Kai menas tampa vakarėlio dalimi
Vilniuje galerijos atidarymų kultūra per pastaruosius kelerius metus išgyveno tikrą renesansą. Jei anksčiau į tokius renginius eidavo tik patys menininkų draugai ir keli atsitiktiniai praeiviiai, tai dabar galerijos atidarymų vakarai tapo savotiška sostinės pramogų dalimi. Čia susitinka ne tik meno mylėtojai, bet ir tie, kurie tiesiog ieško įdomaus būdo praleisti penktadienio vakarą.
Tiesą sakant, galerijos atidarymas Vilniuje – tai dažnai daugiau nei tik paveikslų kabinėjimas ant sienų. Tai visas ritualas: žmonės rengiasi, ruošiasi, kviečia draugus, o paskui valandą ar dvi vaikšto tarp eksponatų su vyno taure rankoje, diskutuoja apie meną (arba apie bet ką kitą) ir jaučiasi dalimi kažko svarbaus. Ir žinot ką? Tai visiškai normalu ir net puiku.
Kur vyksta visa ta magija
Vilniaus galerijos išsibarsčiusios po visą miestą, nors didžiausias jų susitelkimas, žinoma, Senamiestyje ir šalia jo. Pilies gatvė, Vokiečių gatvė, Totorių gatvė – šios vietos tapo tikru meno epicentru. Čia rasi ir solidžias, daugelį metų veikiančias galerijas, ir visai naujas erdves, kurias atidaro jauni menininkai ar kolektyvai.
Ypač įdomu stebėti, kaip galerijos kuria savo identitetą. Pavyzdžiui, kai kurios orientuojasi į šiuolaikinį meną ir eksperimentus, kitos – į klasikinę tapybą ar fotografiją. Yra ir tokių, kurios stengiasi būti universalios, pristatydamos įvairių stilių ir krypčių kūrinius.
Kalbant apie konkrečias vietas, verta paminėti, kad Vilniuje veikia per trisdešimt aktyvių galerijos erdvių. Kai kurios iš jų priklauso valstybinėms institucijoms, kitos – privatiems kolecininkams ar patiems menininkams. Yra ir tokių, kurios veikia kavinių ar kitų verslo vietų erdvėse, sukurdamos įdomų hibridą tarp komercinės ir kultūrinės veiklos.
Kaip atrodo tipiškas galerijos atidarymas
Jei niekada nesate buvę galerijos atidaryme, tai galbūt įsivaizduojate kažką labai iškilmingo ir formalaus. Realybė dažniausiai būna visai kitokia. Taip, žmonės paprastai apsirengę šiek tiek elegantiškiau nei kasdien, bet niekas nerenka smokingų ar vakarinių suknelių (nebent tai kažkoks ypatingas renginys).
Paprastai atidarymai vyksta penktadienio ar ketvirtadienio vakarais, prasideda apie 18-19 valandą. Ateini, prie įėjimo kartais reikia palikti kontaktus (galerijos mėgsta turėti savo lankytojų bazę), gauni vyno taurę arba kokį nors nealkoholinį gėrimą. Paskui laisvai vaikštai po erdvę, žiūri darbus, šnekuciuojies su žmonėmis.
Dažniausiai būna trumpa kuratorės ar paties menininko kalba – gal kokias penkias dešimt minučių. Kartais įdomu, kartais ne – priklauso nuo kalbėtojo gebėjimų. Po to vėl laisvas bendravimas, kuris gali tęstis kelias valandas. Kai kuriose galerijose būna ir muzikos – dažniausiai kokio nors DJ seto ar net gyvo pasirodymo.
Nemokamos pramogos ir kultūrinis švietimas viename
Vienas gražiausių dalykų apie galerijos atidarymą – tai, kad jis beveik visada nemokamas. Įeiti gali bet kas, niekas nepatikrins jūsų žinių apie meną ar neprašys pateisinti, kodėl atėjote. Dar ir vyno taurę duos, o kartais net kokių užkandžiukų būna.
Tai puiki proga susipažinti su šiuolaikinio meno pasauliu, jei jis jums nėra pažįstamas. Galite ramiai stebėti, kaip kiti žmonės reaguoja į darbus, pasiklausyti pokalbių, o jei atsirastų drąsos – ir patiems užmegzti pokalbį su kuriuo nors lankytoją ar net pačiu menininku. Vilniaus meno bendruomenė nėra tokia didelė, todėl žmonės paprastai būna draugiški ir atviri.
Be to, reguliariai lankydami galerijos atidarymą, pamažu praplėsite savo kultūrinį akiratį. Pradėsite atpažinti tam tikrus menininkus, stilius, temas. Galbūt net suformuosite savo nuomonę apie tai, kas jums patinka, o kas ne. O tai jau yra vertinga patirtis savaime.
Socialinis aspektas arba kodėl visi čia visi pažįsta
Vilniaus galerijos atidarymų scena turi vieną įdomią ypatybę – čia tikrai susidaro bendruomenės jausmas. Jei pradėsite reguliariai lankyti tokius renginius, greitai pastebėsite, kad matote tuos pačius veidus. Tai nėra uždaras klubas ar kažkas panašaus – tiesiog žmonės, kuriuos sieja panašūs interesai, natūraliai linkę susitikti tose pačiose vietose.
Čia gali sutikti visokiausių žmonių: nuo studentų iki verslininkų, nuo pačių menininkų iki kultūros žurnalistų. Kartais net politikų ar kitų viešų asmenų pasirodo. Bet visi čia lyg ir lygūs – sujungia bendra erdvė ir meno kūriniai ant sienų.
Daugelis žmonių galerijos atidarymą naudoja kaip socialinį įvykį – susitinka su draugais, su kuriais seniai nesimatė, užmezga naujus pažintis, aptaria ne tik meną, bet ir gyvenimą apskritai. Yra net tokių, kurie galerijos atidarymą įtraukia į savo pasimatymų scenarijų – ir tai, beje, gana gera idėja, nes duoda daug temų pokalbiui ir sukuria neįpareigojančią atmosferą.
Kaip elgtis ir ko tikėtis pirmą kartą
Jei nuspręsite apsilankyti galerijos atidaryme pirmą kartą, štai keletas praktinių patarimų. Pirma, nebijokite atrodyti „ne vietoje” – tikrai nebūsite vieninteliai naujokai. Antra, nereikia apsimesti esant meno ekspertu, jei neesate – autentiškumas visada geriau nei vaidyba.
Dėl aprengimo – kaip minėjau, niekas nerenka labai formalių drabužių, bet ir sportiniai kostiumai būtų per daug. Toks smart casual stilius puikiai tiks. Vilniečiai mėgsta juodą spalvą, tad su ja tikrai neprašausite pro šalį.
Dėl elgesio su meno kūriniais – žiūrėkite, bet nelieskite (nebent aiškiai parašyta, kad galima). Fotografuoti paprastai leidžiama, bet geriau paklausti. Jei kas nors jums pasiūlys vyną ar kitą gėrimą, drąsiai imkite – tai įprasta galerijos atidarymo dalis. Tik stenkitės neišgerti per daug ir nesugadinti vakaro sau ar kitiems.
Jei matote, kad vyksta oficiali dalis (kažkas kalba į mikrofoną), mandagu nutilti ir pasiklausyti. Bet jei pokalbiai vyksta foniškai ir niekas nekreipia dėmesio – vadinasi, tai neformali dalis ir galite laisvai bendrauti.
Sezonai, tendencijos ir ką verta žinoti
Vilniaus galerijos atidarymų kalendorius turi savo ritmą. Vasarą, ypač liepos-rugpjūčio mėnesiais, aktyvumas šiek tiek nurimsta – daugelis menininkų ir galerijos darbuotojų išvyksta atostogų. Bet rugsėjis prasideda tikru galerijos atidarymų bumu, kuris tęsiasi iki gruodžio vidurio.
Pavasaris taip pat būna aktyvus sezonas. Kovo-gegužės mėnesiais vyksta daug įdomių parodų, nes galerijos ruošiasi vasaros sezonui ir nori spėti pristatyti naujus darbus. Be to, šiuo laikotarpiu dažnai sutampa įvairūs meno festivaliai ar kiti kultūriniai renginiai, kurie dar labiau pagyvina galerijos atidarymų sceną.
Pastebėjau įdomią tendenciją – vis daugiau galerijos atidarymų tampa interdisciplininiais. Tai reiškia, kad prie vizualinio meno pridedama muzika, performansai, kartais net skaitmeninis menas ar interaktyvios instaliacijos. Tai daro renginius įvairesnius ir patrauklesnius platesnei auditorijai.
Dar viena tendencija – galerijos vis dažniau bendradarbiauja su barais, restoranais ar kitais verslo subjektais. Tai sukuria įdomų sinerginį efektą: galerija gauna daugiau lankytojų, o verslo vieta – kultūrinį kontekstą ir papildomą auditoriją.
Kai menas tampa gyvenimo dalimi
Galiausiai norisi pasakyti, kad galerijos atidarymų lankymas gali tapti ne tik malonia pramoga, bet ir savotiška gyvenimo filosofija. Tai būdas išlikti smalsiems, atvieriems naujoms idėjoms, susisiekti su kūrybingais žmonėmis ir jų energija.
Vilnius šiuo požiūriu yra tikrai palankus miestas – galerijos čia prieinamos, meno bendruomenė atvira, o pačių renginių įvairovė leidžia kiekvienam rasti kažką sau. Nesvarbu, ar esate hardcore meno fanas, ar tiesiog ieškote įdomaus būdo praleisti laiką – galerijos atidarymai tikrai verti dėmesio.
Taigi, kitą kartą pamatę feisbuke ar instagrame skelbimą apie galerijos atidarymą, nepraeikite pro šalį. Pasiimkite draugą (arba eikite vieni – taip net lengviau užmegzti naujų pažinčių), apsivilkite kažką gražaus ir eikite. Blogiausiu atveju praleisite valandą žiūrėdami į paveikslus ir gerdami vyną. Geriausiu – atidarysite sau visą naują pasaulį, kuris buvo čia pat, po kojomis, bet kurį tiesiog dar nebuvote pastebėję.