Kodėl verta mokytis fotografuoti rimtai
Fotografija šiandien yra visur – kiekvienas turime telefoną su kamera, Instagram paskyrą ir bent kartą esame pasakę „aš irgi moku fotografuoti”. Bet tarp atsitiktinio nuotraukos spragtelėjimo ir tikros fotografijos yra milžiniškas skirtumas. Kaip tarp to, kad moki suvirinti dvi vielas, ir elektriko profesijos.
Fotografijos mokymai – tai ne tik apie tai, kaip paspausti mygtuką. Tai apie šviesą, kompoziciją, momentą, istoriją, kurią pasakoji viena kadru. Ir taip, tam reikia mokytis. Net jei manai, kad turi „gerą akį” – be techninių žinių ir praktikos ta akis matys tik pusę to, ką galėtų.
Žmonės dažnai klausia: „Ar verta investuoti į fotografijos kursus, kai YouTube pilna nemokamų pamokų?” Atsakymas paprastas – verta, jei nori rezultatų greičiau nei per penkerius metus chaotiško bandymo ir klaidų. Mokymai suteikia struktūrą, grįžtamąjį ryšį ir bendruomenę, kuri motyvuoja nepamesti fotoaparato po pirmo nesėkmingo bandymo fotografuoti savo katę.
Kokius fotografijos mokymus pasirinkti
Fotografijos mokymų rinka šiandien primena didžiulį turgų – siūloma visko, nuo dviejų valandų įvadinių seminarų iki dvejų metų akademinių programų. Kaip nesuklysti?
Pirmiausia, nuspręsk, ko tiksliai nori. Jei tavo tikslas – gražiau fotografuoti šeimos atostogas, tau tikrai nereikia studijinio apšvietimo kurso už 800 eurų. Užteks gero bazinio kurso, kuris išmokys ekspozicijos trikampio, kompozicijos pagrindų ir kaip dirbti su natūralia šviesa. Tokių kursų kaina paprastai svyruoja nuo 100 iki 300 eurų, jie trunka kelias savaites ir suteikia visą reikiamą pagrindą.
Jei svajoji apie profesionalią karjerą, reikalai sudėtingesni. Čia jau verta žiūrėti į specializuotus kursus – vestuvių fotografija, produktų fotografija, portretai, peizažai, reportažinė fotografija. Kiekviena sritis turi savo specifiką. Vestuvių fotografas turi mokėti dirbti streso sąlygomis ir sugauti spontaniškus momentus, produktų fotografas – kruopščiai kontroliuoti kiekvieną šviesos atspindį, o peizažų fotografas – keliauti ankstų rytą ir kantriai laukti tinkamos šviesos.
Internetiniai kursai ar gyvieji užsiėmimai? Abi formos turi privalumų. Internetiniai kursai leidžia mokytis savo tempu, grįžti prie medžiagos, kai reikia, ir dažnai kainuoja pigiau. Bet gyvieji užsiėmimai suteikia tiesioginį kontaktą su dėstytoju, galimybę iš karto gauti atsakymus į klausimus ir praktinius užsiėmimus su tikra įranga.
Ką tiksliai išmoksi fotografijos kursuose
Pirmiausia – techniką. Ekspozicijos trikampis (ISO, diafragma, išlaikymo laikas) skamba bauginančiai, bet iš tikrųjų tai paprasta logika. Kai supranti, kaip šie trys elementai veikia kartu, fotoaparatas tampa įrankiu, o ne paslaptinga dėže su mygtukais. Mokymuose išmoksi fotografuoti rankiniu režimu – ir tai visiškai pakeičia žaidimo taisykles.
Kompozicija – antra svarbi dalis. Trečdalių taisyklė, vedančios linijos, simetrija, negatyvi erdvė – visa tai skamba kaip meno istorijos paskaita, bet praktikoje tai paprastos technikos, kurios padeda nuotraukai atrodyti profesionaliai. Ir ne, nebūtina visada laikytis taisyklių – bet reikia jas žinoti, kad galėtum sąmoningai jas laužyti.
Šviesa – fotografijos siela. Mokymuose išmoksi matyti šviesą kitaip. Kur ji krenta, kokia ji spalva, kaip ji formuoja šešėlius. Išmoksi dirbti su natūralia šviesa, atspindėtojais, blykstėmis. Supratimas, kaip veikia šviesa, yra tai, kas atskiria nuotrauką nuo NUOTRAUKOS.
Postprodukcija – neišvengiama šiuolaikinės fotografijos dalis. Lightroom, Photoshop, kitos programos – jos nėra apie „melavimą”, jos apie tai, kad nuotrauka atrodytų taip, kaip matė tavo akis. Kamera fiksuoja duomenis, bet ji nemato taip, kaip mes. Redagavimas padeda nuotrauką priartinti prie to, ką tikrai matei ir jautei.
Praktiniai patarimai renkantis kursus
Pirmiausia, patikrins dėstytojo portfelį. Jei žmogus moko fotografijos, bet jo nuotraukos atrodo kaip 2005 metų telefono kamera – bėk. Geras dėstytojas turės įspūdingą portfelį ir, kas svarbiau, gebės paaiškinti, kaip tas nuotraukas sukūrė.
Skaityk atsiliepimus, bet kritiškai. Vienas negatyvus atsiliepimas tarp šimto teigiamų – nieko baisaus. Bet jei žmonės skundžiasi tuo pačiu dalyku (pavyzdžiui, kad dėstytojas neatsakinėja į klausimus ar kursas per daug paviršutiniškas), tai rimtas signalas.
Pasižiūrėk į programą. Ji turėtų būti detali, su konkrečiais temomis ir praktiniais užsiėmimais. Jei programa skamba kaip „išmoksime fotografuoti gražiai” – tai ne programa, tai linkėjimas gimtadienio atvirukas.
Klausk apie grupės dydį. Jei grupėje 30 žmonių, individualaus dėmesio negausi. Optimalu – 8-12 dalyvių. Tada dėstytojas gali skirti laiko kiekvienam, pažiūrėti tavo darbus, pakoreguoti klaidas.
Ar yra praktinių užsiėmimų? Teorija be praktikos – kaip receptas be ingredientų. Geri kursai turi fotosesijas lauke, studijoje, su modeliais ar objektais. Ten ir įvyksta tikrasis mokymasis.
Kiek tai kainuoja ir ar apsimoka
Baziniai fotografijos kursai Lietuvoje kainuoja nuo 100 iki 300 eurų. Už tuos pinigus paprastai gauni 8-12 valandų teorijos ir praktikos, prieigą prie mokomųjų medžiagų ir kartais net fotosesiją su grįžtamuoju ryšiu.
Specializuoti kursai (vestuvės, studijinis apšvietimas, komercinė fotografija) kainuoja 300-800 eurų. Čia jau kalbame apie gilesnes žinias, daugiau praktikos, kartais net mentorystę.
Ilgalaikės programos (kelių mėnesių ar metų) gali kainuoti nuo 1000 iki 3000 eurų ir daugiau. Bet čia jau gauni išsamų išsilavinimą, portfelį, kontaktus ir dažnai pagalbą pradedant profesionalią karjerą.
Ar apsimoka? Jei fotografija tau – hobis, kuris teikia džiaugsmą, tai apsimoka jau vien dėl to. Jei planuoji užsidirbti – investicija atsipirks greitai. Viena vestuvių fotosesija gali kainuoti 500-2000 eurų. Komercinė fotosesija produktams – 200-500 eurų. Net jei dirbi ne visą darbo dieną, kelios fotosesijos per mėnesį gali tapti neblogu papildomų pajamų šaltiniu.
Mokymasis po kursų – kaip tobulėti toliau
Fotografijos kursai – tai tik pradžia. Tikrasis mokymasis prasideda, kai paimi fotoaparatą ir pradedi fotografuoti. Daug. Labai daug. Pirmieji tūkstančiai nuotraukų bus prastoki – ir tai normalu.
Prisijunk prie fotografų bendruomenių. Facebook grupės, forumai, vietiniai fotografų klubai – tai vietos, kur gali dalintis darbais, gauti grįžtamąjį ryšį, mokytis iš kitų klaidų. Ir ne, Instagram komentarai „gražu😍” nėra grįžtamasis ryšys. Reikia konstruktyvios kritikos iš žmonių, kurie supranta fotografiją.
Analizuok kitų fotografų darbus. Ne tik žiūrėk ir mėgaukis, bet klausk savęs: kaip tai padaryta? Kokia čia šviesa? Kaip sukurta kompozicija? Koks objektyvas galėjo būti naudotas? Tokia analizė lavina akį greičiau nei bet kas kita.
Eksperimentuok. Išbandyk skirtingus žanrus, net jei manai, kad jie ne tau. Portretų fotografas gali išmokti daug iš peizažų fotografavimo apie šviesą ir kompoziciją. Vestuvių fotografas – iš gatvės fotografijos apie spontaniškų momentų gaudymą.
Dalyvaukite konkursuose ir parodose. Taip, tai gali būti bauginanti, bet tai verčia tave pateikti geriausius darbus ir žiūrėti į juos kritiškai. Be to, pripažinimas motyvuoja tobulėti.
Įranga – ar reikia brangios kameros
Amžinas klausimas: ar reikia brangios įrangos? Trumpas atsakymas – ne. Ilgas atsakymas – priklauso.
Pradedantiesiems užtenka bet kokio fotoaparato, kuris leidžia fotografuoti rankiniu režimu. Net senas, naudotas fotoaparatas už 200-300 eurų puikiai tiks mokytis. Geriau turėti paprastą kamerą ir gerą mokymą nei 3000 eurų kamerą ir nė mažiausio supratimo, kaip ja naudotis.
Objektyvai svarbiau nei korpusas. Geras objektyvas ant vidutiniško korpuso duos geresnius rezultatus nei prastas objektyvas ant profesionalaus korpuso. Pradedantiesiems puikiai tinka 50mm f/1.8 objektyvas – pigus (apie 100-200 eurų), bet duoda nuostabią kokybę ir išmokys dirbti su fiksuotu židinio nuotoliu.
Kai tobulėji ir pradedi dirbti profesionaliai, įranga tampa svarbesne. Bet net tada tai ne apie brangiausią modelį, o apie tai, kas tinka tavo darbui. Vestuvių fotografui reikia patikimo korpuso su geru autofokusu ir gera veikla silpnoje šviesoje. Peizažų fotografui – geros dinamikos diapazono ir galimybės dirbti su trikoju.
Kai fotografija tampa daugiau nei hobiu
Daugelis pradeda fotografuoti kaip hobį, bet paskui supranta, kad tai galėtų tapti daugiau. Gal net profesija. Kaip žinoti, ar esi pasirengęs žengti tą žingsnį?
Pirmiausia, ar žmonės nori mokėti už tavo darbą? Jei draugai ir pažįstami pradeda prašyti fotografuoti jų renginius ir yra pasirengę mokėti – tai geras ženklas. Pradėk su mažomis kainomis, kad sukauptum portfelį ir patirtį, bet nebijok imti pinigų. Tavo laikas ir įgūdžiai turi vertę.
Ar gali priimti kritiką? Profesionali fotografija reiškia dirbti su klientais, kurių vizija gali skirtis nuo tavosios. Reikia mokėti klausytis, prisitaikyti, kartais fotografuoti ne taip, kaip tau patinka, o taip, kaip nori klientas.
Ar turi verslo jausmą? Fotografija kaip profesija – tai ne tik fotografavimas. Tai rinkodaras, bendravimas su klientais, buhalterija, įrangos priežiūra, nuolatinis mokymasis. Jei mėgsti tik pačią fotografavimo dalį, galbūt geriau palikti tai hobiu.
Pradėk mažai ir auginki palaipsniui. Nereikia iš karto mesti darbo ir paskelbti savęs profesionaliu fotografu. Pradėk nuo savaitgalių projektų, pamažu didink portfelį, kainas, klientų bazę. Kai pajamos iš fotografijos pradės artėti prie tavo pagrindinių pajamų – tada galėsi galvoti apie rimtesnį žingsnį.
Fotografijos mokymai – tai investicija į save, kuri gali atverti duris į kūrybišką, įdomų ir finansiškai atlyginamą užsiėmimą. Arba tiesiog padaryti tavo gyvenimą spalvingesniu, leisti matyti pasaulį kitomis akimis ir užfiksuoti akimirkas, kurios kitaip būtų prapuolusios. Nesvarbu, ar svajoni apie profesionalią karjerą, ar tiesiog nori gražiau fotografuoti savo šunį – žinios, kurias gausi mokydamasis fotografijos, pakeis tai, kaip matai ir užfiksuoji pasaulį aplink save. Ir tai, atvirai kalbant, neįkainojama.