Kai miestas virsta viduramžių festivaliu
Jei kada nors birželio pabaigoje ar liepos pradžioje pasivaikščiosite Kauno senamiestyje ir pamatysite žmones viduramžiškais drabužiais, nesijaudinkite – neatsiradote laiko mašinoje. Tiesiog vyksta Kauno Hanzos dienos, vienas spalvingiausių ir autentiškiausių istorinių festivalių Lietuvoje. Šis renginys kasmet pritraukia tūkstančius žmonių, kurie nori bent trumpam pajusti, kaip gyveno mūsų protėviai prieš kelis šimtmečius.
Kauno Hanzos dienos – tai ne vien tik istorijos pamoka po atviru dangumi. Tai tikras pramogų ir kultūros kokteilis, kuriame sumaišyti amatai, muzika, teatralizuoti pasirodymai, viduramžiški turgeliai ir daug kitų įdomybių. Renginys vyksta Rotušės aikštėje ir gretimose senamiesčio gatvėse, kurios festivalio metu tampa tikru viduramžių miestu su visais jam būdingais atributais.
Kas ta Hanza ir kodėl ji svarbi Kaunui
Prieš pasinerdami į festivalio apžvalgą, verta suprasti, kas iš viso buvo ta Hanza. Hanzos sąjunga – tai viduramžiais susiformavęs galingas prekybinis aljansas, vienijęs šiaurės Europos miestus. Šis prekybinis tinklas klestėjo nuo XIII iki XVII amžiaus ir kontroliavo didžiąją dalį prekybos Baltijos jūros regione.
Kaunas į šią prestižinę organizaciją buvo priimtas 1441 metais, o tai buvo milžiniškas pripažinimas miesto svarbai ir ekonominei galiai. Būti Hanzos nariu reiškė turėti prekybos privilegijas, apsaugą ir galimybę prekiauti su kitais nariais lengvatinėmis sąlygomis. Tai buvo tarsi viduramžių versija Europos Sąjungos – tik su mažiau biurokratijos ir daugiau vikingų.
Šiandien Hanza vis dar egzistuoja, tik jau kaip kultūrinė organizacija, vienijanti daugiau nei 190 miestų 16 šalių. Ir kiekvienas šis miestas turi teisę švęsti savo Hanzos dienas, primindamas apie turtingą praeitį ir bendrus europietiškus ryšius.
Ką pamatysite festivalyje
Atvykę į Kauno Hanzos dienas pirmiausia pajusite neįprastą atmosferą – senamiestyje tvyro kažkoks ypatingas kvapas. Tai kepamos duonos, verdamos sriubos, kepamų dešrelių ir kitų viduramžiškų patiekalų aromatas. Rotušės aikštė ir gretimos gatvės pavirsta tikru viduramžių mugės miesteliu, kuriame galima ne tik žiūrėti, bet ir dalyvauti.
Vienas įspūdingiausių festivalio elementų – amatininkų mugė. Čia rasite kalvių, kurie tiesiog jūsų akyse kala peilius, pasagus ar papuošalus. Puodžiai demonstruoja, kaip iš molio gaminami puodai ir lėkštės. Audėjai rodo, kaip iš vilnos gimsta audiniai. Ir tai ne tik demonstracija – daugumą šių dalykų galima nusipirkti. Tiesa, kainos kartais būna gana solidžios, bet juk tai rankų darbo autentiški daiktai, o ne kiniškas masinis gaminys.
Teatralizuoti pasirodymai – dar viena festivalio šerdis. Aktoriai viduramžiškais kostiumais vaidina įvairias scenas iš to meto gyvenimo. Gali pamatyti riterių dvikovas (su tikrais kardais, bet, žinoma, be tikro kraujo), prekybininkų ginčus, o kartais net viešas egzekucijas – tik simbolines, neišsigąskite. Šie pasirodymai dažnai būna interaktyvūs, todėl žiūrovai gali būti įtraukti į veiksmo sūkurį.
Muzika ir šokiai kaip laiko mašina
Jei manote, kad viduramžiais muzika buvo nuobodi ir monotoniška, Hanzos dienos jus tikrai nustebins. Festivalyje pasirodo įvairūs viduramžių muzikos ansambliai, kurie groja autentiškais instrumentais – liutniomis, vielėmis, dūdelėmis, būgnais. Kai kurie šie instrumentai atrodo taip keistai, kad net sunku patikėti, jog jie gali skambėti.
Muzika festivalyje skamba visur – scenose, gatvėse, netgi kavinėse. Ir tai ne tik klausymasis – dažnai organizuojami viduramžių šokių mokymai, kur bet kas gali išmokti paprastų to meto šokių žingsnių. Nebijokite atrodyti kvailai – visi ten atrodo kvailai, ir būtent tai yra linksma. Be to, viduramžių šokiai buvo gerokai paprastesni už šiuolaikinį hip-hopą ar salsa, todėl net du kairės kojos žmonės gali susidoroti.
Ypač įspūdinga būna vakare, kai Rotušės aikštėje įsižiebia laužai ir muzika tampa dar atmosferiškesnė. Tada tikrai pajunti, kad esi kažkur kitur – ne XXI amžiaus Kaune, o kažkokiame paraleline realybėje, kur dar nėra išrastas internetas ir visi problemas sprendžia tiesiogiai.
Kulinarinė kelionė į praeitį
Vienas smagiausių Hanzos dienų aspektų – viduramžiška virtuvė. Festivalyje rasite daugybę prekystalių, kuriuose siūlomi autentiški ar bent jau autentiškai inspiruoti patiekalai. Čia galite paragauti medaus alaus (midaus), kuris buvo populiariausias gėrimas viduramžiais, kai kava dar nebuvo atkeliavusi į Europą, o arbata buvo egzotika.
Maisto pasirinkimas tikrai įvairus. Nuo paprastų keptos duonos riekių su sūriu iki sudėtingesnių patiekalų kaip troškinta kiauliena su raugintais kopūstais ar įvairios sriubos. Dažnai maistas gaminamas tiesiog aikštėje, ant atvirų ugnių ar specialiuose pečiuose, todėl galite stebėti visą procesą. Ir nors ne viskas yra tiksliai autentiška (viduramžiais vargu ar turėjo plastikines lėkštes), bendra atmosfera tikrai perteikia to laikotarpio dvasią.
Patarimas: jei norite išbandyti kuo daugiau patiekalų, ateikite nevalgę ir su pakankamai grynųjų pinigų. Nors daugelis prekiautojų priima korteles, kai kurie vis dar veikia tik su grynaisiais – galbūt siekdami maksimalaus autentiškumo, nes viduramžiais kreditinių kortelių tikrai nebuvo.
Vaikams čia tikras rojus
Jei turite vaikų ir nežinote, kur juos nusivesti savaitgalį, Hanzos dienos – puikus pasirinkimas. Vaikai tiesiog pamišta nuo šio festivalio, nes čia viskas atrodo kaip iš pasakų ar fantastinių filmų. Jie gali pamatyti tikrus riterius (na, beveik tikrus), pabandyti šaudyti iš lanko, išmokti kaip kaldinti metalą ar lipdyti iš molio.
Dažnai festivalyje būna specialios vaikų zonos, kur mažieji gali pasipuošti viduramžiškais kostiumais, pasidaryti nuotraukų, dalyvauti įvairiose dirbtuvėlėse. Yra ir edukacinių programų, kurios pasakoja apie viduramžių gyvenimą suprantama ir įdomia forma. Tai puiki galimybė vaikams išmokti kažko naujo ne iš vadovėlių, o per tiesioginę patirtį.
Tačiau perspėjimas tėvams: pasiruoškite, kad po festivalio jūsų vaikas norės namie žaisti riterį ir prašys nupirkti kardą. Arba norės tapti kalviu. Arba pradės reikalauti, kad pietums gamintumėte tik viduramžiškus patiekalus. Bet bent jau jie neprašys naujo išmaniojo telefono – bent jau laikinai.
Praktiški patarimai būsimiems lankytojams
Jei nusprendėte aplankyti Kauno Hanzos dienas, štai keletas patarimų, kurie padės maksimaliai išnaudoti šią patirtį. Pirma, ateikite patogiais batais. Senamiesčio grindinio akmenys gražūs, bet ne patogiausi vaikščioti, ypač jei planuojate praleisti ten kelias valandas. Aukštakulniai čia tikrai ne geriausia idėja, nebent norite praktikuoti viduramžišką kankinimo metodą.
Antra, paimkite pinigų. Nors įėjimas į festivalį paprastai nemokamas, norėsite kažką nusipirkti – maisto, gėrimų, suvenyro. Ir kaip jau minėjau, ne visi prekiautojai priima korteles. Trečia, jei galite, ateikite anksti – apie vidurdienį. Vakare būna labai daug žmonių, ir gali būti sunku kažką normaliai pamatyti.
Ketvirta, nevenkit bendrauti su dalyviais. Dauguma amatininkų ir aktorių mielai papasakoja apie tai, ką daro, pademonstruos savo įgūdžius, atsakys į klausimus. Tai dalis festivalio patirties. Penkta, jei turite fotoaparatą ar bent gerą telefono kamerą, tikrai pasiimkite – nuotraukų galimybės čia tiesiog fantastinės. Tik nepamirškite paklausti leidimo, jei norite fotografuoti konkretų žmogų iš arti.
Ir dar vienas patarimas: patikrinkite orų prognozę. Festivalis vyksta lauke, ir jei lyja, patirtis gali būti gerokai mažiau maloni. Tiesa, viduramžiais žmonės nelabai galėjo rinktis, ar eiti į mugę ar ne, priklausomai nuo oro, bet mes turime tokią prabangą.
Kai istorija tampa gyva ir šiuolaikiška
Kauno Hanzos dienos – tai ne tik nostalgija ar istorijos pamoka. Tai puikus pavyzdys, kaip miestai gali išnaudoti savo istorinį paveldą šiuolaikiniams kultūriniams renginiams. Festivalis kasmet auga, pritraukia vis daugiau lankytojų ir tampa vis profesionalesnis. Tai jau ne tik vietinė šventė, bet ir tarptautinis renginys, pritraukiantis svečių iš kitų Hanzos miestų.
Kas ypač svarbu – festivalis padeda jaunajai kartai sužinoti apie Kauno istoriją ne per nuobodžias pamokas, o per įdomią ir interaktyvią patirtį. Vaikai, kurie dalyvavo Hanzos dienose, greičiausiai prisimins daugiau apie viduramžių gyvenimą nei tie, kurie tik skaitė vadovėlius. Ir tai tikrai svarbu miesto identitetui ir istorinės atminties išsaugojimui.
Be to, festivalis puikiai parodo, kad istorija gali būti linksma. Viduramžiai dažnai vaizduojami kaip tamsus ir niūrus laikotarpis, pilnas ligų ir karo. Bet Hanzos dienos primena, kad žmonės visais laikais mokėjo švęsti, džiaugtis gyvenimu, kurti gražius daiktus ir mėgautis maistu bei muzika. Galbūt mums, šiuolaikiniams žmonėms, užsiėmusiems išmaniaisiais telefonais ir socialiniais tinklais, kartais reikia tokių priminimų apie paprastesnius, bet ne mažiau prasmingas gyvenimo džiaugsmus.
Taigi jei dar niekada nesate buvę Kauno Hanzos dienose, tikrai suplanuokite apsilankymą kitąmet. Tai patirtis, kuri verta laiko ir pastangų. O jei jau esate buvę – tikriausiai grįšite vėl, nes šis festivalis turi tokią savybę – traukia atgal kaip geras serialas. Tik čia vietoj ekrano – gyvas miestas, tikri žmonės ir autentiška atmosfera, kurios jokia virtuali realybė negali pakeisti.