Vieta, kur velniai susibūrė iš viso pasaulio
Jei kada nors galvojote, kad muziejai yra nuobodžios vietos su dulkėtomis ekspozicijomis ir tyliai šnabždančiais lankytojais, Kauno Velnių muziejus jus tikrai nustebins. Tai vienas keisčiausių, spalvingiausių ir tikrai unikalių muziejų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Čia susirinkę tūkstančiai velnių iš skirtingų šalių, kultūrų ir epochų, ir kiekvienas iš jų turi savo istoriją, savo charakterį ir savo keistą žavesį.
Muziejus įsikūręs Kaune, Žaliakalnyje, ir jau vien jo išvaizda iš lauko duoda užuominą, kad viduje laukia kažkas nepaprasto. Bet tikrasis stebuklas prasideda tik tada, kai žengiate pro duris ir atsidūriate akis į akį su tūkstančiais velniškų figūrų, skulptūrėlių, paveikslų ir kitų eksponatų, kurie žiūri į jus iš visų pusių. Kai kurie šypsosi, kai kurie rodo liežuvius, kai kurie atrodo tikrai grėsmingai, o kai kurie – tiesiog juokingi.
Kaip viskas prasidėjo – vieno žmogaus aistra
Visa ši velniška kolekcija prasidėjo nuo vieno žmogaus – dailininko Antano Žmuidzinavičiaus. Jis gimė 1876 metais ir buvo ne tik talentingas tapytojas, bet ir aistringas kolekcionierius. Pirmąjį velnią jis gavo dovanų 1906 metais – tai buvo nedidelė medinė skulptūrėlė, kurią jam padovanojo draugai. Ir štai nuo tos akimirkos viskas ir prasidėjo.
Žmuidzinavičius pradėjo rinkti velnius iš viso pasaulio. Žmonės, sužinoję apie jo aistrą, patys jam siųsdavo eksponatus – iš Japonijos, Meksikos, Afrikos, Vokietijos, Rusijos ir dar daugybės kitų šalių. Kai dailininkas mirė 1966 metais, jo kolekcijoje buvo jau apie 260 velnių. Bet tai buvo tik pradžia – šiandien muziejuje saugoma daugiau nei 3000 eksponatų, ir kolekcija vis dar auga.
Pats muziejus oficialiai atidarytas 1966 metais, tais pačiais metais, kai mirė jo įkūrėjas. Tarsi simbolinis gestas – žmogus išėjo, bet jo sukurtas pasaulis liko gyvuoti ir toliau augti. Dabar muziejus veikia Žmuidzinavičiaus buvusiame name, ir tai suteikia vietai ypatingą atmosferą – čia galima pajusti ne tik velnių, bet ir paties kolekcionieriaus dvasią.
Ką iš tikrųjų pamatysite viduje
Kai žengiate į muziejų, pirmiausia apima savotiškas kultūrinis šokas. Velniai čia yra absoliučiai visur – ant sienų, lentynose, vitrininėse dėžėse, ant grindų. Jie pagaminti iš medžio, metalo, keramikos, stiklo, tekstilės ir dar daugybės kitų medžiagų. Kai kurie yra milžiniški, kai kurie – mažesni už pirštą.
Ekspozicija suskirstyta į kelias dalis. Viena iš įdomiausių – liaudiškieji lietuviški velniai. Lietuvių folklore velnias nėra tas pats, kas krikščioniškas šėtonas. Lietuvių velnias – tai dažnai gudrus, bet ne visada piktas personažas, kuris gali ir padėti, ir pakenkti. Jis saugo gyvulius, valdo požemio turtus, kartais net padeda žmonėms. Šie liaudiški velniai atrodo visai kitaip nei, tarkime, japonų demonai ar meksikietiški velniški personažai.
Ypač verta atkreipti dėmesį į politinę ekspoziciją – tai tikras muziejaus perlas. Čia rasite skulptūrėles, kuriose Hitleris ir Stalinas vaizduojami kaip velniai. Sovietmečiu ši ekspozicija buvo uždrausta ir paslėpta, bet dabar ji eksponuojama atvirai. Tai ne tik meno kūriniai – tai istoriniai dokumentai, rodantys, kaip žmonės per meną išreiškė savo požiūrį į totalitarinius režimus tais laikais, kai tiesiogiai to pasakyti buvo pavojinga.
Velnias lietuvių kultūroje – ne tas, ką galvojate
Daugelis žmonių, išgirdę apie Velnių muziejų, iškart galvoja apie kažką tamsu ir baisaus. Bet iš tikrųjų lietuvių mitologijoje velnias yra daug sudėtingesnis personažas, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Ir muziejus puikiai tai iliustruoja.
Senovės lietuvių tikėjimuose Velnias (su didžiąja raide) buvo vienas svarbiausių dievų – požemio, gyvulių ir turto globėjas. Jis buvo priešinamas dangaus dievui Perkūnui, ir jų amžinas konfliktas buvo vienas pagrindinių lietuvių mitologijos siužetų. Kai krikščionybė atėjo į Lietuvą, šis senas dievas pamažu virto krikščionišku velniu, bet išlaikė daug savo senų bruožų – gudrumo, ryšio su žeme ir gyvuliais, sugebėjimo padėti žmonėms.
Štai kodėl lietuviškuose pasakose velnias dažnai nėra blogiukas. Jis gali būti apgautas, gali padėti herojui, gali būti tiesiog komiškas personažas. Ir muziejaus kolekcija tai puikiai atspindi – čia rasite velnius, kurie juokiasi, velnius, kurie groja muzikos instrumentais, velnius, kurie šoka. Tai ne siaubo muziejus – tai kultūros ir folkloro muziejus, kuris tiesiog turi labai neįprastą temą.
Eksponatai iš viso pasaulio – kelionė per kultūras
Vienas didžiausių muziejaus privalumų – jo tarptautiškumas. Čia galima pamatyti, kaip skirtingos kultūros įsivaizduoja piktąsias dvasias, demonus ir velnius, ir tai yra tikras antropologinis lobis.
Japonų oni – raudonos arba mėlynos spalvos demonai su ragais ir geležinėmis lazdomis – atrodo visiškai kitaip nei lietuviški mediniai velniai. Meksikietiški eksponatai dažnai spalvingi ir net šiek tiek linksmi, atspindintys tą unikalų meksikietišką požiūrį į mirtį ir antgamtį, kurį matome ir Mirusiųjų dienos tradicijose. Afrikiečių kaukės ir figūros turi savo ypatingą galią ir estetiką, visiškai skirtingą nuo europietiškos tradicijos.
Europiečių velniai irgi labai skiriasi priklausomai nuo šalies. Vokiški, austrų, čekų velniai dažnai vaizduojami su tradiciniais atributais – ragais, uodega, kanopomis. Skandinaviški troliai ir dvasios turi savo unikalų charakterį. Ir visus juos galima pamatyti vienoje vietoje, vienoje ekspozicijoje.
Jei jus domina pasaulio kultūros ir mitologijos, šis muziejus gali tapti tikru atradimu. Tai ne tik įdomu – tai ir labai informatyvu. Galite praleisti čia ne vieną valandą, tiesiog vaikščiodami ir stebėdami, kaip skirtingos civilizacijos sprendė tą patį klausimą: kaip atrodo blogis?
Praktinė informacija – ką reikia žinoti prieš einant
Gerai, dabar apie konkrečius dalykus, nes muziejus muziejumi, bet reikia ir žinoti, kaip ten patekti ir ko tikėtis.
Adresas: V. Putvinskio g. 64, Kaunas. Muziejus įsikūręs Žaliakalnyje, gana arti centro. Pėsčiomis nuo Laisvės alėjos galima nueiti per 15-20 minučių, arba galima pasinaudoti viešuoju transportu.
Darbo laikas keičiasi priklausomai nuo sezono, todėl prieš vykstant rekomenduojama pasitikrinti oficialią informaciją – geriausiai apsilankyti Kauno muziejų tinklalapyje arba paskambinti tiesiogiai. Paprastai muziejus dirba nuo antradienio iki sekmadienio, pirmadieniais – uždarytas.
Bilietų kainos yra tikrai prieinamos – tai nėra vieta, kur reikės išleisti didelę sumą. Suaugusiems bilietas kainuoja keliolika eurų, vaikams ir studentams – pigiau. Tikslias kainas verta patikrinti iš anksto, nes jos gali keistis.
Keletas praktinių patarimų:
- Skirkite bent 1,5–2 valandas – jei eisite skubotai, pralesite daugybę įdomių detalių
- Pasiimkite kamerą arba įsitikinkite, kad telefone yra vietos nuotraukoms – čia norėsis fotografuoti absoliučiai viską
- Jei vykstate su vaikais, nebijokite – muziejus nėra baisus, dauguma eksponatų yra labiau juokingi nei grėsmingi
- Rekomenduojama pasiimti garso gidą arba paprašyti ekskursijos – be konteksto kai kurie eksponatai gali atrodyti tiesiog kaip figūrėlės, o su paaiškinimu tampa tikromis istorijomis
- Muziejaus parduotuvėje galima nusipirkti įdomių suvenyrų – velniukai kaip dovana draugams yra tikrai nestandartinis, bet įsiminamas pasirinkimas
Kodėl verta aplankyti – ir ne tik turistams
Daugelis kauno gyventojų prisipažįsta, kad Velnių muziejuje buvo tik kartą ar du, arba visai nebuvo. Tai tipiškas reiškinys – geriausius dalykus savo mieste dažnai atranda tik tada, kai atvažiuoja svečiai. Bet šis muziejus tikrai vertas daugiau nei vieno apsilankymo.
Pirma, kolekcija nuolat auga ir keičiasi. Nauji eksponatai atsiranda reguliariai, tad net jei buvote prieš kelerius metus, dabar galite pamatyti kažką naujo. Antra, muziejus rengia specialias parodas ir renginius, kurie suteikia papildomų priežasčių sugrįžti. Trečia, tai tiesiog vieta, kuri gerai veikia nuotaiką – sunku išeiti iš čia nesišypsant.
Muziejus taip pat yra puikus pasirinkimas tiems, kurie ieško nestandartinių pramogų Kaune. Jei jau matėte Kauno pilį, Žalgirio areną ir Laisvės alėją, Velnių muziejus yra tas dalykas, kuris suteiks jūsų kelionei tikrai unikalų akcentą. Tai vieta, apie kurią vėliau pasakosite draugams.
Velniukai, kurie paliko įspūdį – ir kodėl šis muziejus yra daugiau nei tik kolekcija
Yra muziejų, kuriuos aplankote, pamatote, ir po savaitės jau nebeprisiminate detalių. Ir yra muziejų, kurie kažkaip įsismelkia į atmintį ir ten lieka. Kauno Velnių muziejus, tikėtina, priklauso antrai kategorijai.
Galbūt todėl, kad jis pasakoja ne tik apie velnius, bet ir apie žmones. Apie tai, kaip žmonija per tūkstančius metų bandė suprasti ir pavaizduoti blogį, paslaptį, antgamtį. Apie tai, kaip vienas žmogus su aistra ir atsidavimu gali sukurti kažką, kas išliks po jo mirties ir toliau džiugins bei stebins kitus. Apie tai, kaip skirtingos kultūros, nors ir labai skirtingos, vis tiek turi kažką bendro – tą poreikį paaiškinti tai, ko negalima paaiškinti.
Antanas Žmuidzinavičius niekada nesitikėjo, kad jo asmeninė aistra taps vienu žinomiausių Lietuvos muziejų. Jis tiesiog rinko tai, kas jam patiko, kas jį domino, kas jį džiugino. Ir štai rezultatas – tūkstančiai velnių iš viso pasaulio, susirinkę viename name Kauno Žaliakalnyje, laukiantys kiekvieno, kuris nusprendžia užsukti. Jei dar nesilankėte – tikrai verta. O jei lankėtės seniai – gal laikas sugrįžti ir pamatyti, ar nepasipildė kolekcija kuo nors nauju.