Kai miestas tampa viena didžiule scena
Birželio 21-ąją daugelyje pasaulio miestų vyksta kažkas tikrai ypatingo – gatvės užsipildo muzika, o įprastos kasdienybės ritmas pasikeičia į spontanišką šventę. Gatvės muzikos diena – tai ne tik renginys, tai tikra kultūrinė revoliucija, kuri primena, kad menas neturi būti uždaras koncertų salėse ar muziejuose. Jis gali ir turi egzistuoti ten, kur žmonės gyvena, dirba, vaikšto.
Šis fenomenas prasidėjo 1982 metais Prancūzijoje, kai tuometinis kultūros ministras Jack Lang nusprendė, kad viena diena per metus turėtų būti skirta muzikai gatvėse. Idėja buvo paprasta, bet geniali – leisti visiems muzikantams, profesionalams ir mėgėjams, skambėti viešosiose erdvėse be jokių leidimų ar mokesčių. Ir žinot ką? Tai suveikė. Dabar Fête de la Musique švenčiama daugiau nei 120 šalių, o kai kuriuose miestuose ši diena tampa metų kulminaciniu tašku.
Lietuvoje gatvės muzikos diena įsitvirtino gana greitai. Vilnius, Kaunas, Klaipėda ir kiti miestai šią dieną pavirsta tikromis muzikos sostinėmis. Nuo ryto iki vėlyvo vakaro galima išgirsti viską – nuo klasikinio smuiko skambesio iki šiuolaikinio hip-hop’o, nuo liaudiškų dainų iki elektroninės muzikos eksperimentų.
Kodėl gatvės muzika yra kažkas daugiau nei tik garsai
Pamąstykite – kada paskutinį kartą sustojote gatvėje ir klausėtės muzikanto? Ne tik praeidami pro šalį, bet tikrai sustojote ir klausėtės? Gatvės muzikos diena būtent tam ir skirta – sustabdyti mus, ištraukti iš kasdienybės burbulo ir priminti, kad gyvename mieste, kuriame vyksta gyvenimas.
Gatvės muzika turi savitą magiją. Ji nėra iš anksto suplanuota, neturi griežtos programos, neprašo jūsų pirkti brangaus bilieto. Ji tiesiog yra – kaip dovana, kurią galite priimti arba praeiti pro šalį. Bet tie, kurie sustoja, dažnai atranda kažką netikėto. Galbūt tai bus jaunas gitaristas, atliekantis savo paties sukurtą dainą, kuri dar niekada nebuvo įrašyta. O gal tai bus pensininkas su akordeonu, kuris dar prisimena, kaip skambėjo miestas prieš penkiasdešimt metų.
Tyrimai rodo, kad muzika viešosiose erdvėse keičia žmonių nuotaiką ir elgesį. Miestai, kuriuose dažnai skamba gatvės muzika, tampa draugiškesni, žmonės dažniau šypsosi nepažįstamiesiems, jaučiasi saugesni. Muzika tarsi sukuria neregimą ryšį tarp visiškai nepažįstamų žmonių – visi kartu klausosi, ploja, kartais net pritaria.
Nuo klasikos iki beatbox’o – stilių įvairovė
Vienas gražiausių dalykų apie gatvės muzikos dieną yra tai, kad čia neegzistuoja muzikinio snobizmo. Šalia vienas kito gali groti konservatorijos profesorius ir savimokas gatvės atlikėjas – ir abu bus vienodai vertinami. Nes gatvėje nesvarbu, kiek diplomų turi ant sienos, svarbu, ar tavo muzika paliečia žmonių širdis.
Vilniuje, pavyzdžiui, galite per vieną vakarą išgirsti klasikinį kvarteto pasirodymą Katedros aikštėje, užsukti į Užupį ir rasti ten improvizuojančią džiazo grupę, o paskui nusileisti į Vokiečių gatvę, kur jaunimas demonstruoja beatbox’o meistriškumą. Kaunas garsėja savo folk muzikos atlikėjais, kurie šią dieną ištraukia iš namų seniausius instrumentus ir groja melodijas, kurias dar mokė jų seneliai.
Elektroninės muzikos gerbėjai taip pat nėra pamiršti. Vis daugiau DJ’ų ir elektroninės muzikos kūrėjų išeina į gatves su savo įranga, kurdami spontaniškas šokių aikšteles netikėčiausiose vietose. Kartais tai būna po tiltu, kartais – tuščioje aikštelėje tarp daugiabučių. Ir žmonės šoka – nepaisant amžiaus ar šokių įgūdžių.
Kaip tapti dalimi šventės
Jei esate muzikantas ir norite dalyvauti gatvės muzikos dienoje, procesas paprastai yra labai paprastas. Daugelyje miestų net nereikia registruotis – tiesiog ateinate su instrumentu ir pradedame groti. Tačiau yra keletas neoficialių taisyklių, kurias verta žinoti.
Pirma, gerbiame vienas kitą. Jei matote, kad kažkur jau groja muzikantas, nepradėkite groti per garsiai šalia – tai ne tik nepagarbu, bet ir sukuria garsinį chaosą. Ideali distancija tarp atlikėjų turėtų būti bent 50-100 metrų, kad žmonės galėtų aiškiai girdėti kiekvieną pasirodymą.
Antra, nors daugelyje vietų gatvės muzikos dieną galima groti be leidimų, vis tiek verta pasitikrinti savo miesto savivaldybės taisykles. Kai kuriose vietose gali būti apribojimai dėl garso lygio ar pasirodymų trukmės. Geriau žinoti iš anksto, nei susidurti su nemalonumais.
Trečia, pasiruoškite techninei pusei. Jei griesite lauke, atsižvelkite į orą – instrumentai gali reaguoti į drėgmę ar karštį. Jei naudojate elektroniką, pasirūpinkite patikimais akumuliatoriais ar prieiga prie elektros. Ir būtinai turėkite atsarginių stygų, mediatorių ar kitų smulkmenų – gatvėje nėra kur nubėgti į muzikos parduotuvę.
Klausytojo perspektyva
O jei nesate muzikantas, bet norite mėgautis šia diena? Čia irgi yra savo menas. Pirma, palikite namuose skubą. Gatvės muzikos diena nėra maratonas, kur reikia suspėti viską išgirsti. Tai dieną, kai leidžiate sau klajoti be tikslo ir atrasti netikėtus muzikinius perliukus.
Patarimas – pradėkite nuo savo miesto centro, bet nebijokite nuklysti į šalutinius kvartalus. Dažnai būtent ten, kur mažiau žmonių, rasite autentiškiausius ir įdomiausius pasirodymus. Muzikantai, kurie renkasi ramiasias vietas, dažnai tai daro ne dėl to, kad bijo konkurencijos, o todėl, kad nori sukurti intymesnę atmosferą.
Jei jums patinka tai, ką girdite, parodykite tai. Neprivalote mesti pinigų į kepurę (nors tai visada vertinama), bet galite paploti, pasakyti gerą žodį, pasidalinti nuotrauka socialiniuose tinkluose. Muzikantams gatvėje labai svarbus grįžtamasis ryšys – jie nežino, ar jų muzika pasiekia žmones, jei niekas nereaguoja.
Dar vienas patarimas – atsineškit antklodę ar sulankstomą kėdutę. Kai rasite vietą, kuri jums patinka, galėsite patogiai įsitaisyti ir mėgautis ilgesniu pasirodymu. Kai kurie žmonės taip ir praleidžia visą dieną – randa vieną gerą kampelį ir tiesiog klausosi, kaip keičiasi muzikantai ir atmosfera.
Miestas kaip bendruomenės erdvė
Vienas iš gražiausių gatvės muzikos dienos aspektų yra tai, kaip ji sujungia bendruomenę. Šią dieną matote kaimynus, kuriuos paprastai tik pasisveikindami sutinkate laiptinėje, staiga tampančius bendraminčiais. Kartu plojate tam pačiam atlikėjui, kartu šokate, kartu juokiatės, kai kažkas netyčia sumaišo žodžius pritardamas dainai.
Gatvės muzikos diena taip pat suteikia galimybę pažinti savo miestą iš naujos perspektyvos. Galbūt atrasit mažą kiemą, kuriame niekada nebuvot, bet kuris tą dieną virsta nuostabia akustine sale. Arba sužinosit, kad tame name, pro kurį praeinat kiekvieną dieną, gyvena nuostabus saksofonininkas.
Daugelyje miestų šią dieną vietiniai verslai irgi įsitraukia į šventę. Kavinės ir barai išstumia stalus į lauką, parduotuvės paleidžia muziką pro atidarytas duris, o kai kurie net kviečia muzikantus groti savo patalpose. Tai sukuria ypatingą atmosferą – miestas tampa viena didele svetaine, kur kiekvienas kampas gali pasiūlyti kažką įdomaus.
Iššūkiai ir realybė
Žinoma, ne viskas yra rožėmis klotas. Gatvės muzikos diena turi ir savo iššūkių. Vienas didžiausių – tai triukšmo problema. Gyventojai, kurių langai išeina į pagrindinę gatvę, ne visada džiaugiasi tuo, kad nuo ryto iki vakaro po jų langais kas nors groja. Ypač jei tai ne visai profesionalaus lygio atlikėjai.
Sprendimas? Daugelyje miestų nustatomos valandos, kada galima groti garsiai, o kada reikia pritildyti. Paprastai po 22 val. prašoma arba nutraukti pasirodymą, arba groti žymiai tyliau. Tai kompromisas, kuris leidžia ir muzikantams pasireikšti, ir gyventojams išsaugoti bent kiek ramybės.
Kitas iššūkis – kokybės kontrolė. Kadangi groti gali bet kas, kartais gatvėse pasigirsta tikrai… įdomių pasirodymų. Bet žinot ką? Tai irgi yra šios dienos dalis. Ne kiekvienas turi būti virtuozas. Kartais būtent tie netobulumai, ta drąsa stoti prieš žmones nepaisant savo lygio, ir yra tai, kas daro gatvės muziką tokią autentišką.
Yra ir praktinių sunkumų. Oras gali sugadinti planus – lietus nėra gatvės muzikanto draugas. Nors kai kurie atkaklieji muzikuoja net ir po skėčiu, dauguma pasirodymų dėl lietaus tenka atšaukti. Todėl verta turėti atsarginį planą arba stebėti orų prognozes.
Kai muzika tampa tiltu tarp žmonių
Galiausiai, gatvės muzikos diena primena mums kažką labai svarbaus – kad muzika yra universali kalba. Tą dieną matote, kaip prie to paties atlikėjo sustoja ir jaunas hipsteris su kavos puodeliu, ir senyva močiutė su pirkinių krepšiu, ir verslo kostiumu vilkintis vyras, skubantis iš susitikimo. Visi jie bent akimirkai tampa dalimi to paties momento.
Esu mačiusi, kaip gatvės muzikos dieną nepažįstami žmonės pradeda šokti kartu, kaip vaikai, kurie paprastai būtų įsikibę į telefonus, staiga ima ploti ir šypsotis, kaip paaugliai, kurie paprastai atrodytų per daug „cool” bet kam reaguoti, nejučia pradeda judėti muzikos ritmu.
Tai primena, kad po visais tais skirtumais – amžiaus, socialinės padėties, pažiūrų – mes visi esame žmonės, kurie reaguoja į muziką. Ir galbūt būtent to mūsų miestams ir reikia – daugiau tokių momentų, kai galime tiesiog būti kartu, be jokių pretenzijų ar tikslų.
Taigi, kai ateis birželio 21-oji, nepraleiskite progos. Išeikite į gatves, palikite namuose skubą ir planą, leiskite miestui jus nustebinti. Galbūt sutiksite savo naują mėgstamiausią grupę, kuri dar neturi nei įrašų, nei fanų puslapio. O galbūt tiesiog praleisit kelias valandas klausydamiesi muzikos ir jaučiantis gyvi. Ir tai jau yra daugiau nei pakanka.