Kaip Lietuva įsijungė į e-sporto bangą
Dar prieš kokį dešimtmetį žaidimas kompiuteriu buvo laikomas laiko švaistymu, o tėvai raukė kaktą matydami vaikus prie ekranų. Dabar? E-sportas tapo tikra industrija, kurioje sukasi milijonai, o profesionalūs žaidėjai užsidirba daugiau nei kai kurie tradicinių sportų atstovai. Lietuva, nors ir nedidelė šalis, šioje srityje tikrai neatsilieka – mūsų žaidėjai dalyvauja tarptautiniuose turnyruose, o vietinė scena auga kaip ant mielių.
Lietuvoje e-sporto turnyrų kultūra pradėjo formuotis maždaug 2010-aisiais, kai pirmieji entuziastai ėmė organizuoti „Counter-Strike” ir „League of Legends” varžybas. Iš pradžių tai buvo daugiau mėgėjiški susibūrimai interneto kavinėse ar nedideliuose renginiuose, bet pamažu viskas profesionalėjo. Atsirado rėmėjai, padidėjo priziniai fondai, o transliacijų kokybė pasiekė tokį lygį, kad nebegali atskirti nuo tarptautinių turnyrų.
Populiariausi žaidimai lietuviškoje scenoje
Jei klaustumėte, kokie žaidimai dominuoja Lietuvos e-sporte, atsakymas būtų gana aiškus – „Counter-Strike 2” (anksčiau CS:GO), „League of Legends” ir „Dota 2” yra absoliučios lyderės. Šie žaidimai sutraukia daugiausiai žiūrovų ir dalyvių, o turnyrų priziniai fondai kartais siekia kelis tūkstančius eurų.
„Counter-Strike” turi ypatingą vietą lietuvių širdyse. Gal todėl, kad šis žaidimas pas mus populiarus jau nuo pat pirmosios versijos laikų, kai dar buvo žaidžiama interneto kavinėse su draugais. Dabar CS2 turnyrų Lietuvoje vyksta reguliariai – nuo mėgėjiškų lygų iki pusiau profesionalių varžybų, kuriose dalyvauja komandos su tikrais treneriais ir strategijomis.
„League of Legends” ir „Dota 2” taip pat turi savo ištikimą auditoriją. Šie MOBA žanro žaidimai reikalauja ne tik greitų refleksų, bet ir strateginio mąstymo, komandinio darbo. Lietuvoje veikia kelios lygos, kuriose komandos kovoja už teisę atstovauti šaliai tarptautinėse arenose. Nors pripažinkime – iki Estijos ar Lenkijos lygio mums dar reikia paaugti, bet progresas akivaizdus.
Kur vyksta turnyrų šou ir kaip juose dalyvauti
Lietuvoje e-sporto renginiai vyksta įvairiose vietose. Didžiausi turnyrai dažniausiai organizuojami Vilniuje ar Kaune – miestuose, kur yra tinkama infrastruktūra ir didesnė žaidėjų koncentracija. Populiarios vietos būna „Siemens” arena, įvairūs konferencijų centrai ar net specialiai įrengtos e-sporto arenos.
Pavyzdžiui, „Baltic Masters” serija, kuri vyksta kelis kartus per metus, sutraukia komandas iš visos Baltijos regiono. Čia galima pamatyti tikrai aukšto lygio žaidimą, o priziniai fondai siekia 5000-10000 eurų. Atmosfera tokiuose renginiuose primena tikrus sporto čempionatus – yra komentatoriai, dideliai ekranai, triukšmingi sirgaliai.
Jei norite patys dalyvauti turnyre, tai paprastai nereikia būti profesionalu. Daugelis organizatorių rengia atvirų turnyrų, kur gali registruotis bet kas. Tiesa, reikia turėti komandą – vienišių žaidėjų turnyrų pasitaiko, bet jie rečiau. Registracija dažniausiai vyksta per platformas kaip „Challengermode”, „Toornament” ar organizatorių svetaines. Dalyvavimo mokestis būna simbolinis arba jo iš viso nėra, jei tai mėgėjiškas renginys.
Lietuvos e-sporto komandos ir žaidėjai
Nors Lietuva nėra e-sporto milžinė, turime keletą komandų, kurios garsina šalies vardą tarptautinėje arenoje. „Illuminar Gaming” yra viena žinomiausių – ši organizacija turi komandas keliuose žaidimuose ir reguliariai dalyvauja tarptautiniuose turnyruose. Jų CS:GO komanda yra pasiekusi neblogų rezultatų Europos lygose.
Kalbant apie individualius žaidėjus, verta paminėti kelis vardus. Justinas „jL” Lekavicius yra vienas ryškiausių Lietuvos CS:GO žaidėjų, žaidęs įvairiose tarptautinėse komandose. „League of Legends” scenoje taip pat turime talentų, nors dažniausiai jie žaidžia užsienio komandose, nes Lietuvoje profesionalių organizacijų trūksta.
Problema ta, kad Lietuvoje e-sportas vis dar nelaikomas „tikru” sportu oficialiame lygmenyje. Nėra valstybinės paramos, infrastruktūra vystoma tik privačių investuotojų dėka. Dėl to daugelis talentingų žaidėjų emigruoja į Vakarus, kur yra geresnės sąlygos ir didesni priziniai fondai. Bet tai nereiškia, kad vietinė scena mirusi – ji tiesiog kitokia, labiau bendruomeniška.
Kaip sekti lietuviškus turnyrus ir kur žiūrėti transliacijas
Jei norite būti kurse, kas vyksta Lietuvos e-sporte, turite žinoti, kur ieškoti informacijos. Pagrindinė platforma transliacijoms yra „Twitch” – čia daugelis organizatorių tiesiogiai transliuoja savo turnyrus. Lietuviški kanalai nėra tokie dideli kaip tarptautiniai, bet bendruomenė aktyvi ir palanki naujiems veidams.
„Facebook” grupės ir „Discord” serveriai taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Tokiose bendruomenėse kaip „E-sportas Lietuvoje” ar „CS:GO Lietuva” galite rasti informacijos apie būsimus turnyrus, ieškoti komandos ar tiesiog padiskutuoti apie žaidimus. Tai gyvos bendruomenės, kur žmonės dalijasi patirtimi, patarimus ir kartais net organizuoja savo mini-turnyrus.
Jei domina profesionalesnis turinys, verta sekti portalus kaip „Cybersport.lt” ar „Esports.lt”, kur rasite naujienas, interviu su žaidėjais ir turnyrų kalendorių. „YouTube” taip pat pilnas lietuviško e-sporto turinio – nuo turnyrų įrašų iki žaidėjų vlogų. Kokybė skiriasi, bet rasti įdomaus turinio tikrai galima.
Priziniai fondai ir kaip užsidirbti iš e-sporto
Būkime sąžiningi – iš e-sporto Lietuvoje pragyventi sunku. Mūsų šalyje priziniai fondai yra kuklūs palyginti su tarptautiniais turnyrais. Vidutinis vietinio turnyro prizinis fondas svyruoja nuo 500 iki 3000 eurų, o tai padalinus komandai iš 5 žmonių… na, suprantate. Tai tikrai ne tie pinigai, už kuriuos galėtum mesti darbą.
Tačiau yra ir didesnių turnyrų. Tarptautiniai renginiai, kurie vyksta Lietuvoje arba kuriuose dalyvauja lietuvių komandos, gali pasiūlyti ir 10000-20000 eurų prizus. Bet čia jau reikia būti tikrai geram – konkurencija didelė, o lygis aukštas. Dauguma lietuvių profesionalų uždirba ne iš turnyrų laimėjimų, o iš rėmėjų, striminimo ar žaidimų mokymo.
Jei rimtai galvojate apie karjerą e-sporte, turite turėti atsarginį planą. Daugelis žaidėjų dirba ar studijuoja lygiagrečiai, o žaidimui skiria laisvalaikį. Tik nedaugelis gali sau leisti būti full-time žaidėjais. Bet jei turite talentą ir ryžto, galimybių yra – galite tapti komentatorium, turnyro organizatoriumi, treneriu ar turinio kūrėju. E-sporto industrija plati, ne tik žaidimas.
Ateities perspektyvos ir kas laukia toliau
Lietuvos e-sportas auga, nors ir ne tokiu greičiu, kaip norėtųsi. Vis daugiau jaunų žmonių domisi šia sritimi, atsiranda naujų organizacijų, didėja žiūrovų skaičius. Universitetai pradeda organizuoti savo turnyrus, o kai kurios mokyklos net turi e-sporto būrelius. Tai rodo, kad požiūris keičiasi – žaidimas nebėra tik pramoga, o gali būti ir rimta veikla.
Kita vertus, vis dar trūksta sistemiškumo. Nėra vieningos lygos, kuri apjungtų visus žaidėjus ir komandas. Organizatoriai dažnai veikia atskirai, konkuruoja tarpusavyje vietoj bendradarbiavimo. Tai trukdo scenai augti greičiau. Reikėtų daugiau bendradarbiavimo tarp organizacijų, universitetų ir verslo – tik taip galima sukurti tvirtą pamatą.
Technologijų požiūriu esame gerai – interneto greitis Lietuvoje vienas geriausių Europoje, o tai e-sportui labai svarbu. Turime talentingų žmonių, kurie gali konkuruoti tarptautiniu lygiu. Trūksta tik investicijų ir pripažinimo. Jei valstybė pradėtų remti e-sportą bent minimaliai, kaip tai daro Estija ar Lenkija, situacija galėtų keistis žymiai greičiau.
Žaidimas tęsiasi – kas toliau laukia mūsų scenoje
Taigi, e-sportas Lietuvoje yra gyvas ir sparčiai besivystantis reiškinys, nors ir su savo iššūkiais. Turime entuziastingą bendruomenę, talentingų žaidėjų ir vis daugiau renginių. Turnyrų lygis kyla, priziniai fondai didėja, o žiūrovų skaičius auga. Tai nėra masinis reiškinys kaip tradicinis sportas, bet savo nišoje e-sportas jau įsitvirtino tvirtai.
Jei norite įsitraukti – nesvarbu, ar kaip žaidėjas, organizatorius ar tiesiog fanas – galimybių yra. Pradėkite nuo vietinių turnyrų, prisijunkite prie bendruomenių, sekite transliacijas. E-sportas Lietuvoje dar formuojasi, o tai reiškia, kad galite būti jo dalimi nuo pat pradžių. Kas žino, gal būtent jūs būsite tas žaidėjas, kuris išgarsins Lietuvą tarptautinėje arenoje? Arba organizatorius, kuris sukurs didžiausią Baltijos šalių turnyrą? Galimybės yra – reikia tik jomis pasinaudoti.