Kodėl suaugę žmonės staiga nori mokytis piešti?
Kažkada piešimas buvo kažkas, ką darėme vaikystėje – ant sąsiuvinių paraščių, ant dulkėtų stalų, kartais ant sienų (už ką gaudavome barti). Bet paskui kažkas nutiko. Mokykla, darbas, suaugusiojo gyvenimas su visomis jo pareigomis – ir štai jau dešimtmečius nepaėmei pieštuko rimtam reikalui. O dabar staiga atrandi, kad piešimo kursai suaugusiems yra viena populiariausių laisvalaikio veiklų. Kas čia vyksta?
Atsakymas paprastesnis, nei atrodo. Žmonės pavargo nuo ekranų. Nuo begalinių susirinkimų Zoom’e, nuo socialinių tinklų, nuo to jausmo, kad visas gyvenimas praeina kažkur tarp darbo el. laiškų ir Netflix serialų. Piešimas suteikia kažką, ko šiuolaikinis gyvenimas retai duoda – tikrą, apčiuopiamą rezultatą, kurį padarei savo rankomis. Be to, tyrimai rodo, kad kūrybinė veikla mažina stresą, gerina nuotaiką ir netgi padeda geriau miegoti. Taigi piešimo kursai – tai ne tik hobis, tai savotiškas psichologinis vaistas.
Ir dar vienas dalykas: daugelis suaugusiųjų turi giliai įsišaknijusį mitą, kad piešti reikia mokėti iš prigimties. Kad jei negimei su talentu, tai ir nėra ko bandyti. Šis mitas yra visiškas melas, ir apie tai kalbėsime plačiau.
Talento mitas – kodėl jis stabdo ir kaip jį nugalėti
Turbūt ne kartą girdėjai žmones sakant: „Aš nemoku piešti, man nėra talento.” Ir turbūt pats taip galvojai. Bet paklausk bet kurio rimto piešimo mokytojo, ir jis tau pasakys tą patį – piešimas yra įgūdis, o ne dovana iš dangaus. Taip, kai kurie žmonės turi natūralų polinkį, jiems galbūt lengviau suvokti proporcijas ar spalvas. Bet tai panašu į tai, kaip vieni žmonės greičiau išmoksta plaukti – tai nereiškia, kad kiti niekada neišmoks.
Piešimas iš esmės yra gebėjimas matyti. Ne piešti – matyti. Kai išmoksti iš tikrųjų žiūrėti į objektą, suprasti jo formas, šešėlius, proporcijas – ranka pradeda sekti paskui akį. Betty Edwards, garsi piešimo mokytoja ir knygos „Drawing on the Right Side of the Brain” autorė, dešimtmečius įrodinėjo, kad bet kuris suaugęs žmogus gali išmokti piešti per kelias savaites, jei tik išmoks tinkamai žiūrėti.
Taigi pirmas žingsnis prieš registruojantis į kursus – atsikratyti to vidinio balsio, kuris sako, kad tau tai nepavyks. Jis meluoja. Ir kursų mokytojai tai žino geriau nei bet kas kitas, nes jie mato šį transformacijos procesą kiekvieną dieną.
Kokių tipų piešimo kursai egzistuoja – ir kaip nesusipainioti
Kai pradedi ieškoti piešimo kursų, greitai supranti, kad pasirinkimų yra daugybė, ir ne visada aišku, kuo jie skiriasi. Štai trumpas orientacinis žemėlapis:
Tradicinis piešimas (akademinis). Tai klasikinis kelias – mokosi piešti pieštuku, anglimi, sangvinu. Darbas su natūra, portretai, natiurmortai, figūra. Jei nori rimtai suprasti piešimo pagrindus, šis kelias yra pats tvirčiausias. Kursai paprastai trunka nuo kelių mėnesių iki metų.
Iliustracija ir komiksai. Jei traukia kūrybingesnis, stilizuotas piešimas – personažai, pasakų iliustracijos, manga stilius – tai atskira kryptis su savo taisyklėmis ir technikomis. Labai populiaru tarp jaunesnių suaugusiųjų.
Skaitmeninis piešimas. Piešimas planšetėje su specialia programine įranga (Procreate, Adobe Fresco ir pan.). Puiku tiems, kurie domisi dizainu, animacija ar tiesiog nori turėti neribotą spalvų paletę be papildomų išlaidų dažams.
Akvarelė ir tapyba. Techniškai tai jau ne piešimas, bet dažnai šios disciplinos eina kartu. Daugelis kursų apjungia piešimo pagrindus su tapybos technikomis.
Gyvo modelio sesijos (life drawing). Tai ne visai kursai, bet reguliarūs susitikimai, kur piešiamas gyvas modelis. Puiku tiems, kurie jau turi šiokių tokių pagrindų ir nori praktikuotis.
Rekomenduojama pradedantiesiems rinktis akademinį piešimą arba bendrą „piešimo pagrindų” kursą – tai suteiks tvirčiausią bazę, ant kurios vėliau galėsi statyti bet kokią kitą kryptį.
Kaip atrodo tipinis piešimo kursas suaugusiems – ką tikėtis
Daugelis žmonių, registruodamiesi į pirmuosius kursus, jaučia kažkokią nerimastingą baimę – tarsi grįžtų į mokyklą. Bet piešimo kursai suaugusiems yra visiškai kitokia patirtis nei mokykliniai pamokos.
Pirmiausia – atmosfera. Geri piešimo mokytojai supranta, kad jų studentai yra suaugę žmonės su savo gyvenimais, stresais ir ego. Nėra vertinimų, nėra pažymių, nėra to jausmo, kad esi kažkas blogesnis. Grupės paprastai nedidelės – 8-15 žmonių – ir greitai susiformuoja draugiška, palaikanti bendruomenė.
Antra – tempas. Kursai suaugusiems paprastai vyksta kartą arba du kartus per savaitę, po 1,5-3 valandas. Tai reiškia, kad turi laiko tarp pamokų praktikuotis namuose (o tai labai svarbu – be namų darbų progresas bus lėtas). Pirmosios pamokos dažniausiai skirtos pagrindams: kaip laikyti pieštuką, kaip matyti proporcijas, kaip piešti linijas. Gali atrodyti nuobodu, bet šie pagrindai yra viskas.
Trečia – rezultatai. Daugelis žmonių po pirmų kelių pamokų nusivilia, nes darbai atrodo „blogai”. Tai normalu. Piešimas – tai kaip sportas: pirmos savaitės visada sunkiausios, bet po mėnesio ar dviejų pradedi matyti tikrą progresą. Ir tas momentas, kai pirmą kartą nupiešei kažką, kas iš tikrųjų atrodo kaip norėjai – tai yra vienas geriausių jausmų.
Kur Lietuvoje rasti piešimo kursus suaugusiems
Lietuvoje piešimo kursų pasiūla per pastaruosius kelerius metus gerokai išaugo. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje veikia nemažai privačių meno studijų ir mokyklų, siūlančių kursus suaugusiems. Štai keletas krypčių, kur ieškoti:
Privačios meno studijos. Vilniuje veikia kelios gerai žinomos studijos, kurios specializuojasi būtent suaugusiųjų mokyme. Verta ieškoti Facebook grupėse, Instagram’e arba tiesiog Google Maps su paieška „piešimo kursai Vilniuje”. Prieš registruojantis visada verta paklausti, ar galima ateiti į bandomąją pamoką – rimti mokytojai tai leidžia.
Kultūros centrai ir bendruomenių erdvės. Daugelyje miestų kultūros centrai organizuoja piešimo užsiėmimus – dažnai pigiau nei privačios studijos. Kokybė gali skirtis, bet kartais ten dirba tikrai geri mokytojai.
Universitetai ir meno mokyklos. Kai kurios meno mokyklos siūlo vakarines klases suaugusiems. Čia mokymo lygis paprastai aukštas, bet gali būti griežtesni reikalavimai.
Online kursai. Jei gyveni mažesniame mieste arba tiesiog neturi laiko lankyti fizinių kursų, online alternatyvos yra tikrai geros. Skillshare, Udemy, Domestika – visos šios platformos turi daugybę piešimo kursų. Domestika ypač rekomenduojama – jų kursai profesionaliai parengti, o kainos prieinamos. Minusas – neturi gyvo mokytojo grįžtamojo ryšio.
YouTube. Tai nemokama alternatyva pradedantiesiems. Kanalai kaip „Proko”, „Draw with Jazza” arba „Marc Brunet” siūlo puikų turinį anglų kalba. Tinka savarankiškiems mokiniams, bet reikia daug savimotyvacijos.
Ką reikia turėti – įrankiai pradedantiesiems
Viena dažniausių klaidų – prieš pradedant kursus eiti į parduotuvę ir išleisti šimtus eurų brangiausiems pieštukams, sketchbookams ir viskam, kas atrodo „profesionalu”. Tai nereikalinga ir gali net pakenkti – kai turi per daug įrankių, lengva pasimesti.
Pradedantiesiems reikia labai nedaug:
- Pieštukai. Rinkinys nuo H2 iki 6B – tai suteiks pakankamai tonų diapazoną. Faber-Castell arba Staedtler – patikimi ir nebrangūs.
- Sketchbook. A4 arba A3 formato, su ne per plonu popieriumi (bent 100g/m²). Nereikia pirkimo brangiausio – Canson ar Fabriano pradedantiesiems puikiai tinka.
- Trintukas. Klasikinis trintukas ir kneadable (minkštas, plastilino tipo) trintukas – abu praverčia.
- Liniuotė ir kampas. Naudinga pradžioje, kai mokaisi proporcijų.
Viskas. Jokių specialių stalų, jokių brangių planšečių (nebent eini į skaitmeninio piešimo kursus). Paprastumas – draugas pradedančiajam.
Beje, dauguma kursų organizatorių pasakys, ką tiksliai reikia turėti prieš pirmą pamoką. Geriau palaukti šio sąrašo nei pirkti viską iš anksto.
Piešimas kaip meditacija – tai, apie ką niekas nekalba
Yra kažkas, apie ką piešimo kursų reklamos dažniausiai nekalba, bet ką supranta visi, kas rimtai piešia – tai yra viena geriausių meditacijos formų, kokias tik galima rasti.
Kai piešiamas, smegenys pereina į kitą režimą. Nustoji galvoti apie darbus, apie santykius, apie rytojaus susirinkimą. Visas dėmesys sutelkiamas į liniją, į šešėlį, į formą. Psichologai tai vadina „flow” būsena – kai visiškai pasineri į veiklą ir laikas tiesiog dingsta. Daugelis žmonių, pradėję piešti, sako, kad tai pirmą kartą per ilgą laiką jie jautėsi tikrai ramūs.
Tai ypač svarbu tiems, kurie dirba protinį darbą – programuotojams, vadybininkams, teisininkams. Piešimas įjungia visiškai kitą smegenų dalį, ir tai yra tikras poilsis, kurio kompiuteris ar televizorius nesuteikia.
Be to, piešimas ugdo kantrybę. Šiame pasaulyje, kur viskas turi įvykti iš karto, piešimas moko lėtinti, stebėti, kartoti. Tai savybė, kuri neišvengiamai persikelia į kitas gyvenimo sritis.
Kai piešimas tampa kažkuo daugiau nei hobiu
Daugelis žmonių ateina į piešimo kursus su labai kukliais lūkesčiais – tiesiog išmokti šiek tiek, turėti ką veikti laisvalaikiu. Bet nutinka kažkas keisto: po kelių mėnesių piešimas tampa tikra aistra. Pradedi nešiotis sketchbooką visur. Piešiamas kavinėje, laukdamas autobuso, per ilgus susirinkimus (nors tai jau slapčia). Pradedi kitaip žiūrėti į pasaulį – matai šešėlius, proporcijas, spalvų santykius ten, kur anksčiau nematei nieko.
Kai kurie žmonės eina toliau. Pradeda pardavinėti savo darbus – Etsy, vietinėse mugėse, Instagram’e. Kiti pradeda iliustruoti knygas, kurti šriftus, dirbti dizaineriais. Tai ne taisyklė, bet tai nutinka dažniau, nei galima pagalvoti.
Ir čia svarbu pasakyti: net jei niekada netapsi profesionaliu menininku, net jei tavo piešiniai liks tik savo sketchbooke – tai vis tiek yra vertinga. Nes kūryba yra vienas iš pagrindinių žmogaus poreikių, kurį šiuolaikinis gyvenimas dažnai nuslopina. Piešimo kursai – tai vienas būdų tą poreikį atgaivinti.
Taigi jei jau kurį laiką galvoji apie tai, gal laikas nustoti galvoti ir tiesiog užsiregistruoti. Blogiausias scenarijus – išleidi kelis eurų ir supranti, kad tai ne tau. Geriausias scenarijus – atrandi kažką, kas pakeis tai, kaip matai pasaulį. Ir tai, tikėk, yra verta bet kokios rizikos.
