų nė neįsivaizduoja, kiek darbo reikia įdėti, kad sukurtum vieną kriminalinės laidos epizodą. Tai nėra paprastas procesas – žurnalistai turi bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, gauti leidimus filmuoti, kalbėtis su nukentėjusiaisiais (jei jie sutinka), advokatais, ekspertais.
Pirmiausia reikia rasti įdomią bylą. Ne kiekvienas nusikaltimas tinka televizijai – ieškoma tokių istorijų, kurios turėtų aiškią dramaturgiją, būtų aktualios visuomenei arba turėtų edukacinę vertę. Kai byla atrenkama, prasideda kruopštus darbas: dokumentų studijavimas, pokalbiai su įvairiais proceso dalyviais, archyvinės medžiagos paieška.
Paskui ateina filmavimo etapas. Žurnalistai važinėja po įvykio vietas, filmuoja aplinką, kartais net rekonstruoja įvykius (žinoma, laikydamiesi visų etikos normų). Montažo procesas taip pat gali užtrukti – reikia sudėlioti istoriją taip, kad ji būtų suprantama, įdomi ir atitiktų faktus. Ir visa tai darant reikia nepamiršti apie teisinius aspektus – negalima pažeisti nekaltumo prezumpcijos, reikia apsaugoti nepilnamečių tapatybes ir t.t.
Ar tokios laidos daro žalą, ar naudą?
Šis klausimas kyla nuolat. Kritikai sako, kad kriminalinės laidos skatina baimę visuomenėje, sukuria iškraipytą nusikalstamumo suvokimą apie nusikaltėlius. Iš tiesų, jei žiūrėtum tik kriminalines laidas, galėtum pagalvoti, kad Lietuva – tai vienas didelis nusikaltimų lizdas, nors statistika rodo ką kita.
Kita vertus, tokios laidos atlieka ir svarbų edukacinį vaidmenį. Jos moko, kaip atpažinti sukčius, kaip apsisaugoti nuo įvairių nusikaltimų, kaip elgtis pavojingose situacijose. Daugelis žiūrovų prisipažįsta, kad po tokių laidų peržiūros tapo atsargesni, geriau užrakina duris, nepatiki nepažįstamiesiems.
Be to, kriminalinės laidos padeda išlaikyti visuomenės dėmesį prie neišspręstų bylų. Kartais būtent po laidos išėjimo atsiranda liudytojų, kurie pateikia svarbios informacijos. Taip laidos tampa ne tik pramogos šaltiniu, bet ir realiu įrankiu teisingumo įgyvendinimui.
Žinoma, viskas priklauso nuo to, kaip tokios laidos yra daromos. Jei jos paiso etikos normų, gerbia nukentėjusiuosius ir nesiekia tik sensacijų, tai jų nauda tikrai viršija galimą žalą. BTV laidos dažniausiai stengiasi laikytis šių principų, nors, kaip ir bet kur, pasitaiko ir klaidų.
Kodėl lietuviai taip mėgsta būtent BTV kriminalines laidas?
BTV kanalas Lietuvoje tapo beveik sinonimas kriminalinėms laidoms. Kodėl taip nutiko? Visų pirma, kanalas į šį žanrą investavo daug anksčiau nei kiti. Jie suprato, kad yra auditorija, kuri nori tokio turinio, ir ėmė sistemingai kurti kokybiškas kriminalines laidas.
Antra, BTV sugebėjo rasti tinkamą toną. Jų laidos nėra nei per daug sensacingos, nei per daug sausos ir dokumentinės. Tai toks vidurys, kuris tinka plačiajai auditorijai. Pasakojimas yra įtraukiantis, bet ne vulgarus. Dramatizmas yra, bet jis neperžengia ribų.
Trečia, BTV kriminalinės laidos kalba lietuviškai apie Lietuvą. Nors užsienio kriminalinės laidos irgi įdomios, vis dėlto savos istorijos labiau rezonuoja su žiūrovais. Mes pažįstame tas vietas, suprantame kontekstą, kartais net galime būti girdėję apie tas bylas iš naujienų. Tai daro žiūrėjimą daug asmeniškesnį.
Be to, BTV sugebėjo sukurti tam tikrą ritualą. Žmonės žino, kada rodo jų mėgstamas laidas, ir planuoja savo vakarą pagal tai. Tai tapo dalimi jų rutinos – penktadienio vakaras su „Failo atsisiuntimu” ar panašiai. Tokia žiūrovų lojalumas yra neįkainojamas bet kuriam kanalui.
Kaip žiūrėti kriminalines laidas sveikai?
Jei jau mėgstate kriminalines laidas, verta žinoti, kaip tai daryti taip, kad nepakenktumėte savo psichinei sveikatai. Taip, tai skamba juokingai, bet iš tiesų per daug tokio turinio gali turėti neigiamą poveikį.
Pirma, stebėkite savo reakcijas. Jei pastebite, kad po laidų žiūrėjimo tampate pernelyg įtarūs, bijote išeiti iš namų arba negalite užmigti, tai ženklas, kad reikia sumažinti tokio turinio kiekį. Kriminalinės laidos turėtų būti pramoga, o ne nerimo šaltinis.
Antra, nepamirškite, kad tai tik dalis realybės. Kriminalinės laidos rodo nusikaltimus, bet jos nerodo tūkstančių paprastų, ramių dienų, kurios sudaro didžiąją mūsų gyvenimo dalį. Nesusikurkite iškraipyto pasaulio vaizdo.
Trečia, jei žiūrite su vaikais (nors dauguma tokių laidų yra su amžiaus cenzais), būtinai komentuokite tai, ką matote. Paaiškinkite, kad nusikaltimas nėra normalus dalykas, kad nusikaltėliai sulaukia bausmės, kad yra būdų apsisaugoti. Vaikai gali neteisingai interpretuoti tai, ką mato, todėl suaugusiųjų komentarai labai svarbūs.
Ketvirta, derinkite kriminalines laidas su kitokiu turiniu. Jei visą vakarą žiūrėsite tik apie žmogžudystes ir apiplėšimus, jūsų nuotaika tikrai nepagerės. Pažiūrėkite kažką lengvesnio po to – komediją, gamtos dokumentiką ar bet ką, kas padės atsipalaiduoti.
Ateitis: kaip keis kriminalines laidas naujosios technologijos?
Kriminalinių laidų žanras nuolat evoliucionuoja. Jei prieš dešimtmetį pakako paprastos kameros ir pasakojimo, dabar žiūrovai tikisi daug daugiau. BTV ir kiti kanalai turi prisitaikyti prie besikeičiančių lūkesčių.
Viena iš tendencijų – interaktyvumas. Kai kurios užsienio kriminalinės laidos jau leidžia žiūrovams dalyvauti – balsuoti, siūlyti teorijas, net padėti spręsti neišspręstas bylas. Lietuvoje tai dar tik pradeda rastis, bet tikėtina, kad ateityje matysime daugiau tokių eksperimentų.
Kita tendencija – geresnė kokybė. Su šiuolaikinėmis kameromis, dronais, 3D rekonstrukcijomis galima sukurti daug įspūdingesnį vizualinį pasakojimą. Kai kurios laidos jau naudoja virtualią realybę, kad parodytų, kaip atrodė nusikaltimo vieta, arba kaip vyko įvykiai.
Taip pat auga poreikis gilesniam žurnalistiniam tyrimui. Žiūrovai nebepasitenkina paviršutiniškais pasakojimais – jie nori žinoti kontekstą, motyvus, platesnes socialines problemas. Geriausios kriminalinės laidos tampa beveik investigatyviniais projektais, kurie ne tik pasakoja apie nusikaltimą, bet ir kelia didesnius klausimus apie visuomenę.
Kai ekranas užgęsta, o mintys lieka
BTV kriminalinės laidos – tai daugiau nei tik pramoga. Jos yra langas į tamsesnę realybės pusę, kuris kartu ir gąsdina, ir žavi, ir moko. Jos primena, kad pasaulis nėra tik rožinės spalvos, bet kartu rodo, kad teisingumo sistema veikia, kad blogis dažniausiai būna nubaustas.
Žiūrint tokias laidas, svarbu išlaikyti balansą. Nepasiduoti nei perdėtam baimės jausmui, nei susidomėjimui. Geriausia žiūrėti jas kaip tai, kas jos ir yra – gerai padarytą televiziją, kuri pasakoja realias istorijas ir kartu primena, kad turime būti budrūs, atsakingi ir rūpintis vienas kitu.
BTV kanalas per metus sugebėjo tapti lyderiu šioje srityje Lietuvoje. Jų laidos žiūrimos, aptarinėjamos, kartais net kritikuojamos – bet tikrai ne ignoruojamos. Ir kol bus žiūrovų, kurie vakarais norės įsijungti televizorių ir pasinerti į kriminalinių bylų pasaulį, tokios laidos tikrai nedings iš eterio. O mes, žiūrovai, ir toliau sėdėsime ant sofų, laikydami puodelį rankose ir galvodami: „Na, kaip čia galima taip elgtis?” – ir kartu negalėdami atitraukti akių nuo ekrano.