Kada per vėlu pradėti? (Spoileris: niekada)
Jei galvojai, kad ledo ritulys – tai tik vaikams ar profesionalams, kurie ant pačiūžų stovi nuo trejų metų, tai labai klysti. Kiekvienais metais vis daugiau suaugusių žmonių – tiek dvidešimtmečių, tiek keturiasdešimtmečių – ateina į ledo arenas ir pradeda nuo absoliutaus nulio. Kai kurie iš jų anksčiau net paprastai čiuožti nemokėjo. Ir nieko – išmoko, žaidžia, gauna malonumą.
Ledo ritulio treniruotės suaugusiems yra visiškai atskiras pasaulis, kuris neturi nieko bendra su tuo, ką matai per televizorių žiūrėdamas NHL ar KHL rungtynes. Čia niekas tavęs nemuš į bortą pirmą dieną, niekas nelauks, kad iš karto važiuosi atbulomis ir šausi kaip Ovečkinas. Čia svarbiausia – gauti tą specifinį jausmą, kai ledas po pačiūžomis pradeda „kalbėti”, kai kūnas supranta, kaip balansuoti, ir kai pirmą kartą tikrai pajunti, ką reiškia laisvas slydimas.
Šiame straipsnyje išsiaiškiname viską – nuo to, kaip atrodo pirmoji treniruotė, iki to, kokią įrangą pirkti ir ko realiai tikėtis po kelių mėnesių.
Kaip atrodo suaugusiųjų ledo ritulio treniruotė iš tikrųjų
Daugelis žmonių įsivaizduoja, kad ateis į areną, treneris jiems duos lazdą ir lieps šaudyti į vartus. Realybė yra kiek kitokia – ir, tiesą sakant, daug įdomesnė.
Suaugusiųjų pradedančiųjų grupės paprastai prasideda nuo to, kas vadinama „ledo adaptacija”. Tai reiškia, kad pirmos kelios treniruotės yra skirtos tiesiog suprasti, kaip elgtis ant ledo. Kaip stovėti. Kaip kristi (taip, tai irgi mokoma – ir tai labai svarbu). Kaip atsistoti po kritimo. Kaip pajudėti į priekį. Kaip stabdyti.
Tipinė treniruotė trunka 60–90 minučių ir atrodo maždaug taip:
- Pirmieji 15–20 minučių – apšilimas ant ledo, paprastas čiuožimas ratu, kūno pašildymas
- Vidurinė dalis (30–40 min.) – techniniai pratimai: stabdymas, posūkiai, atbulinė eiga, darbas su lazda ir ritiniu
- Paskutinė dalis – žaidybiniai elementai, maži žaidimai, šaudymas į vartus
Svarbu suprasti, kad suaugusiųjų grupėse tempas yra pritaikytas žmonėms, kurie turi darbą, šeimą ir kurių kūnas nėra dešimties metų vaiko kūnas. Niekas tavęs neskubins. Geras treneris žino, kad suaugęs žmogus mokosi kitaip nei vaikas – jam reikia suprasti, kodėl kažkas daroma, o ne tiesiog kartoti mechaniškai.
Įranga: kiek tai kainuos ir ko tikrai reikia
Čia daugelis sustoja ir pagalvoja: „Na, tai per brangu.” Ir iš dalies jie teisūs – ledo ritulio įranga nėra pigi. Bet yra keletas dalykų, kuriuos verta žinoti prieš išleidžiant pinigus.
Pirma taisyklė: pradedančiajam nereikia pirkti visko iš karto. Daugelis arenų ir klubų turi nuomos galimybę arba gali padėti gauti naudotos įrangos. Tai labai protingas žingsnis, kol dar nežinai, ar šis sportas tau tikrai patiks.
Štai kas tikrai reikalinga:
Pačiūžos – tai pats svarbiausias pirkinys. Čia taupyti nereikėtų. Blogos pačiūžos gali sugadinti visą patirtį. Pradedančiajam suaugusiam rekomenduojamos vidutinės klasės pačiūžos – apie 80–150 eurų. Brangesnės profesionalios pačiūžos pradedančiajam neduos jokio papildomo pranašumo, bet geresnės nei pigiausi modeliai tikrai jausisi ant ledo.
Apsauginė įranga – čia galima pradėti nuo bazinio komplekto: šalmas (būtinas!), kelių apsaugos, blauzdų apsaugos, pirštinės. Alkūnių ir pečių apsaugos irgi rekomenduojamos, ypač pradžioje, kai kritimai yra dažni svečiai.
Lazda – pradedančiajam visiškai tinka bazinis modelis iki 30–40 eurų. Kol neišmoksi pagrindinių technikų, brangi lazda nepadės.
Apranga – specialūs ledo ritulio šortai su apsaugomis, trikotažas. Tai galima pirkti palaipsniui.
Realus pradinis biudžetas, jei perki viską naują: 200–400 eurų. Jei naudoji nuomą arba perki naudotą – galima pradėti ir nuo 50–80 eurų. Lietuvoje veikia kelios naudotos ledo ritulio įrangos grupės socialiniuose tinkluose – verta paieškoti.
Fizinis pasirengimas: ar reikia būti atletui?
Trumpas atsakymas: ne. Ilgesnis atsakymas: bet jei esi bent minimaliai aktyvus, bus lengviau.
Ledo ritulys yra vienas fiziškai reikliausių sporto šakų pasaulyje – tai tiesa. Bet tai pasakytina apie aukšto lygio žaidimą. Pradedančiojo lygmenyje fizinis krūvis yra visiškai valdomas ir pritaikomas. Žmonės, kurie niekada rimtai nesportavo, sėkmingai pradeda ir po kelių mėnesių jaučiasi puikiai.
Tačiau yra keletas dalykų, kuriuos verta žinoti:
Kojos ir šlaunys – ledo ritulys labai apkrauna šlaunų raumenis (quadriceps). Jei prieš pradedant treniruotis šiek tiek padirbėsi su pritūpimais ir išpuolimais, pirmosios treniruotės bus malonesnės.
Šerdies raumenys (core) – balansas ant ledo labai priklauso nuo to, kaip stiprūs tavo liemens raumenys. Planka, skirtingi pilvo pratimai – visa tai padės.
Širdies ir kraujagyslių ištvermė – ledo ritulys yra intervalinis sportas: trumpi intensyvūs spurtai, po kurių trumpas poilsis. Jei esi visiškai nesportavęs, rekomenduojama prieš pradedant bent kelias savaites pasivaikščioti greitu tempu arba lengvai bėgioti.
Bet svarbiausia – nesibijok pradėti tokio, koks esi. Treniruotės pačios savaime tave paruoš. Po mėnesio pastebėsi, kad kojos stipresnės, kvėpavimas geresnis, o balansas – visiškai kitoks nei buvo.
Kur Lietuvoje rasti suaugusiųjų ledo ritulio grupes
Lietuva nėra Kanada, bet ledo ritulio infrastruktūra čia yra geresnė, nei daugelis galvoja. Didžiuosiuose miestuose galimybių tikrai yra.
Vilnius – čia veikia kelios ledo arenos, tarp jų Vilniaus ledo rūmai ir mažesnės privačios arenos. Veikia suaugusiųjų pradedančiųjų grupės, taip pat „hobby” lygos žmonėms, kurie jau šiek tiek moka žaisti.
Kaunas – Kauno ledo arena reguliariai organizuoja suaugusiųjų grupes. Taip pat veikia neoficialios grupės, kurios susiburia per socialinius tinklus.
Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys – mažesniuose miestuose situacija kintanti, bet arenos yra ir kai kurios jų siūlo suaugusiųjų programas.
Praktinis patarimas: geriausia pradėti nuo tiesioginio skambučio į vietinę areną ir paklausti, ar jie turi suaugusiųjų pradedančiųjų grupes arba ar gali rekomenduoti trenerį. Taip pat verta ieškoti Facebook grupėse – Lietuvoje veikia kelios aktyvios ledo ritulio bendruomenės, kur žmonės dalinasi informacija apie treniruotes, ieško žaidėjų ir parduoda įrangą.
Jei nori rimtesnio požiūrio – galima ieškoti individualių treniruočių su treneriu. Tai brangiau (apie 30–60 eurų per valandą), bet progresas bus greitesnis.
Psichologinis aspektas: kaip susidoroti su tuo, kad esi suaugęs pradedantysis
Tai, apie ką retai kalbama, bet kas daugelį suaugusiųjų stabdo labiausiai. Jausmą, kai esi 35 metų ir kriti ant ledo kaip maišas bulvių, o šalia tave aplenkia koks nors 12-metis, sunku apibūdinti. Ego kenčia. Ir tai normalu.
Bet štai ką reikia suprasti: visi, absoliučiai visi, kurie dabar gerai žaidžia ledo ritulį, kažkada buvo ten, kur tu esi dabar. Skirtumas tik tas, kad daugelis iš jų pradėjo vaikystėje, kai kritimas nekelia tokio psichologinio diskomforto. Suaugęs žmogus turi papildomą iššūkį – įveikti savęs vertinimą.
Keletas dalykų, kurie tikrai padeda:
Rask grupę, kuri yra tavo lygio. Jei treniruosiesi su žmonėmis, kurie yra panašaus lygio kaip tu, psichologinis spaudimas bus daug mažesnis. Suaugusiųjų pradedančiųjų grupės egzistuoja būtent dėl šios priežasties.
Kelk mažus tikslus. Ne „noriu žaisti kaip profesionalas”, o „šiandien noriu išmokti stabdyti dešine koja”. Maži laimėjimai kaupiasi ir motyvuoja tęsti.
Leisk sau klysti. Kritimas ant ledo yra ne nesėkmė – tai mokymosi proceso dalis. Treneriai tai žino. Kiti grupės nariai tai žino. Tik tu pats sau tai sunkiausiai atleidžia.
Dokumentuok progresą. Po mėnesio, dviejų – pažiūrėk, kur buvai ir kur esi dabar. Progresas ledo ritulye suaugusiems yra labai matomas, jei tik reguliariai treniruojiesi.
Ko tikėtis po 3, 6 ir 12 mėnesių
Žmonės dažnai klausia: „O kiek laiko prireiks, kol galėsiu tikrai žaisti?” Atsakymas priklauso nuo daugelio faktorių, bet galima duoti apytikslį vaizdą.
Po 3 mėnesių (jei treniruojiesi 1–2 kartus per savaitę): jau gana laisvai čiuoži į priekį, moki stabdyti, gali važiuoti atbulomis bent minimaliai. Su lazda jau gali dirbti pagrindinius elementus – varyti ritinį, šauti. Žaidybinėse situacijose dar jausiesi nepatogiai, bet jau supranti, kas vyksta.
Po 6 mėnesių: čiuožimas tampa natūralesnis, mažiau galvoji apie kiekvieną žingsnį. Posūkiai, stabdymai, greičio pokyčiai – visa tai jau yra tavo arsenale. Galėtum dalyvauti draugiškuose žaidimuose su kitais pradedančiaisiais.
Po 12 mėnesių: jei buvai atkaklus ir reguliarus – jau esi tikras žaidėjas. Ne NHL lygio, bet žmogus, kuris gali žaisti „hobby” lygoje, supranta žaidimą, mėgaujasi kiekviena treniruote. Daugelis šiame etape sako, kad ledo ritulys tapo viena mėgstamiausių veiklų gyvenime.
Svarbu: reguliarumas yra viskas. Du kartai per savaitę duos daug geresnį rezultatą nei vienas kartas, net jei tas vienas kartas būtų ilgesnis. Raumenų atmintis formuojasi per pakartojimus, o ne per laiką.
Kai ledas tampa gyvenimo būdu, o ne tik sportu
Yra kažkas ypatingo ledo ritulye, ko sunku paaiškinti žmogui, kuris niekada to nepatyrė. Galbūt tai tas jausmas, kai pirmą kartą tikrai „supranti” ledą – kai pačiūžos tampa tarsi tavo kūno tęsinys, kai nustoji galvoti apie kiekvieną judesį ir tiesiog pradedi judėti. Arba tas specifinis garsas, kai ritinys tiksliai pataiko į vartų tinklą. Arba komandos jausmas po sunkios treniruotės, kai visi kartu sėdi persirengimo kambaryje ir juokiasi iš šiandienos kritimų.
Suaugusiems ledo ritulys dažnai tampa kažkuo daugiau nei tik sportu – tai socialinis gyvenimas, savirealizacija, ir, paradoksaliai, vienas geriausių būdų „išjungti” galvą po sunkios darbo dienos. Sunku galvoti apie darbo problemas, kai visa tavo koncentracija reikalinga tam, kad nenukristum ir dar suspėtum su ritiniu.
Jei esi suaugęs žmogus, kuris galvoja apie ledo ritulio treniruotes – žinok, kad kliūtys, kurias matai, yra daug mažesnės nei atrodo. Amžius nėra problema. Fizinė forma nėra problema. Net biudžetas nėra tokia didelė problema, jei žinai, kur ieškoti. Vienintelis dalykas, kuris tikrai gali sustabdyti – tai sprendimas nepradėti. O tai, kaip žinia, yra tik tavo rankose. Arba, tiksliau sakant, tavo pačiūžose.