Kas tai per žvėris – improvizacijos teatras?
Jei esi iš tų žmonių, kurie teatrą sieja su sunkiais aksominiais užuolaidomis, ilgais monologais ir publika, kuri bijo net kosėti – improvizacijos teatras tave tikriausiai privers persigalvoti. Čia nėra scenarijaus. Nėra repeticijų. Nėra net tikslaus plano, kas nutiks per kitą penkias minutes. Visa tai gimsta tiesiog čia ir dabar, tarp aktorių ir žiūrovų, iš oro, iš juoko, iš netikėto siužeto posūkio, kurį sugalvojo kažkas iš salės.
Improvizacijos teatras – arba tiesiog „impro”, kaip jį vadina visi, kurie bent kartą pateko į šio pasaulio orbitą – yra scenos menas, kuriame aktoriai kuria istoriją, personažus ir dialogus akimirksniu, dažniausiai remdamiesi žiūrovų pasiūlymais. Gali skambėti chaotiškai, bet iš tikrųjų tai yra labai disciplinuotas menas, turintis savo taisykles, technikas ir net filosofiją. Pagrindinė taisyklė? „Taip, ir…” – tai reiškia, kad priimi viską, ką tavo partneris scenoje pasiūlo, ir dar pridedi kažką savo. Jokio neigimo, jokio blokavimo. Tik kūryba.
Vilniuje ši scenos meno forma per pastaruosius kelerius metus iš mažos entuziastų nišos virto tikra kultūrine jėga. Mieste veikia kelios aktyvios trupės, reguliariai vyksta spektakliai, o impro mokymų grupės pritraukia žmones iš pačių įvairiausių sričių – nuo IT specialistų iki psichologų, nuo studentų iki verslo vadovų.
Vilniaus impro scena: nuo garažo iki scenos
Vilniaus improvizacijos teatras neišaugo iš kažkokios valstybinės programos ar kultūros ministerijos iniciatyvos. Jis išaugo iš žmonių, kurie tiesiog norėjo kažko kitokio. Pirmosios rimtesnės impro trupės Vilniuje pradėjo formuotis maždaug 2010-aisiais metais, kai keletas entuziastų grįžo iš užsienio festivalių ir nusprendė, kad tokio dalyko Lietuvai reikia kaip oro.
Šiandien viena žinomiausių trupių Vilniuje yra „Laisvas mikrofonas” – grupė, kuri reguliariai rengia spektaklius ir yra sukaupusi ištikimą gerbėjų ratą. Taip pat aktyviai veikia „Impro Vilnius” – bendruomenė, kuri ne tik stato spektaklius, bet ir organizuoja mokymus, seminarus bei atviras repeticijas. Be to, verta paminėti anglų kalba veikiančias grupes, kurios pritraukia nemažą ekspat bendruomenę ir tarptautinius svečius.
Spektakliai Vilniuje vyksta įvairiose erdvėse – nuo mažų rūsio teatro salių iki didesnių kultūros centrų. Populiarios vietos: Menų spaustuvė, įvairūs bar-teatro formatai Užupyje ir Naujamiestyje, taip pat Vilniaus kultūros centrai. Bilietų kainos paprastai svyruoja nuo 8 iki 15 eurų, o kai kurie renginiai – ypač atvirų repeticijų formato – visai nemokami.
Kaip atrodo gyvas impro spektaklis – jei nesi buvęs
Gerai, įsivaizduok tokią situaciją. Sėdi salėje, kuri nėra labai didelė – gal 50, gal 80 žmonių. Scena paprasta, beveik tuščia. Išeina keli žmonės, pasveikina publiką, ir tada – klausia. „Kokia profesija?” Kažkas šaukia: „Veterinaras!” Kitas: „Kosmonautas!” Aktoriai pasirenka vieną arba abu, ir per trisdešimt sekundžių jau vyksta scena, kurioje veterinaras bando gydyti kosmonauto augintinį – Marso driežą, kuris serga egzistencine krize.
Tai skamba juokingai, bet tai tik vienas iš formatų. Impro spektakliai būna labai skirtingi:
- Shortform – trumpos scenos ir žaidimai, greiti, dažnai labai juokingi, primena televizijos laidą „Whose Line Is It Anyway?”
- Longform – ilgesnės, tarpusavyje susijusios scenos, kurios kuria nuoseklesnę istoriją. Čia daugiau emocijų, daugiau charakterių, kartais net tikrų dramatiškų momentų.
- Harold – klasikinis longform formatas, kuriame kelios skirtingos istorijų linijos palaipsniui susipina į vieną.
- Muzikinis impro – viskas kaip paprastame impro, tik dar su gyvai improvizuojama muzika ir dainomis. Tai reikalauja papildomo drąsos lygio.
Žiūrovų dalyvavimas yra esminis. Jūs ne tik sėdite ir žiūrite – jūs esate kuras, kuriuo degina šis variklis. Aktoriai klausia, siūlo, kartais tiesiogiai įtraukia žmones į sceną. Jei esi iš tų, kurie bijo tokių dalykų – nesijaudink, niekas prievarta netemps. Bet jei esi atviras – tai gali tapti viena įsimintiniausių vakaro patirčių.
Impro mokymosi kultūra: ne tik aktoriams
Čia yra vienas dalykas, kuris skiria improvizacijos teatrą nuo daugelio kitų scenos menų – mokymai yra atviri visiems. Absoliučiai visiems. Nereikia jokios aktorinės patirties, nereikia būti ekstravertu, nereikia net būti ypatingai juokingam. Impro mokymų grupės Vilniuje priima žmones, kurie tiesiog nori išbandyti kažką naujo.
Kodėl žmonės eina mokytis impro? Priežastys labai įvairios:
- Asmeninis augimas – impro moko klausytis, reaguoti, nebijoti klysti. Tai tikras treniruoklis savikonfidencijai.
- Socialiniai įgūdžiai – žmonės, kurie jaučiasi nepatogiai naujose situacijose, per impro mokymus dažnai atranda, kad bendravimas gali būti žaismingas, o ne baisus.
- Verslo komunikacija – tai ne juokas. Daugelis korporacijų siunčia savo darbuotojus į impro mokymus, nes jie moko spontaniškumo, komandinio darbo ir gebėjimo prisitaikyti.
- Tiesiog pramoga – nes kodėl gi ne? Trečiadienio vakaras su impro grupe yra tikrai įdomesnis nei dar vienas serialas.
Vilniuje impro mokymai paprastai vyksta ciklais – 6-10 savaičių kursai, kurių metu grupė susitinka kartą per savaitę. Kaina už tokį kursą svyruoja nuo 80 iki 150 eurų, priklausomai nuo organizatoriaus ir trukmės. Kai kurios grupės siūlo ir vienkartines dirbtuves, jei nori tiesiog paragauti prieš įsipareigodamas ilgesniam kursui.
Impro festivaliai ir tarptautinis ryšys
Vilnius nėra izoliuota sala impro pasaulyje. Lietuvos trupės aktyviai dalyvauja tarptautiniuose festivaliuose – Helsinkyje, Berlyne, Varšuvoje, Taline. O svarbiausia – tarptautiniai svečiai atvyksta ir į Vilnių.
Kasmet Vilniuje vyksta impro festivaliai, kuriuose pasirodo trupės iš kelių šalių. Tai yra ypatingas formatas – pamatyti, kaip skirtingų kultūrų aktoriai improvizuoja kartu, kaip kalbos barjeras tampa ne kliūtimi, o žaidimo dalimi. Festivaliuose dažnai vyksta ir atviri seminarai, kuriuose galima mokytis iš tarptautinių meistrų.
Jei rimtai domies impro pasauliu, verta sekti Europos impro festivalių kalendorių – renginiai vyksta nuolat, o kelionė į Helsinkio ar Berlyno impro festivalį gali tapti tikru atradimų savaitgaliu. Bilietai į tokius festivalius dažnai nėra brangūs, o patirtis – nepakartojama.
Taip pat verta žinoti apie „jam” formato vakarus – tai neoficialūs susitikimai, kuriuose impro praktikuotojai iš skirtingų trupių susirenka kartu improvizuoti. Vilniuje tokie vakarai vyksta reguliariai ir yra atviri visiems, net tiems, kurie tik pradeda. Tai geriausia vieta susipažinti su bendruomene be jokio spaudimo.
Kodėl impro yra kitoks nei stand-up ar klasikinis teatras
Žmonės dažnai klausia – o kuo tai skiriasi nuo stand-up komedijos? Arba nuo paprastų teatro spektaklių? Skirtumas yra esminis, ir jį verta suprasti prieš einant į pirmą spektaklį.
Stand-up – tai vienas žmogus su parašytais tekstais, kuriuos jis tobulino mėnesius ar metus. Net jei atrodo spontaniškai, tai yra kruopščiai surežisuotas pasirodymas. Impro – priešingai. Niekas nežino, kas bus po minutės.
Klasikinis teatras – tai scenarijus, režisierius, repeticijos, tiksliai suplanuoti judesiai ir žodžiai. Aktorius žino kiekvieną savo eilutę. Impro aktoriaus vienintelis scenarijus – tai, ką jo partneris ką tik pasakė.
Impro yra arčiau gyvenimo nei bet kuris kitas scenos menas. Nes gyvenime irgi nėra scenarijaus. Todėl impro žiūrėjimas sukelia tokį specifinį jaudulio jausmą – tu žinai, kad tai, ką matai, gimsta čia ir dabar, ir niekas – net patys aktoriai – nežino, kuo tai baigsis. Tai yra kolektyvinė kūryba realiuoju laiku.
Ir dar vienas dalykas: impro yra draugiškas nesėkmei. Kai kas nors scenoje neveikia, kai pokštas neišeina, kai scena pasisuka keista kryptimi – tai nėra katastrofa. Tai yra medžiaga. Geriausi impro momentai dažnai gimsta iš „nesėkmių”, kurias aktoriai paverčia kažkuo netikėtu ir genialiu.
Praktinis gidas: kaip pradėti savo impro kelionę Vilniuje
Gerai, tarkime, kad esi suintriguotas. Ką daryti toliau? Štai konkretus planas:
Pirmas žingsnis – eik žiūrėti. Prieš registruodamasis į bet kokius mokymus, nueik į spektaklį. Pasižiūrėk, kaip tai atrodo iš salės. Pajusk atmosferą. Vilniuje spektakliai vyksta reguliariai – sekite „Impro Vilnius” ir panašių grupių socialinių tinklų paskyras, ten visada rasite naujausius renginių pranešimus.
Antras žingsnis – išbandyk vienkartinę dirbtuves. Daugelis grupių siūlo vienkartines 2-3 valandų dirbtuves pradedantiesiems. Tai puikus būdas pajusti, ar tau tai patinka, prieš investuojant į ilgesnį kursą. Tokios dirbtuvės dažnai kainuoja 15-25 eurus.
Trečias žingsnis – prisijunk prie kurso. Jei po dirbtuvių jauti, kad nori daugiau – registruokis į pradedančiųjų kursą. Neišsigąsk, kad „neturi talento” ar „nesi juokingas”. Impro nėra apie tai. Tai apie klausymąsi, ryšį ir drąsą.
Ketvirtas žingsnis – ateik į jamus. Kai turėsi šiek tiek patirties, pradėk lankytis atviruose jam vakaruose. Ten susipažinsi su bendruomene, radinsi naujų partnerių scenoje ir tiesiog gerai praleisi laiką.
Keletas praktinių patarimų tiems, kurie eina pirmą kartą žiūrėti:
- Ateik laiku – impro spektakliai dažnai prasideda tiksliai, ir pirmosios minutės dažnai nustato viso vakaro toną.
- Nebijok reaguoti – juoktis, šaukti siūlymus, kai klausia. Tavo energija maitina aktorius.
- Jei pakvies į sceną – drąsiai eik. Niekas tavęs neapjuoks, o patirtis bus neįkainojama.
- Ateik su draugu – impro spektakliai yra puikus socialinis renginys, ir juokas kartu su kuo nors yra dvigubai malonesnis.
Impro kaip gyvenimo būdas: kodėl tai daugiau nei tik pramoga
Yra kažkas keisto, kas nutinka žmonėms, kurie rimtai įsitraukia į impro pasaulį. Jie pradeda kitaip elgtis ne tik scenoje, bet ir gyvenime. „Taip, ir…” principas – priimti tai, kas ateina, ir pridėti kažką savo – pamažu tampa gyvenimo filosofija. Žmonės tampa lankstesni, mažiau bijo netikėtumų, geriau klauso pašnekovų.
Tai neskamba kaip atsitiktinumas. Impro iš esmės yra treniruotė buvimui čia ir dabar. Kai esi scenoje ir neturi scenarijaus, tu negali galvoti apie tai, kas buvo vakar, ar planuoti, kas bus rytoj. Tu esi absoliučiai dabartyje. Ir tai – šiame amžiuje, kai visi nuolat žiūri į telefonus ir galvoja apie dešimt dalykų vienu metu – yra tikra vertybė.
Vilniaus impro bendruomenė yra viena tų retų vietų mieste, kur žmonės iš tikrųjų susitinka – ne virtualiai, ne per ekraną, o gyvai, akis į akį, ir kuria kažką kartu. Tai yra labai žmogiška patirtis. Ir galbūt todėl ji traukia vis daugiau žmonių, kurie ieško ne tik pramogos, bet ir ryšio.
Taigi, jei dar nesi bandęs – gal laikas? Vilnius turi ką pasiūlyti šioje srityje, ir tikrai verta bent kartą ateiti ir pasižiūrėti, kas nutinka, kai scena tuščia, scenarijaus nėra, o vienintelis dalykas, kuris egzistuoja – tai šio momento kūryba.