Kai menas susitinka su pinigais: aukcionų pasaulio užkulisiai
Prisimenu, kaip prieš keletą metų draugas grįžo iš Londono ir pasakojo apie Christie’s aukcioną, kuriame dalyvavo kaip stebėtojas. Jis buvo sužavėtas ne tik eksponuojamų kūrinių verte, bet ir ta elektrizuojančia atmosfera, kai žmonės kovoja už meno šedevrus, keliant rankeles ir duodant ženklus, kurių prasme tik jie patys ir aukcionininkas supranta. Tada pagalvojau – o kas iš tikrųjų vyksta tame pasaulyje, kur paveikslas gali kainuoti daugiau nei dešimt butų Vilniaus centre?
Meno aukcionai – tai ne tik turtingųjų žaidimų aikštelė. Tai sudėtinga ekosistema, kurioje susipina menas, verslas, istorija ir kartais net politika. Čia galima įsigyti tikrą Picasso, o gal ir atrasti nežinomą talentą, kurio darbai po dešimties metų bus verti šimtus tūkstančių. Bet kaip visa tai veikia? Kas lemia kainą? Ir ar paprastas mirtingasis gali dalyvauti šiame žaidime?
Nuo Romos forumų iki internetinių platformų
Aukcionų istorija siekia senovės Romą, bet meno kūrinių aukcionai tokia forma, kokią pažįstame dabar, atsirado XVII amžiuje Nyderlanduose. Įdomu tai, kad pirmieji organizuoti meno aukcionai dažnai vyko po dailininkų mirties – jų studijos būdavo ištuštinamos, o darbai parduodami aukščiausią kainą pasiūliusiems.
Šiandien situacija kardinaliai pasikeitė. Didieji aukcionų namai kaip Sotheby’s (įkurtas 1744 metais!) ir Christie’s tapo tikrais meno rinkos gigantais. Jie turi atstovybes visame pasaulyje, organizuoja dešimtis aukcionų per metus, o jų metinė apyvarta siekia milijardus dolerių. Bet štai kas įdomu – pastaruoju metu vis daugiau žmonių renkasi internetinius aukcionus. Platformos kaip Artsy, Invaluable ar net specializuotos lietuviškos svetainės leidžia dalyvauti aukcionuose nesijudinant iš namų.
Technologijos pakeitė ne tik tai, kaip perkame meną, bet ir kas jį perka. Jei anksčiau aukcionuose dominavo seni pinigai – aristokratų ir senų šeimų atstovai, tai dabar matome vis daugiau jaunų technologijų sektoriaus milijonierių, kurie nori investuoti į meną. Kai kurie iš jų net neturi fizinės vietos kur pakabinti įsigytus kūrinius – jie laiko juos specialiuose saugyklose kaip investiciją.
Kaip formuojasi tos beprotiškos kainos
Turbūt daugelis esate matę naujienas apie paveikslo pardavimą už 450 milijonų dolerių (Leonardo da Vinci „Salvator Mundi”). Kyla klausimas – kaip tas kainų nustatymas apskritai veikia? Ar kas nors gali pasakyti, kad šis paveikslas verta būtent tiek?
Atsakymas yra ir taip, ir ne. Meno vertinimas – tai dalis mokslo, dalis meno ir nemažai psichologijos. Ekspertai atsižvelgia į daugybę faktorių: dailininko reputaciją, kūrinio būklę, kilmę (provenance – tai labai svarbus žodis aukcionų pasaulyje), istorinę reikšmę, dydį, techniką, tematiką. Bet galiausiai kaina priklauso nuo to, kiek kas nors yra pasirengęs sumokėti.
Yra tokia sąvoka kaip „estimate” – preliminarus įvertinimas, kurį pateikia aukcionų namai. Pavyzdžiui, jie gali pasakyti, kad paveikslas turėtų parsiduoti už 50-70 tūkstančių eurų. Bet realybėje jis gali būti parduotas už 30 tūkstančių arba už 150 tūkstančių – priklausomai nuo to, ar tą dieną salėje sėdi du kolekcionieriai, kurie abu labai nori būtent šio kūrinio.
Įdomus faktas – kartais aukcionų namai specialiai nustato žemesnį pradinį įvertinimą, kad sukurtų daugiau susidomėjimo ir konkurencijos. Tai veikia kaip psichologinis triukas: žmonės mano, kad gauna gerą sandorį, o konkurencija tarp pirkėjų galiausiai iškelia kainą aukščiau nei tikėtasi.
Lietuvos meno aukcionų scena: nuo Čiurlionio iki šiuolaikinio meno
Nors Lietuva negali pasigirti tokia aukcionų tradicija kaip Londonas ar Niujorkas, mūsų šalyje šis sektorius aktyviai auga. Lietuvos meno kūrinių aukcionai vyksta kelis kartus per metus, ir jie tampa vis populiaresni ne tik tarp kolekcionierių, bet ir tarp paprastų meno mylėtojų.
Lietuvoje dominuoja kelios pagrindinės aukcionų organizatorės – „Vilniaus aukcionas”, „Artinfo galerija” ir kiti. Jie specializuojasi tiek klasikiniame, tiek šiuolaikiniame lietuvių mene. Čia galite rasti darbų nuo XIX amžiaus iki šių dienų – nuo Čiurlionio mokyklos atstovų iki jaunų šiuolaikinio meno kūrėjų.
Kainos Lietuvos aukcionuose yra gerokai prieinamesnes nei tarptautiniuose. Už kelių tūkstančių eurų galite įsigyti tikrai vertingą kūrinį. Žinoma, yra ir išimčių – retų Čiurlionio ar kitų žymių lietuvių dailininkų darbai gali kainuoti dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų. Bet apskritai, Lietuvos meno rinka yra daug prieinamesnė pradedantiesiems kolekcionieriams.
Įdomu tai, kad Lietuvoje vis dar galima rasti tikrų perliukų už pagrįstą kainą. Kai kurie XX amžiaus vidurio lietuvių dailininkai yra nepakankamai įvertinti, ir jų darbai gali būti puiki investicija ateičiai. Žinoma, reikia mokėti atskirti grūdus nuo pelų ir suprasti, kas yra tikrai vertinga.
Kaip dalyvauti aukcione: praktinis vadovas
Tarkime, nusprendėte, kad norite dalyvauti aukcione. Nuo ko pradėti? Pirmiausia, nepulkite į pirmą pasitaikiusį aukcioną su pilna piniginę. Pasiruošimas – tai raktas į sėkmę.
Pirmas žingsnis – registracija. Dauguma aukcionų namų reikalauja, kad užsiregistruotumėte prieš aukcioną. Tai gali užtrukti nuo kelių minučių internete iki kelių dienų, jei dalyvaujate prestižiniame aukcione, kuris reikalauja finansinių garantijų. Jums bus suteiktas dalyvio numeris – tą numerį kelsite, kai norėsite pasiūlyti kainą.
Antra – apžiūrėkite kūrinius gyvai, jei įmanoma. Aukcionų namai paprastai organizuoja peržiūras prieš aukcioną. Tai jūsų galimybė pamatyti kūrinį iš arti, įvertinti jo būklę, dydį, spalvas. Nuotraukos kataloge dažnai neatspindi tikrovės – paveikslas gali būti didesnis ar mažesnis, spalvos kitokios, faktūra kitokia.
Trečia – nustatykite sau maksimalią kainą ir jos laikykitės. Tai sunkiausia dalis. Aukcionų atmosfera gali būti labai įtraukianti, ir lengva įsikarščiuoti. Žmonės dažnai sumoka daugiau nei planavo, nes nenori prarasti kūrinio. Profesionalai pataria net užsirašyti savo maksimalią kainą ir turėti ją prieš akis.
Ketvirta – supaskite, kaip veikia statymas. Yra skirtingi būdai – galite kelti ranką salėje, galite dalyvauti telefonu, galite palikti rašytinį pasiūlymą (absentee bid), arba dalyvauti internetu. Kiekvienas būdas turi savo privalumų ir trūkumų. Dalyvavimas salėje leidžia jausti atmosferą ir greitai reaguoti, bet gali būti įtemptas. Dalyvavimas internetu yra patogus, bet gali būti vėlavimas ar techninės problemos.
Penkta – nepamirškite papildomų išlaidų. Kai laimite aukcioną, mokate ne tik galutinę kainą, bet ir pirkėjo premiją (buyer’s premium) – tai papildomas mokestis aukcionų namui, paprastai 15-25% nuo kainos. Taip pat gali būti mokesčiai už pristatymą, draudimą ir kiti.
Pardavėjo pusė: kaip parduoti meną aukcione
O kas jei turite meno kūrinį, kurį norite parduoti? Galbūt paveldėjote senelių kolekciją, o gal patys pirkote kažką prieš dešimtmetį ir dabar norite parduoti? Aukcionas gali būti gera galimybė, bet reikia žinoti, kaip tai veikia.
Pirmiausia, aukcionų namai nėra labdaros organizacijos. Jie ima komisinį mokestį nuo pardavimo – paprastai 10-20% nuo galutinės kainos. Taip pat jie gali nustatyti minimalią kainą (reserve price) – tai žemiausia kaina, už kurią sutinkate parduoti. Jei aukcionas nepasiekia šios kainos, kūrinys lieka neparduotas.
Prieš atiduodant kūrinį į aukcioną, verta jį įvertinti pas kelis ekspertus. Skirtingi aukcionų namai gali duoti skirtingus įvertinimus. Kartais verta pasikonsultuoti su nepriklausomais ekspertais. Taip pat svarbu turėti kuo daugiau informacijos apie kūrinį – kilmę, autentiškumo sertifikatus, ankstesnius savininkus. Visa tai padidina vertę.
Įdomus niuansas – kartais geriau parduoti ne per patį prestižiškiausią aukcioną. Jei turite vidutinės vertės kūrinį, jis gali „pasimesti” tarp šedevrų dideliame aukcione. Tuo tarpu specializuotame ar regioniniame aukcione jis gali sulaukti daugiau dėmesio ir pasiekti geresnę kainą.
Klastos, skandalai ir kaip jų išvengti
Kur yra dideli pinigai, ten visada atsiranda sukčių. Meno pasaulis nėra išimtis. Padirbinėjimai, klaidinanti informacija apie kilmę, neteisingi autentiškumo sertifikatai – visa tai egzistuoja ir kartais net patyrę kolekcionieriai tampa aukomis.
Vienas garsiausių atvejų – Wolfgangas Beltracchi, vokiečių dailininkas, kuris dešimtmečius kūrė „prarastus” žymių menininkų kūrinius. Jis buvo toks įgudęs, kad jo padirbinėjimai praėjo pro ekspertų akis ir buvo parduoti per prestižinius aukcionus už milijonus. Kai jis buvo pagautas, meno pasaulis patyrė šoką.
Kaip apsisaugoti? Pirmiausia, pirkite tik iš patikimų šaltinių. Didieji aukcionų namai turi griežtas autentiškumo tikrinimo procedūras. Antra, reikalaukite provenance dokumentacijos – kuo daugiau informacijos apie kūrinio istoriją, tuo geriau. Trečia, jei perkate brangų kūrinį, investuokite į nepriklausomą ekspertizę.
Lietuvoje taip pat pasitaiko problemų. Yra buvę atvejų, kai parduodami kūriniai su klaidinga ar perdėta atribucija. Pavyzdžiui, paveikslas gali būti pristatomas kaip konkretaus žymaus dailininko darbas, nors iš tikrųjų tai gali būti jo mokinio ar sekėjo kūrinys. Tai gali reikšti dešimčių tūkstančių eurų skirtumą kainoje.
Investicija ar malonumas: ką rinktis
Vienas didžiausių klausimų meno pirkėjams – ar pirkti širdžiai, ar galvai? Ar menas turėtų būti investicija, ar tiesiog kažkas, kas teikia džiaugsmą?
Tiesą sakant, geriausias atsakymas – abu. Idealiu atveju, perkate kūrinį, kuris jums patinka ir kuris turi potencialą brangti. Bet realybė yra sudėtingesnė. Ne kiekvienas kūrinys, kuris jums patinka, bus gera investicija. Ir ne kiekviena gera investicija jums patiks.
Jei žiūrite į meną kaip investiciją, turite galvoti ilgalaikėje perspektyvoje. Meno rinka nėra akcijų birža – negalite greitai nusipirkti ir parduoti. Paprastai rekomenduojama laikyti meno kūrinius bent 5-10 metų. Taip pat turite atsižvelgti į laikymo kaštus – draudimą, saugojimą, konservavimą.
Statistika rodo, kad vidutiniškai meno rinka auga apie 5-10% per metus, bet tai labai priklauso nuo to, ką perkate. Žymių menininkų darbai paprastai yra stabilesni, bet jų įsigijimo kaina yra didelė. Jaunų menininkų darbai gali duoti didesnę grąžą, bet rizika taip pat yra didesnė.
Mano asmeninis patarimas – jei nesate profesionalus kolekcionierius ar investuotojas, pirmiausia pirkite tai, kas jums patinka. Gyvenimas per trumpas, kad ant sienos kabėtų kažkas, kas jums nepatinka, net jei tai teoriškai gera investicija. Bet tuo pačiu, padarykite namų darbus – išsiaiškinkite apie dailininką, jo karjerą, rinkos tendencijas. Galbūt rasite kūrinį, kuris ir patinka, ir turi investicinį potencialą.
Aukcionų ateitis: NFT ir kitos naujovės
Meno aukcionų pasaulis keičiasi greičiau nei bet kada anksčiau. Didžiausias iššūkis ir galimybė – skaitmeninės technologijos ir NFT (non-fungible tokens).
2021 metais visas pasaulis kalbėjo apie Beeple skaitmeninį kūrinį „Everydays: The First 5000 Days”, kuris buvo parduotas Christie’s aukcione už 69 milijonus dolerių. Tai buvo NFT – unikalus skaitmeninis žetonas, patvirtinantis nuosavybę. Daugelis tradicinių kolekcionierių buvo šokiruoti – kaip gali mokėti milijonus už kažką, ko net negali paliesti?
Bet jaunoji karta mato tai kitaip. Jiems skaitmeninis menas yra toks pat tikras kaip fizinis. O blockchain technologija sprendžia vieną didžiausių meno pasaulio problemų – autentiškumo ir kilmės įrodymą. Kiekviena NFT transakcija yra įrašoma į blockchain, todėl visada galite atsekti kūrinio istoriją.
Lietuvoje NFT menas dar tik pradeda rastis, bet jau yra keletas lietuvių menininkų, kurie eksperimentuoja su šia technologija. Ar tai ateitis? Sunku pasakyti. Galbūt tai tik burbulas, o galbūt tikrai nauja meno forma. Bet viena aišku – technologijos keičia tai, kaip mes kuriame, perkame ir vertiname meną.
Kitos naujovės apima dirbtinį intelektą meno vertinimui, virtualios realybės aukcionus, kur galite „vaikščioti” po virtualią galeriją ir apžiūrėti kūrinius 3D, ir net frakcijinę nuosavybę – kai keli žmonės gali kartu nusipirkti brangų kūrinį ir dalintis jo nuosavybe.
Kai paveikslas tampa naujų istorijų pradžia
Grįžtant prie to, nuo ko pradėjome – meno aukcionai yra daug daugiau nei tik pirkimas ir pardavimas. Tai vieta, kur susitinka praeitis ir ateitis, kur kūriniai keičia savininkus ir pradeda naujas istorijas.
Galbūt jūsų įsigytas paveikslas už kelių šimtų eurų po trisdešimties metų bus vertas tūkstančius. O galbūt ne. Bet jei jis kiekvieną dieną teiks jums džiaugsmą, ar tai nėra svarbiausia? Investicijos ateina ir išeina, bet menas lieka.
Jei dar niekada nesate dalyvavę aukcione, rekomenduoju bent kartą apsilankyti – net jei tik kaip stebėtojas. Ta atmosfera, ta įtampa, kai aukcionininkas skaičiuoja „pirmas, antras, trečias”, ta akimirka, kai plaktuko smūgis patvirtina naują savininką – tai patirtis, kurią verta išgyventi.
Ir kas žino – galbūt būtent jūs atrasit tą neįvertintą šedevrą, kuris pakeis jūsų gyvenimą. Arba bent jau jūsų svetainės sieną. O tai jau nemažai.