Kodėl verta skaityti kelionių knygas prieš išvykstant
Žinot, kas yra vienas didžiausių kelionių paradoksų? Mes valandas leidžiame skaitydami atsiliepimus apie viešbučius, ieškodami pigesnių skrydžių ir planuodami maršrutus Google Maps, bet visiškai pamirštame pasižiūrėti, ką apie tą vietą yra parašę žmonės, kurie ten ne tik praleido savaitę, bet ir iš tikrųjų ją pajuto. Kelionių knygos – tai ne tik gidas su adresais ir darbo valandomis. Tai galimybė pažvelgti į kraštą per kito žmogaus akis, suprasti jo istoriją, kultūrą ir net kvapus prieš ten išvykstant.
Pati geriausia kelionių knygų savybė – jos padeda išvengti tos baisios turistinių spąstų ruožo, kur visi fotografuoja tą patį dalyką, valgo tą patį brangų maistą ir grįžta namo su jausmu, kad kažko nepamačiau. Gera kelionių knyga atskleidžia sluoksnius, kurių nerasite jokiame Instagram įraše. Ji pasakoja apie vietinį barą, kur susirenka tikri miesto gyventojai, apie senamiesčio gatvelę, kur nėra nė vieno turistinio autobuso, bet yra autentiška kasdienybė.
Kaip pasirinkti tinkamą kelionių knygą
Knygyno lentynos būna užkrautos šimtais kelionių knygų, ir čia prasideda tikrasis iššūkis. Pirmas dalykas, kurį turite sau atsakyti – ko iš tos knygos tikitės? Jei keliaujate į Italiją pirmą kartą ir norite pamatyti pagrindines vietas, jums reikės ko nors visai kito nei žmogui, kuris dešimtą kartą grįžta į Romą ir nori atrasti jo paslėptus kampus.
Praktiniai gidai, tokie kaip „Lonely Planet” ar „Rough Guides”, yra puikūs, kai reikia konkrečios informacijos – kur apsistoti, kaip naudotis viešuoju transportu, kiek kainuoja įėjimas į muziejų. Bet jie dažnai būna šiek tiek sausoki, labiau primena enciklopediją nei įkvepiančią skaitinį. Kita vertus, memuarai ar kelionių aprašymai – pavyzdžiui, Elizabethos Gilbert „Valgyk, melskis, mylėk” ar Paulo Coelho „Piligrimystė” – suteikia emocijų, bet gali būti per daug subjektyvūs ir neduoti praktinės naudos.
Auksinis viduriukas? Ieškokite knygų, kurios derina abu dalykus. Knygos, parašytos žurnalistų ar rašytojų, kurie ilgai gyveno toje šalyje, dažnai būna pačios vertingiausios. Jie žino ne tik turistines vietas, bet ir kaip ten gyvena žmonės, kokie yra jų papročiai, ką verta paragauti ne todėl, kad tai egzotiška, o todėl, kad tai skanu.
Kelionių literatūros klasika, kuri niekada nenuvilia
Yra knygų, kurios tapo beveik kulto objektais tarp keliaujančių žmonių. Bill Bryson su savo humoru ir savianalize yra absoliutus favoritas – jo „Notes from a Small Island” apie Didžiąją Britaniją ar „In a Sunburned Country” apie Australiją skaito net tie, kurie niekada nesiruošia ten keliauti. Bryson turi unikalų talentą pastebėti absurdiškus kasdienybės dalykus ir juos aprašyti taip, kad juoktumeisi garsiai viešajame transporte.
Jei jus traukia Azija, turite perskaityti bet ką, ką parašė Pico Iyer. Jo „Video Night in Kathmandu” ar „The Lady and the Monk” apie Japoniją yra ne tik kelionių aprašymai, bet ir gilios kultūrinės analizės, moka parodyti, kaip Rytai ir Vakarai susiduria, kartais komiškai, kartais tragiškai, bet visada įdomiai.
Norintiems suprasti Vidurio Rytus, Robert Fisk „The Great War for Civilisation” yra monumentalus darbas – tiesa, jis daugiau apie konfliktus nei apie turizmą, bet jei norite suprasti, kodėl regionas yra toks, koks yra, tai būtina literatūra. O jei ieškote ko nors lengvesnio, Tony Horwitz „Baghdad Without a Map” yra ir juokinga, ir švietėjiška.
Specialiosios kelionių knygos nišoms
Ne visi keliaujame vienodai. Kai kurie ieško nuotykių, kiti – kulinarinių atradimų, treti – dvasinės transformacijos. Ir kiekvienai šiai grupei yra savo literatūra.
Maisto entuziastams Anthony Bourdain knygos yra tarsi biblija. „Kitchen Confidential” nėra grynai kelionių knyga, bet „A Cook’s Tour” ir „Medium Raw” pilni istorijų apie tai, kaip maistas atskleidžia kultūrą. Bourdain nebuvo tik šefas – jis buvo pasakotojas, kuris suprato, kad geriausi patiekalai dažnai patiekiami paprasčiausiose vietose, kur nėra jokio Michelin žvaigždžių.
Nuotykių ieškotojams Jon Krakauer „Into the Wild” ar „Into Thin Air” yra klasika, nors jos ir baigiasi ne visai laimingai. Bet būtent tai ir daro jas vertingas – jos primena, kad kelionės ne visada būna Instagram-worthy, kartais jos būna pavojingos, sudėtingos ir verčia susimąstyti apie savo ribas.
Dvasiniams ieškotojams Paulo Coelho „Alchemist” gali atrodyti per daug populiarus, bet yra priežastis, kodėl jis parduotas milijonais egzempliorių. Arba Cheryl Strayed „Wild” – pasakojimas apie moters kelionę per Pacific Crest Trail, kuri yra tiek fizinė, tiek emocinė transformacija.
Kaip kelionių knygos keičia patį kelionės suvokimą
Štai ko daugelis nesupranta – kelionių knyga nėra tiesiog informacijos šaltinis. Ji keičia tai, kaip žiūrite į patį kelionės procesą. Kai perskaitote apie tai, kaip kažkas kitas klaidžiojo tose pačiose gatvėse, prarado bagažą, bendravo su vietiniais ar tiesiog sėdėjo kavinėje stebėdamas žmones, jūs pradedi suprasti, kad kelionė – tai ne tik lankytinų vietų sąrašo atžymėjimas.
Gera kelionių knyga išmoko būti atviram netikėtumams. Ji parodo, kad kartais geriausi prisiminimai gimsta ne pagal planą, o kai pasiklystai, kai praleidi autobusą, kai atsitiktinai užkalbini nepažįstamą žmogų bare. Tai išlaisvina nuo to baisaus spaudimo „viską pamatyti” ir leidžia tiesiog būti.
Be to, kelionių literatūra dažnai atskleidžia istorines ir politines kontekstas, kurių nepastebėtumėte tiesiog vaikščiodami su fotoaparatu. Pavyzdžiui, jei skaitote apie Berlyną, suprasite, kodėl tam tikros miesto dalys atrodo taip, o ne kitaip, kodėl žmonės elgiasi tam tikru būdu, kokia yra šio miesto dvasia. Tai prideda gylį tam, ką matote savo akimis.
Praktiniai patarimai skaitant kelionių knygas
Pirma, neskaitykite kelionių knygos kaip vadovėlio. Tai ne egzaminas, kuriam reikia ruoštis. Skaitykite malonumui, pažymėkite įdomius dalykus, bet nesijaudinkite, jei neįsiminsite visų detalių. Dažnai pakanka bendro įspūdžio, nuotaikos, supratimo apie vietą.
Antra, derinkite skirtingų tipų knygas. Viena praktinė, viena memuarų ar kelionių aprašymų forma. Taip gausite ir naudingos informacijos, ir įkvėpimo. Praktinis gidas pasakys, kad Florencijoje verta aplankyti Uffizi galeriją, bet memuarai papasakos, kaip jaučiasi stovėti priešais Botticelli „Veneros gimimą” ir kodėl tai svarbu.
Trečia, skaitykite ne tik apie tą vietą, kur keliausite. Kartais knyga apie visai kitą šalį gali suteikti įžvalgų, kaip keliauti apskritai. Pavyzdžiui, Rolf Potts „Vagabonding” nėra apie konkrečią vietą, bet apie kelionės filosofiją – kaip keliauti ilgiau su mažiau pinigų, kaip integruotis į vietinę kultūrą, kaip kelionę paversti ne atostogomis, o gyvenimo būdu.
Ketvirta, neskubėkite. Kelionių knyga nėra trileris, kurį reikia perskaityti per naktį. Skaitykite po truputį, leiskite informacijai ir įspūdžiams nusėsti. Kartais vienas skyrius gali sukelti tokią norą kažkur išvykti, kad tiesiog sėdėsite ir svajosi, ir tai yra puiku.
Skaitmeninė era ir kelionių knygos
Taip, žinau, dabar visi naudoja Google Maps, TripAdvisor ir Instagram. Ir tai puiku – šie įrankiai neįtikėtinai naudingi. Bet jie turi vieną didelį trūkumą – jie fragmentuoti. Jūs gaunate informacijos gabalėlius, bet ne visumą. Kelionių knyga suteikia naratyvą, kontekstą, gilumą.
Be to, yra kažkas ypatingo skaityti popierinę knygą kelionėje. Elektroninė skaityklė, žinoma, patogesnė – galite turėti dešimtis knygų viename įrenginyje. Bet popierinė knyga turi svorį, kvapą, galite ją paskolinti sutiktam keliautojui bendrabutyje, galite palikti ją kitam žmogui su užrašu viduje. Tai tampa dalimi kelionės patirties.
Ir dar vienas dalykas – skaitydami knygą, jūs atsitraukiate nuo ekrano. O kelionėje tai neįtikėtinai svarbu. Mes ir taip per daug laiko praleidžiame žiūrėdami į telefonus, ieškodami geriausios vietos nuotraukai, tikrinama paštu, naršydami socialiniuose tinkluose. Knyga verčia sulėtinti, būti čia ir dabar, leisti akims pailsėti.
Kai grįžti namo su knygomis rankose
Štai ko niekas jums nepasakys apie kelionių knygas – jos tampa dar vertesnės po kelionės. Kai grįžtate namo ir vėl atverčiate tą knygą, kurią skaitėte prieš išvykdami ar kelionės metu, ji įgauna visai kitą prasmę. Dabar jūs pažįstate tas gatves, apie kurias rašoma. Jūs paragavote tą maistą. Jūs suprantate tas nuorodas į vietinius papročius.
Ir tada prasideda įdomiausia dalis – jūs pradedate lyginti savo patirtį su autoriaus patirtimi. Kartais sutinkate, kartais kategoriškai nesutinkate. „Kaip jis galėjo sakyti, kad tas restoranas puikus? Maistas buvo siaubingas!” Arba: „Dieve, jis buvo toks teisus apie tą saulėlydį ant kalno – žodžiai negali to aprašyti.” Ši sąveika tarp jūsų patirties ir knygos sukuria dar vieną sluoksnį prisiminimų.
Kelionių knygos taip pat gali įkvėpti kitas keliones. Skaitydami apie vieną šalį, staiga sužinote apie gretimą regioną, apie kurį niekada nebuvote girdėję. Arba autorius mini kitą knygą, kitą rašytoją, ir štai jūs jau ieškote jos knygyne. Tai tarsi begalinis kelionių ir atradimų ciklas.
Ir galiausiai, kelionių knygos tampa jūsų asmenine biblioteka, jūsų kelionių istorija. Knygų lentyna su kelionių literatūra yra tarsi žemėlapis jūsų gyvenimo – kur buvote, kur norite nuvykti, kas jus įkvėpė. Kartais tiesiog pažvelgus į tas knygas, grįžta prisiminimai, emocijos, net kvapai ir garsai.
Taigi, prieš planuodami kitą kelionę, užsukite į knygyną. Ne tik į Google. Raskite knygą, kuri papasakos jums ne tik ką pamatyti, bet ir kaip žiūrėti. Kuri paruoš jus ne tik logiškai, bet ir emociškai. Kuri pavers jūsų kelionę ne tik atostogomis, bet ir nuotykiu, mokymusi, transformacija. Nes geriausios kelionės prasideda ne oro uoste – jos prasideda tarp knygos puslapių, kur jūsų vaizduotė jau pradeda keliauti.