Kodėl suaugę žmonės bijo pripažinti, kad nemoka plaukti?
Tai viena tų temų, apie kurią daugelis tyli. Susitikimai prie baseino, paplūdimio išvykos, vandens parkai – ir visur tas pats scenarijus: žmogus atsisako lipti į vandenį, sugalvoja daugybę pasiteisinimų, o iš tikrųjų tiesiog nemoka plaukti. Statistika byloja, kad Lietuvoje nemažai suaugusiųjų niekada neišmoko šio įgūdžio – vieni užaugo miestuose be baseinų, kiti tiesiog neturėjo galimybių, tretiems vaikystėje kažkas nutiko prie vandens ir baimė liko visam gyvenimui.
Gera žinia ta, kad plaukimo pamokos suaugusiems – visiškai reali ir prieinama galimybė. Blogoji? Daugelis žmonių to net nebando, nes galvoja, kad jau per vėlu, kad bus gėda, kad instruktoriai juoksis. Spoileris: niekas nesijuoks. O jei ir juoksis – tai jūsų problema, ne jūsų.
Kuo suaugusiųjų mokymasis skiriasi nuo vaikų?
Čia yra vienas esminis skirtumas, kurį reikia suprasti iš karto: vaikai į vandenį šoka be jokios baimės, nes jie dar nesuvokia pavojaus. Suaugęs žmogus jau turi galvoje visą bagažą – baimes, patirtis, racionalų mąstymą, kuris kartais labiau trukdo nei padeda. Kai vaikas instruktorius sako „šok”, vaikas šoka. Kai suaugusiam žmogui sako „šok” – jis pradeda analizuoti, skaičiuoti, abejoti.
Tačiau suaugusieji turi ir privalumų. Jie geriau supranta instrukcijas, gali sąmoningai koreguoti savo kūno padėtį, žino, ko nori pasiekti. Vaikams reikia daug kartojimo ir žaidybinių elementų, o suaugęs žmogus gali per vieną pamoką suprasti techniką, kurią vaikui reikia aiškinti savaites.
Baimė – tai didžiausias priešas. Ir čia kalbame ne apie apsimestinę baimę, o apie realų fiziologinį atsaką. Kai žmogus bijo, jo raumenys įsitempia, kvėpavimas tampa paviršutiniškas, kūnas „skęsta” greičiau nei turėtų. Geras instruktorius tai žino ir pirmiausia dirba su psichologiniu komfortu, o tik po to – su technika.
Kaip išsirinkti tinkamas plaukimo pamokas?
Ne visos pamokos sukurtos vienodai. Yra keletas dalykų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį prieš registruojantis:
Grupinės ar individualios pamokos? Tai priklauso nuo jūsų asmenybės ir baimės lygio. Jei esate visiškas pradedantysis ir labai bijote vandens – individualios pamokos bus daug efektyvesnės. Instruktorius galės skirti visą dėmesį jums, neskubins, pritaikys tempą prie jūsų poreikių. Grupinės pamokos pigesnės ir turi socialinį elementą – matai, kad ne tik tu nemoki, ir tai kažkaip palengvina situaciją. Tačiau grupėje instruktorius negali skirti pakankamai dėmesio kiekvienam.
Instruktoriaus patirtis su suaugusiaisiais – tai labai svarbu. Ne kiekvienas geras vaikų instruktorius moka dirbti su suaugusiais. Klauskite tiesiogiai: ar jie turi patirties mokant suaugusiuosius, ar yra dirbę su žmonėmis, turinčiais vandens baimę. Jei instruktorius atrodo suglumęs nuo tokio klausimo – tai jau ženklas.
Baseino gylis pirmose pamokose yra labai svarbus. Idealiausia, kai pradedantysis gali stovėti ant dugno ir jaustis saugiai. Jei baseinas per gilus nuo pat pradžių – tai gali sukelti papildomą stresą.
Kaina Lietuvoje svyruoja gana plačiai. Individualios pamokos kainuoja nuo 25 iki 60 eurų per valandą, priklausomai nuo miesto ir instruktoriaus. Grupinės – pigesnės, kartais net 10-15 eurų per pamoką. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje pasirinkimas didžiausias, mažesniuose miestuose gali tekti paieškoti.
Ką tikėtis pirmoje pamokoje?
Daugelis žmonių prieš pirmą pamoką įsivaizduoja kažką panašaus į filmus – instruktorius liepia šokti į gilų baseiną, o jie skęsta. Realybė daug prozaiškesnė ir malonesnė.
Pirmoji pamoka dažniausiai prasideda nuo… sėdėjimo ant baseino krašto. Kojos vandenyje, instruktorius šalia, jokio skubėjimo. Kalbama apie kvėpavimą, apie tai, kaip vanduo veikia kūną, apie plūdrumo principą. Tai gali atrodyti nuobodu, bet iš tikrųjų tai labai svarbu – žmogus turi suprasti, kad vanduo jį laiko, o ne traukia žemyn.
Tada – lėtas įėjimas į vandenį. Pirmą kartą tiesiog stovima seklioje dalyje, jaučiamas vanduo aplink kūną. Geras instruktorius neskubins. Gali praeiti visa pamoka, kol žmogus tiesiog pripranta prie vandens aplinkos – ir tai visiškai normalu.
Kvėpavimo pratybos vandenyje – kitas žingsnis. Tai atrodo juokingai, bet burnos panardinimasį vandenį ir oro išpūtimas yra vienas svarbiausių pradinių įgūdžių. Daugelis suaugusiųjų to bijo labiau nei bet ko kito.
Plūdrumo pratybos – kai žmogus išmoksta „gulėti” ant vandens, laikomas instruktoriaus rankomis. Šis momentas dažnai būna lūžio taškas – kai žmogus pirmą kartą pajunta, kad vanduo jį laiko, baimė pradeda trauktis.
Kiek laiko užtrunka išmokti plaukti?
Sąžininga atsakymas: labai skirtingai. Ir tai ne tas atsakymas, kurį žmonės nori girdėti, bet taip yra. Vienas žmogus po 5-6 pamokų jau plaukia baziniais mostais, kitam prireikia 20 pamokų, kad jaustųsi komfortiškai vandenyje.
Keli veiksniai, kurie lemia mokymosi greitį:
- Baimės lygis – kuo didesnė vandens baimė, tuo ilgesnis procesas. Tai ne silpnumas, tiesiog faktas.
- Fizinis pasirengimas – žmonės, kurie sportuoja, dažniausiai greičiau išmoksta koordinuoti kūno judesius.
- Pamokų dažnumas – viena pamoka per savaitę yra minimum. Dvi ar trys per savaitę duoda žymiai greitesnius rezultatus, nes kūnas nepamiršta to, ko išmoko.
- Savarankiška praktika – jei po pamokų dar papildomai ateinate į baseiną ir kartojate – progresas bus greitesnis.
Realus lūkestis: po 10-15 kokybiškai praleistų pamokų dauguma suaugusiųjų sugeba nuplaukti kelis metrus be pagalbos. Tai jau yra saugus plaukimas – pakankamai, kad nepanikuotumėte, jei atsidursite vandenyje.
Vandens baimė – rimtesnė problema, nei atrodo
Aquafobija – tai ne tik „nemėgstu vandens”. Kai kuriems žmonėms vandens baimė yra tikra fobija, kuri sukelia panikos atakas, širdies plakimo padažnėjimą, kvėpavimo sutrikimus. Tokiais atvejais vien plaukimo pamokų gali nepakakti.
Jei jūsų baimė yra tokio lygio, kad net mintis apie baseiną sukelia fizinį diskomfortą – galbūt verta prieš plaukimo pamokas pasikalbėti su psichologu. Kognityvinė elgesio terapija labai gerai veikia su specifinėmis fobijomis, ir keletas seansų gali padaryti plaukimo pamokas žymiai efektyvesnes.
Tačiau dauguma žmonių, kurie sako „bijau vandens”, iš tikrųjų turi ne fobiją, o tiesiog nežinojimą ir nepatogumą. Tai visiškai kitoks lygis, ir su tuo puikiai susitvarko geras instruktorius.
Vienas praktinis patarimas: jei prieš pamoką jaučiate nerimą, pasakykite tai instruktoriui. Tiesiogiai, be gėdos. „Aš bijau, man reikia lėtesnio tempo” – tai visiškai normali ir profesionali komunikacija. Geras instruktorius tai įvertins, blogas – na, tada ieškokite kito instruktoriaus.
Plaukimo stiliai – nuo ko pradėti?
Kai žmogus jau jaučiasi komfortiškai vandenyje ir gali nuplaukti kelis metrus, ateina klausimas – kokį stilių mokytis? Čia yra keturi pagrindiniai plaukimo stiliai, ir kiekvienas tinka skirtingiems tikslams:
Krolis (laisvasis stilius) – greičiausias ir populiariausias stilius. Rankos kaitaliojasi, kojos spardo, galva sukasi kvėpuoti. Techniškai sudėtingesnis nei atrodo, bet kai išmoksti – labai efektyvus. Dauguma suaugusiųjų pradedančiųjų mokosi būtent krolio.
Nugara – plaukiama ant nugaros, todėl kvėpavimas lengvesnis – veidas visada virš vandens. Tai dažnai rekomenduojama žmonėms su vandens baime, nes nereikia nardyti galvos. Techniškai gana paprasta.
Krūtine (breaststroke) – tai stilius, kurį daugelis lietuvių „moka” iš vaikystės – tas charakteringas „varlės” judesys. Iš tikrųjų teisingai plaukti krūtine yra gana sudėtinga, bet pradžiai – labai intuityvus stilius.
Drugelis (butterfly) – pamirškit. Bent jau pradžioje. Tai techniškai sudėtingiausias stilius, reikalaujantis daug jėgos ir koordinacijos. Net patyrę plaukikai kartais vengia drugelio.
Rekomenduojama seka pradedantiesiems: pirmiausia išmokti jaustis komfortiškai vandenyje, tada – nugara arba krūtine (priklausomai nuo asmeninių preferencijų), ir tik po to – krolis.
Baseinai Lietuvoje ir kur ieškoti pamokų
Lietuvoje situacija su baseinais pagerėjo per pastaruosius metus, bet vis dar nėra ideali. Didžiuosiuose miestuose pasirinkimas geras, mažesniuose – tenka ieškoti.
Vilniuje yra keletas gerų variantų: „Lazdynų” baseinas, „Žirmūnų” baseinas, privačių klubų baseinai. Kaune – „Žalgirio arenos” baseinas, „Sporto” baseinas. Klaipėdoje – „Banga” sporto centras. Daugelis sporto klubų, tokie kaip „Impuls”, „Gym Plius” ir kiti, taip pat turi baseinus ir siūlo plaukimo pamokas.
Kur ieškoti instruktorių? Keletas būdų:
- Tiesiogiai kreiptis į baseino administraciją – jie dažniausiai turi savo instruktorių sąrašą
- Facebook grupės – „Plaukimas Lietuvoje” ir panašios grupės, kur žmonės dalinasi rekomendacijomis
- Skelbimų portalai – skelbimai.lt, alio.lt – ten galima rasti privačių instruktorių
- Rekomendacijos iš draugų – geriausias būdas, nes žinote, kad instruktorius tikrai geras
Prieš registruojantis visada verta paprašyti bandomosios pamokos arba bent trumpo pokalbio su instruktoriumi. Jei instruktorius atsisako tokio pokalbio – tai jau raudonas vėliavėlė.
Vanduo laukia – ir jūs jau žinote, ką daryti
Plaukimo mokymasis suaugus nėra nei gėdingas, nei neįmanomas dalykas. Tai tiesiog įgūdis, kurio daugelis žmonių neturėjo galimybės išmokti anksčiau – ir viskas. Niekas jūsų neteisia, o tie, kurie teisia, tikriausiai patys turi savų kompleksų.
Svarbiausia – pradėti. Pirmasis skambutis į baseiną, pirmoji pamoka, pirmas kartas, kai pajusite, kad vanduo jus laiko – tai momentai, kurie keičia santykį su vandeniu visam gyvenimui. Ir tai ne tik apie plaukimą – tai apie saugumą. Apie tai, kad galėsite drąsiai eiti į paplūdimį su vaikais, nesijaudinti laive, mėgautis atostogomis prie vandens be tos nuolatinės įtampos.
Praktiškai kalbant: užtrunka apie 10-20 pamokų, kad suaugęs žmogus nuo nulio pasiektų saugų plaukimo lygį. Tai maždaug 2-5 mėnesiai, priklausomai nuo intensyvumo. Kaina – nuo kelių šimtų eurų už grupines pamokas iki kiek daugiau už individualias. Palyginkite tai su tuo, ką gausite – įgūdį visam gyvenimui ir ramybę prie bet kokio vandens telkinio.
Jei skaitote šį straipsnį ir galvojate „gal ir aš turėčiau” – tai jau atsakymas. Ieškokite baseino, raskite instruktorių, registruokitės. Vanduo niekur nebėga.