Kas vyksta Jaunimo teatro scenoje šiandien?
Lietuvos nacionalinis dramos teatras, kurį visi įpratę vadinti tiesiog Jaunimo teatru, jau daugiau nei pusę amžiaus yra viena ryškiausių sostinės kultūros švyturių. Bet kas gi iš tiesų vyksta šioje legendinėje scenoje dabar? Kokius spektaklius galima pamatyti ir ar verta išsitraukti iš namų sofos, kad nuvyktum į Vilniaus senamiesčio pakraštį?
Pradėkime nuo to, kad Jaunimo teatro repertuaras niekada nebuvo nuobodus. Čia visada ieškota naujų formų, eksperimentuota, drąsiai žvelgta į šiuolaikines temas. Ir dabar, kai teatrų pasaulis po pandemijos iššūkių vėl atgauna kvapą, Jaunimo teatras siūlo tikrai įdomų spektaklių kokteilį – nuo klasikos interpretacijų iki visiškai šviežių, kartais net provokatyvių kūrinių.
Šiuo metu teatro afišoje rasite apie 20-30 skirtingų spektaklių, kurie rotacijos tvarka keičiasi scenoje. Tai reiškia, kad vienu metu gali būti rodomas ir prieš dešimtmetį premjerą turėjęs kūrinys, ir visai naujas, prieš kelias savaites pristatytas darbas. Tokia įvairovė leidžia kiekvienam rasti kažką sau – ar būtum klasikos mylėtojas, ar ieškotum kažko šiuolaikiško ir netikėto.
Klasika, kuri nenuobodžiauja
Jaunimo teatre klasikiniai kūriniai niekada nėra tiesiog „nukopijuoti” iš vadovėlio. Režisieriai čia mėgsta žaisti, ieškoti netikėtų kampų, perkelti veiksmus į šiuolaikinį kontekstą. Pavyzdžiui, Molière’o „Tartiufas” gali tapti komentaru apie šiuolaikinę visuomenę ir veidmainystę socialiniuose tinkluose, o Čechovo personažai – atspindėti mūsų pačių egzistencines krizes.
Vienas iš ilgiausiai repertuare išsilaikančių spektaklių yra „Trys seserys” pagal Antoną Čechovą. Šis spektaklis jau ne pirmus metus traukia žiūrovus, nes režisierius sugebėjo rusiško klasiko tekstą paversti universalia istorija apie lūkesčius, svajones ir nusivylimus. Aktorių ansamblis čia dirba kaip šveicariškas laikrodis – jaučiama, kad kiekvienas personažas yra giliai permąstytas ir išgyventas.
Taip pat repertuare galima rasti ir Šekspyro kūrinių. „Hamletas” ar „Makbetas” Jaunimo teatro scenoje tikrai nėra mokykliniai spektakliai, kuriuos žiūrėdamas skaičiuotum minutes iki pabaigos. Čia klasika tampa gyva, kvėpuojanti, kartais net nepatogiai arti žiūrovo realybės.
Šiuolaikinės dramos ir lietuviški autoriai
Bet tikrasis Jaunimo teatro stiprumas – šiuolaikinis repertuaras. Teatras aktyviai bendradarbiauja su lietuvių dramaturgais, stato spektaklius pagal užsienio šiuolaikinių autorių tekstus ir nevengia sudėtingų, kartais net kontroversiškų temų.
Marius Ivaškevičius, vienas žymiausių lietuvių dramaturgų, Jaunimo teatre turi ne vieną savo kūrinį. Jo tekstai – aštrūs, kartais sarkastiški, bet visada tiksliai atspindintys lietuviškąją tikrovę. Pavyzdžiui, „Madagaskaras” jau tapo savotiška klasika – tai istorija apie mūsų visuomenės absurdus, apie tai, kaip mes patys sau kuriame problemas ir bandome nuo jų pabėgti.
Repertuare rasite ir tarptautinių šiuolaikinių dramaturgų – nuo britų iki skandinavų autorių. Šie spektakliai dažnai liečia universalias temas: šeimos santykius, psichologines traumas, visuomenės spaudimą, identiteto paieškas. Ir nors veiksmas gali vykti bet kur pasaulyje, žiūrovas visada atpažįsta save ir savo aplinką.
Spektakliai jaunajai auditorijai
Nors teatras vadinasi Jaunimo, tai nereiškia, kad čia rodomi tik spektakliai paaugliams. Tačiau teatro repertuare tikrai yra ir tokių kūrinių, kurie specialiai skirti jaunesnei auditorijai – nuo pradinukų iki studentų.
„Lėlės namų” adaptacija, pavyzdžiui, puikiai tinka vyresniems moksleiviams – tai galimybė pamatyti Ibseno klasiką gyvai, o ne tik skaityti vadovėlyje. Spektaklis kelia klausimus apie moters vaidmenį visuomenėje, apie laisvę ir atsakomybę – temas, kurios aktualios bet kuriame amžiuje.
Yra ir lengvesnių, linksmesnių spektaklių, kurie puikiai tinka visai šeimai. Tiesa, reikia pripažinti, kad Jaunimo teatras nėra pirmas pasirinkimas, jei ieškote tradicinių vaikų pasakų su princesėmis ir drakonais. Čia net spektakliai jauniesiems turi gilesnį sluoksnį, verčia pamąstyti ir diskutuoti po spektaklio.
Eksperimentiniai projektai ir naujos formos
Vienas įdomiausių Jaunimo teatro bruožų – noras eksperimentuoti su forma. Ne visi spektakliai vyksta tradicinėje scenoje. Kartais žiūrovai kviečiami į kamerinę erdvę, kur aktoriai yra vos per porą metrų, kartais – į neįprastas teatro patalpas.
Dokumentiniai spektakliai – dar viena sritis, kurioje teatras jaučiasi drąsiai. Tokie kūriniai dažnai gimsta iš tikrų žmonių istorijų, interviu, archyvinės medžiagos. Tai ne visai įprastas teatras, bet būtent tokios formos leidžia prisiliest prie tikrovės kitaip nei per žinias ar dokumentinius filmus.
Monospektakliai taip pat turi savo vietą repertuare. Vienas aktorius scenoje, viena istorija, bet kokia įtampa ir kokia galimybė pamatyti tikrą meistriškumą! Tokie spektakliai dažnai būna intymiški, asmeniškai paliečiantys, ir po jų dar ilgai galvoji apie tai, ką matei.
Kaip susigaudyti afišoje ir nusipirkti bilietus
Gerai, dabar praktinė dalis. Kaip iš tiesų sužinoti, kas vyksta ir kaip patekti į spektaklį? Jaunimo teatro svetainė yra pagrindinis informacijos šaltinis – ten rasite pilną repertuarą su datomis ir aprašymais. Bet štai keletas patarimų, kaip susigaudyti geriau.
Pirma, žiūrėkite ne tik į spektaklio pavadinimą, bet ir į režisierių bei aktorių sąrašą. Jei matėte ir jums patiko kažkoks spektaklis, tikėtina, kad to paties režisieriaus kiti darbai taip pat bus įdomūs. Lietuvos teatro pasaulis nėra toks didelis, tad greitai pradėsite atpažinti vardus ir stilius.
Antra, skaitykite aprašymus atidžiai. Ten paprastai nurodoma, kokio amžiaus žiūrovams spektaklis rekomenduojamas. Jei rašoma „nuo 16 metų”, tai reiškia, kad spektaklyje gali būti sudėtingų temų, stiprių emocijų ar netgi necenzūrinių žodžių. Tai ne draudimas, bet rekomendacija.
Dėl bilietų – populiariausi spektakliai išsiperkama greitai, ypač savaitgalių vakarai. Jei matote, kad spektaklis jus domina, geriau pirkite bilietus iš anksto. Kaina paprastai svyruoja nuo 8 iki 20 eurų, priklausomai nuo vietos ir spektaklio. Studentams ir pensininkams dažnai būna nuolaidos.
Ką verta pamatyti būtinai
Dabar turbūt laukiate konkretaus atsakymo: kokius spektaklius rinktis? Žinoma, skonis – subjektyvus dalykas, bet yra keli kūriniai, kurie repertuare išsilaiko ne vienus metus ir susilaukia puikių atsiliepimų.
Jei norite pamatyti stiprų aktorinį darbą ir nesibaiminate gilių emocinių išgyvenimų, ieškokite spektaklių su patyrusiomis teatro žvaigždėmis. Aktoriai kaip Dainius Kazlauskas, Nelė Savičenko ar Darius Meškauskas scenoje kuria tikrus stebuklus. Jų monospektakliai ar pagrindiniai vaidmenys – tai visada garantuota kokybė.
Jei domitės šiuolaikine lietuviška dramaturgija, būtinai pažiūrėkite bent vieną Mariaus Ivaškevičiaus ar Gabrielės Labanauskaitės tekstą. Šie autoriai rašo apie mus, apie šiandieną, ir jų tekstuose atpažįsite save, savo draugus, savo šeimą.
Norintiems kažko lengvesnio, bet vis tiek kokybiško, galima rekomenduoti komedijas ar tragikomedijas. Teatre juoko irgi netrūksta, tik čia juokas dažnai būna su prieskoniu – juokiesi, bet kartu ir pamąstai.
Kodėl vis dar verta eiti į teatrą gyvai
Gyvenime, kai galima bet ką pažiūrėti internete, kai Netflix ir kitos platformos siūlo neribotą kiekį turinio, kodėl vis dar verta eiti į teatrą? Kodėl mokėti pinigus, planuoti vakarą, važiuoti į centrą, sėdėti tamsoje su nepažįstamais žmonėmis?
Atsakymas paprastas ir sudėtingas vienu metu. Teatras – tai gyvas menas. Tai, kas vyksta scenoje, vyksta čia ir dabar, tik tau ir kitiems žiūrovams šioje salėje. Aktoriai jaučia publiką, publiką jaučia aktorius. Kartais spektaklis gali būti šiek tiek kitoks nei vakar ar rytoj – priklausomai nuo nuotaikos, energijos, netikėtų akimirkų.
Be to, teatras verčia išjungti telefoną, pamiršti kasdienybę, pasinert į kitą pasaulį. Tai savotiška meditacija, tik su istorija ir emocijomis. Po gero spektaklio išeini kitoks – galbūt sujaudintas, galbūt įkvėptas, galbūt vis dar bandantis suprasti, ką matei.
Jaunimo teatro repertuaras – tai ne tik spektaklių sąrašas. Tai galimybė patirti kažką tikro, autentiško, gilaus. Tai vieta, kur gali juoktis ir verkti, pykti ir džiaugtis, mąstyti ir tiesiog būti. Ir nors ne kiekvienas spektaklis bus šedevras (kaip ir ne kiekvienas filmas ar knyga), pats patyrimas – eiti į teatrą, sėdėti salėje, dalytis emocijomis su kitais – yra vertingas savaime.
Tad jei dar nesiruošėte, gal laikas pažiūrėti į Jaunimo teatro afišą ir pasirinkti kažką sau? Galbūt būtent šį savaitgalį, galbūt kitą mėnesį – bet tikrai verta. Teatras laukia, spektakliai keičiasi, o gyvų emocijų ir tikrų istorijų visada reikia.