Kodėl visi staiga nori tobulėti?
Prisimenu, kaip prieš kokius dešimt metų žodžiai „asmeninis tobulėjimas” skambėjo kažkaip keistai. Dabar gi kiekvienas antras draugas feisbuke dalinasi nuotraukomis iš kokio nors seminaro, kur žmonės vaikšto basomis po karštas anglis arba šaukia afirmacijas į veidrodį. Ir žinot ką? Tai visiškai normalu.
Gyvenimas tapo sudėtingesnis, greičiau sukasi, ir kartais atrodo, kad tiesiog nespėji. Darbas, šeima, santykiai, sveikata – viskas reikalauja dėmesio, o tu vienas. Todėl asmeninio tobulėjimo seminarai tapo tokia populiaria tema. Žmonės ieško atsakymų, ieško būdų kaip susitvarkyti su stresu, kaip pasiekti tikslų, kaip gyventi laimingiau. Ir nėra nieko gėdingo pripažinti, kad kartais reikia pagalbos ar įkvėpimo.
Tačiau čia ir prasideda visa ta maišatis. Seminarų tiek daug, kad galva svaigsta. Vieni žada, kad per savaitgalį tapsi milijonieriumi, kiti – kad atrasi gyvenimo prasmę, treti – kad išmoksi bendrauti su visata. Kaip čia atsirinkti, kas tikrai verta dėmesio, o kas tik gražiai supakuotas tuštybė?
Kas slypi už blizgančių pažadų
Pirmą kartą patekau į asmeninio tobulėjimo seminarą visiškai atsitiktinai. Draugė įkalbėjo, sakė, bus įdomu, susipažinsi su naujais žmonėmis. Ir tikrai – salė pilna entuziastingų veidų, vedėjas kalba taip įtaigiai, kad net aš, skeptikas, pradėjau galvoti, kad gal tikrai galiu pakeisti savo gyvenimą per vieną savaitgalį.
Realybė, žinoma, kitokia. Geri seminarai tikrai gali duoti stiprų postūmį, bet stebuklų nelaukite. Jie veikia kaip katalizatorius – padeda susisteminti mintis, suteikia naujų įrankių, įkvepia imtis veiksmų. Bet darbą vis tiek turite atlikti patys. Niekas už jus negyvenimo nepakeis, kad ir kiek mokėtumėte už bilietą.
Yra keletas požymių, kaip atpažinti kokybišką seminarą. Pirma, jei jums žada greitų ir lengvų rezultatų – bėkite. Tikras tobulėjimas reikalauja laiko ir pastangų. Antra, jei seminaro vedėjas save stato ant pjedestalo kaip vienintelį išminties šaltinį – irgi įtartina. Geri treneriai pripažįsta, kad ir jie mokosi, ir jie daro klaidų. Trečia, jei daugiau laiko skiriama tam, kaip parduoti jums kitą seminarą, o ne realiam turiniui – tai jau verslas, o ne pagalba.
Kokių seminarų rūšių galima rasti
Asmeninio tobulėjimo seminarų pasaulis tikrai įvairus. Yra tokių, kurie orientuoti į karjeros augimą – čia mokys derybų įgūdžių, lyderystės, laiko valdymo. Šie seminarai dažniausiai gana konkretūs ir praktiški. Išeini su aiškiu veiksmų planu, kaip tapti efektyvesniu darbe.
Kita didelė kategorija – santykių seminarai. Čia ir apie romantinius santykius, ir apie šeimą, ir apie bendravimą su kolegomis. Dažnai tokiuose seminaruose daug dėmesio skiriama emociniam intelektui, empatijai, konfliktų sprendimui. Gali būti labai naudinga, ypač jei jaučiate, kad nuolat kivirčijatės su artimaisiais dėl tų pačių dalykų.
Dar yra dvasingesnio pobūdžio seminarai – meditacija, jogos filosofija, energetika, čakros. Čia jau labiau apie vidinę harmoniją, apie ryšį su savimi. Šie seminarai tikrai ne visiems – reikia būti atviram tokioms koncepcijoms. Bet jei ieškote kažko gilesnio nei tik praktiniai patarimai, gali būti įdomu.
Ir, žinoma, yra mišrūs seminarai, kurie bando apimti viską iš karto. Kartais tai veikia puikiai, kartais gauni tik paviršutinišką visų temų apžvalgą. Prieš renkantis verta pagalvoti, ko tiksliai tau reikia dabar. Geriau giliai pasigilinti į vieną sritį, nei paviršutiniškai paliesti dešimt.
Kaip nepramiegoti savo pinigų
Kalbant apie pinigus – taip, seminarai gali būti brangūs. Labai brangūs. Mačiau pasiūlymų už kelis tūkstančius eurų už savaitgalį. Ar verta? Na, priklauso.
Pirmiausia, patikrinkite vedėjo reputaciją. Ne tik jo paties svetainėje, bet ir nepriklausomuose šaltiniuose. Paskaitykite atsiliepimus, pasižiūrėkite, ar žmonės realiai pritaiko tai, ko išmoko. Jei rasite tik vienus gyrimus ir nė vienos kritikos – irgi įtartina. Normaliai, kad ne visiems patinka, ne visiems tinka.
Antra, žiūrėkite, ką konkrečiai gaunate už tuos pinigus. Ar tik paskaitas, ar ir praktinius užsiėmimus? Ar yra galimybė užduoti klausimus? Ar gaunate kokias nors medžiagas po seminaro? Ar yra palaikymo grupė ar tolesnė pagalba? Kuo daugiau praktikos ir palaikymo, tuo geriau.
Trečia, pradėkite nuo pigesnių variantų. Dabar yra tiek daug nemokamų ar pigių online seminarų, podkastų, knygų. Pirmiausia išbandykite vedėjo stilių per nemokamą medžiagą. Jei jums rezonuoja – tada jau galite investuoti į didesnį seminarą. Nėra prasmės iškart mesti visų santaupų į pirmą pasitaikiusią galimybę.
Dar vienas patarimas – būkite atsargūs su seminarais, kurie naudoja agresyvius pardavimo metodus. Jei jums skambina kas dieną, siūlo „paskutinę vietą” ar „specialią nuolaidą tik šiandien” – tai manipuliacija. Geras seminaras neturi jūsų gąsdinti ar spausti. Jis turi suteikti informaciją ir leisti jums nuspręsti.
Ką tikrai išmoksite (ir ko ne)
Realistiškai kalbant, vienas seminaras jūsų gyvenimo nepervers aukštyn kojomis. Bet gali duoti labai vertingų dalykų, jei teisingai nusiteiksite.
Pirma, seminarai puikiai padeda pamatyti savo situaciją iš šono. Kai esi įstrigęs kasdienybėje, sunku objektyviai įvertinti, kas vyksta. Seminaras – tai tarsi pauze mygtukas. Sustoji, pasižiūri, pagalvoji. Dažnai vien dėl to jau verta.
Antra, gaunate naujų įrankių ir technikų. Gal tai bus kokia konkreti meditacijos praktika, gal būdas, kaip susidoroti su stresu, gal strategija, kaip planuoti tikslus. Svarbiausia – išbandyti tai praktikoje. Dauguma žmonių klaida ta, kad seminarų metu labai įsijaučia, užsirašo visus patarimus, o paskui grįžta namo ir viskas lieka sąsiuvinyje.
Trečia, bendruomenė. Tai, ko daugelis neįvertina iš anksto. Seminaruose sutinkate žmonių, kurie taip pat nori tobulėti, kurie susiduria su panašiomis problemomis. Kartais vien tai, kad supranti, jog ne vienas esi toks, jau palengvina. O dar geriau – galite palaikyti vieni kitus ir po seminaro.
Ko tikrai neišmoksite? Kaip išvengti problemų. Gyvenimas ir toliau bus sudėtingas, iššūkiai ir toliau kils. Bet gal išmoksite geriau su jais susidoroti. Ir tai jau nemažai.
Kai seminaras tampa priklausomybe
Turiu pažįstamą, kuri jau penkerius metus lanko įvairius seminarus. Kiekvieną mėnesį kažkas naujo. Ir žinot ką? Jos gyvenimas nė kiek nepasikeitė. Ji ir toliau nesulaukia paaukštinimo, ir toliau skundžiasi santykiais, ir toliau jaučiasi nelaiminga.
Problema ta, kad seminarai gali tapti pabėgimu nuo realybės. Seminare jaučiatės gerai – yra energija, entuziazmas, atrodo, kad viskas įmanoma. Bet grįžti į tikrą gyvenimą ir pradėti keistis – tai jau sunku. Tai reikalauja pastangų, disciplinos, kantrybės. Daug lengviau nusipirkti bilietą į kitą seminarą ir vėl pajusti tą laikinį pakylėjimą.
Taip pat yra pavojus pradėti gyventi tik teorijoje. Žinoti visas tobulėjimo koncepcijas, mokėti cituoti visus garsius trenerius, bet realiai nieko netaikyti praktikoje. Žinios be veiksmų – tai tik informacija, ne transformacija.
Jei pastebite, kad lanko seminarą po seminaro, bet nieko nepasikeitė – sustokite. Geriau paimkite vieną dalyką, kurį išmokote, ir tikrai jį įdiekite į savo gyvenimą. Tegul tai užtrunka mėnesį, du, pusmetį. Bet padarykite. Vienas įgyvendintas dalykas verta šimto išgirstų teorijų.
Online ar gyvai – kas geriau?
Pandemija tikrai pakeitė seminarų pasaulį. Staiga visi turėjo persiorientuoti į online formatą. Ir paaiškėjo, kad tai turi savo privalumų.
Online seminarai pigesni – nereikia mokėti už salės nuomą, kelionę, apgyvendinimą. Jie patogesni – gali dalyvauti iš namų, su arbatos puodeliu rankoje. Jie prieinamesni – gali patekti į seminarą, kuris vyksta kitame pasaulio gale.
Bet yra ir minusų. Sunkiau susikaupti, kai aplink namų aplinka. Nuolat traukia patikrinti telefoną, pažiūrėti, kas šaldytuve, pasikalbėti su šeimos nariais. Taip pat prarandamas tas gyvojo kontakto elementas – energija salėje, galimybė tiesiogiai bendrauti su vedėju ir kitais dalyviais, netgi tie pietų pertraukėlių pokalbiai prie kavos.
Mano nuomone, idealus variantas – kombinacija. Online seminarai puikiai tinka įžanginiams dalykams, teorijos mokymui, palaikymo sesijoms. Bet jei tikrai norite gilaus pokyčio, verta bent kartą per metus nuvykti į kokį nors intensyvų gyvą seminarą. Ta patirtis, kai visiškai pasineri, kai esi atskirtas nuo kasdienybės, kai gali visą dėmesį skirti sau – ji neįkainojama.
Kai seminaro burbulas sprogsta ir prasideda tikrasis darbas
Grįžtate iš seminaro kupini entuziazmo. Galvoje pilna planų, širdyje – ryžto. Pirmą dieną dar laikotės – darote tuos pratimus, kuriuos išmokote, taikote naujas strategijas. Antrą dieną irgi dar nieko. Bet trečią… ketvirtą… savaite… ir vėl grįžtate į senas vėžes.
Skamba pažįstamai? Tai normalu. Pokyčiai nėra linijiniai. Jie vyksta bangomis, su atoslūgiais ir potvyniais. Svarbiausia – nesimesti iškart, kai nepavyksta.
Štai keletas patarimų, kaip išlaikyti seminaro įkvėpimą ilgiau. Pirma, iškart po seminaro užsirašykite tris konkrečius dalykus, kuriuos tikrai įgyvendinsite. Ne dešimt, ne penkis – tris. Ir padarykite juos kuo konkretesnius. Ne „būsiu laimingesnis”, o „kiekvieną rytą dešimt minučių medituosiu”.
Antra, raskite atskaitomybės partnerį. Gal kas nors iš seminaro dalyvių, gal draugas, kuris palaiko jūsų siekius. Susitarkite reguliariai dalintis pažanga. Žinojimas, kad kas nors klausia, kaip sekasi, labai motyvuoja.
Trečia, būkite kantrūs sau. Jei vieną dieną nepavyko – nieko baisaus. Nesikrimskite, tiesiog kitą dieną bandykite vėl. Tobulėjimas – tai ne sprintas, o maratonas. Svarbiau nuoseklumas nei intensyvumas.
Ketvirta, reguliariai grįžkite prie seminaro užrašų. Perskaitykite, ką išmokote, prisiiminkite, kaip jautėtės. Kartais to pakanka, kad vėl užsidegtų ta kibirkštis.
Ir paskutinis, bet gal svarbiausias dalykas – nepamirškite švęsti mažų pergalių. Pavyko išlaikyti naują įprotį savaitę? Puiku! Sugebėjote suvaldyti stresą situacijoje, kur anksčiau būtumėte sprogę? Šaunu! Pripažinkite savo pažangą, net jei ji atrodo nedidelė. Tie maži žingsniai ir sudaro kelionę.
Taigi, ar verta lankyti asmeninio tobulėjimo seminarus? Atsakymas – priklauso. Jei einate su realistiškais lūkesčiais, jei pasirenkate kokybišką seminarą, jei esate pasirengę realiai taikyti tai, ko išmoksite – tada taip, tikrai verta. Bet jei tikitės stebuklų, jei ieškote greito sprendimo, jei seminaras tampa pabėgimu nuo gyvenimo – tada geriau sutaupykite pinigus ir laiką.
Galiausiai, tikrasis tobulėjimas vyksta ne seminaro salėje. Jis vyksta kiekvieną dieną, kiekvieną akimirką, kai renkamės būti šiek tiek geresni nei vakar. Seminaras gali būti puikus įrankis šioje kelionėje, bet ne pati kelionė. Taigi, jei nuspręsite eiti – eikite su atvira širdimi ir kritiniu protu. Imkite tai, kas jums tinka, palikite tai, kas ne. Ir svarbiausia – grįžę namo, pradėkite gyventi, o ne tik kalbėti apie gyvenimą.