Kodėl verta keliauti po savo šalį
Žinot, kaip tai būna – sėdi namuose, skrolini Instagramą, žiūri į nuotraukas iš Bali ar Islandijos ir galvoji: „Ech, kada aš galėsiu taip keliauti?” O paskui prisimeni, kad paskutinį kartą Palangoje buvai prieš penkerius metus, Trakuose – mokyklinės ekskursijos metu, o apie Dzūkiją tik girdėjai iš močiutės pasakojimų.
Štai čia ir yra ta didžiulė ironija – svajojame apie tolimus kraštus, o savo šalies nepažįstame. Lietuva nėra didelė, bet ji tokia įvairi, kad galima keliauti visus savaitgalius ir vis atrasti kažką naujo. Nuo pajūrio kopų iki Aukštaitijos ežerų, nuo Žemaitijos kalvų iki Dzūkijos miškų – čia tikrai yra ką pamatyti.
Ir žinot, kas gražiausia? Nereikia taupyti pusę metų, nerizikuoji, kad atšauks skrydį, ir visada gali grįžti namo, jei užmiršai įkroviklį. O dar galima susikalbėti savo kalba ir nesigaudyti, kiek eurų paliko arbatpinigių padavėjui.
Pajūrio maršrutas – daugiau nei tik Palanga
Kai galvojame apie Lietuvos pajūrį, dažniausiai į galvą šauna Palanga su jos tiltu ir gintaro muziejumi. Bet pajūris – tai ne tik Palanga, draugai. Čia galima suplanuoti kelių dienų maršrutą, kuris tikrai nenuvils.
Pradėkim nuo Klaipėdos – šis uostamiestis turi savo ypatingą atmosferą. Senoji Klaipėda su savo vokišku architektūriniu paveldu, Teatro aikštė su Anike, Danės upė su laivais – viskas čia kvėpuoja jūra ir istorija. Būtinai užsukite į Memel Brau alaus daryklą paragauti vietos alaus ir į Herkaus Mantą – jei norite pajusti tikrą uostamiesčio dvasią.
Iš Klaipėdos keltas nuveš į Neringa. Ir čia prasideda tikroji magija. Juodkrantė su raganų kalnu, Pervalkos ramybė, Preila su savo žvejų trobelėmis, ir, žinoma, Nida – kur Kuršių marios susitinka su Baltijos jūra. Parnidžio kopa – tai vieta, kur privalai nusifotografuoti, net jei paprastai nedarai selfių. Vaizdas nuo tos kopos vertas visų pastangų, kurias sugaišai lipant į viršų.
Bet nepamirškite ir mažesnių vietovių. Šventoji su savo promenadu ir švyturiu, Melnragė su pušynais ir ramiais paplūdimiais, Karklė su jos stačiomis pakrantėmis – visos šios vietos turi savo unikalų žavesį. O jei esate drąsesni keliautojai, užsukite į Ventės ragą – ten yra ornitologinė stotis, kur galite pamatyti paukščių žiedavimą ir pasijusti tikru gamtos tyrinėtoju.
Aukštaitijos nacionalinis parkas – ežerų karalystė
Jei pajūris – tai apie jūrą ir vėją, tai Aukštaitija – apie ramybę, miškus ir ežerus. Daug ežerų. Tikrai daug. Aukštaitijos nacionaliniame parke jų yra per šimtą, ir kai kurie iš jų sujungti upeliais, todėl galima irkluoti baidarėmis iš vieno į kitą.
Palūšė – tai gera atspirties vieta šiam maršrutui. Čia yra lankytojų centras, kur galite gauti žemėlapių ir informacijos. Iš čia galite pradėti pėsčiųjų žygį Ladakalnis-Šakarvai-Salos II ežeras maršrutu arba išsinuomoti baidares ir leistis į vandens nuotykį. Beje, jei niekada neirklavote baidare, nebijokite – tai ne taip sudėtinga, kaip atrodo. Tiesa, kitą dieną gali skaudėti rankų raumenis, bet tai malonus skausmas.
Būtinai aplankykite Ginučių vandens malūną – tai vienas geriausiai išlikusių tokio tipo malūnų Lietuvoje. Jame veikia muziejus, ir galite pamatyti, kaip anksčiau malė miltus. Skamba nuobodžiai? Patikėkit, tai įdomiau nei atrodo, ypač jei ekskursiją veda entuziastingas gidas.
Tauragnas, Šlavantai, Dringio ežeras – kiekvienas turi savo istoriją ir savo grožį. O jei norite pajusti tikrą atsiribojimą nuo civilizacijos, išsinuomokite nameliuką kažkuriame iš šių ežerų pakrantėje. Rytas, kai atsibundi nuo paukščių čiulbėjimo, o ne žadintuvo, ir matai rūką virš ežero – tai kažkas neįkainojamo.
Dzūkija – grybų ir uogų kraštas
Dzūkija – tai tas Lietuvos regionas, apie kurį visi žino, bet niekas tiksliai nežino, ką ten veikti. Na, išskyrus grybavimą, žinoma. Bet Dzūkija siūlo kur kas daugiau nei tik baravykų medžioklę rudenį.
Dzūkijos nacionalinis parkas – tai viena didžiausių saugomų teritorijų Lietuvoje. Čia galite vaikščioti pušynais, kurie atrodo kaip iš pasakos, plaukti Ūlos upe baidare, aplankyti autentiškus dzūkiškus kaimus, kur dar galima išgirsti tikrą dzūkų tarmę. Marcinkonys – gera pradžios vieta, čia yra lankytojų centras ir daug pažintinių takų.
Merkinė su savo piliakalniu ir Merkinės bažnyčia, Liškiava su vienuolynu ant Nemuno kranto, Druskininkų kurortas – visa tai galima sujungti į vieną maršrutą. Druskininkai, beje, nėra tik pensinio amžiaus žmonių kurortas, kaip kai kas galvoja. Čia yra Snow Arena, kur galima slidinėti net vasarą, nuotykių parkas, gražūs parkai pasivaikščiojimams ir neblogų restoranų.
O jei esate tikri nuotykių ieškotojai, pabandykite surasti Čepkelių raistą – tai didžiausia pelkė Lietuvoje. Tiesa, vaikščioti ten galima tik su gidu ir tik specialiais takais, bet vaizdai tikrai vertos pastangų. Pelkė turi savo ypatingą, beveik mistiką atmosferą, ypač ankstų rytą, kai viskas apsuptas rūko.
Žemaitija – kalvų ir tradicijų žemė
Žemaitija – tai tas regionas, kuris turi stipriausią regioninę tapatybę Lietuvoje. Žemaičiai didžiuojasi savo kilme, savo tarme ir savo istorija. Ir tikrai yra kuo didžiuotis.
Žemaičių Kalvarija – tai unikali vieta, kur kasmet vyksta piligrimystės. Net jei nesate religiškas žmogus, architektūra ir istorija čia įspūdingos. 20 koplyčių išsidėsčiusių gamtoje, kiekviena su savo istorija. Plungė su Oginskių rūmais ir parku – puiki vieta ramiam savaitgalio išvažiavimui. Rūmai dabar yra muziejus, o parkas – vienas gražiausių Lietuvoje, ypač pavasarį, kai žydi rododendrai.
Žemaičių nacionalinis parkas su Platelių ežeru – čia galima ir maudytis, ir irkluoti, ir tiesiog vaikščioti aplink ežerą. Plateliai – miestelis su savo istorija, čia buvo viena pirmųjų mokyklų Žemaitijoje. O šalia yra buvusi sovietų raketų bazė – dabar tai muziejus, kur galite pamatyti tikras raketas ir pabūti požeminėse tunelų sistemose. Šiek tiek creepy, bet labai įdomu.
Šatrija – mitologinis Žemaitijos kalnas, kur, pasak legendų, degė amžinoji ugnis. Dabar tai populiari vieta pasivaikščiojimams ir panoraminiams vaizdams. O Mosėdis su savo akmenų muziejumi – tai vieta, kur reikia pamatyti, kaip vienas žmogus per visą gyvenimą surinko neįtikėtiną akmenų kolekciją ir sukūrė unikalų muziejų po atviru dangumi.
Aukštaitijos sostinė ir apylinkės – daugiau nei tik Kaunas
Gerai, Kaunas nėra Aukštaitijoje, bet jis puikus atspirties taškas kelionėms po Vidurio Lietuvą. Pats Kaunas nusipelno bent savaitgalio – Laisvės alėja, Kauno senamiestis su rotušė (kurią visi vadina baltąja gulbe), Pažaislio vienuolynas, IX fortas, M. K. Čiurlionio muziejus… Sąrašas ilgas.
Bet išvažiuokime iš miesto. Rumšiškės – etnografinis muziejus po atviru dangumi, kur galite pamatyti, kaip gyveno lietuviai įvairiuose regionuose. Tai ne tik muziejus – čia vyksta renginiai, šventės, mugės. Vasarą čia tikrai gyva ir įdomu.
Kauno marios – dirbtinis, bet nuo to ne mažiau gražus vandens telkinys. Galima plaukioti laivu, maudytis, žvejoti arba tiesiog pasivaikščioti pakrante. Pačiame Kaune yra keletas paplūdimių, o jei važiuosite link Rumšiškių, rasite ramesnių vietų.
Birštonas – dar vienas kurortas, mažesnis ir ramesnis už Druskininkus. Jei norite tiesiog atsipalaiduoti, pasivaikščioti po parką, galbūt nueiti į SPA, tai puiki vieta. O šalia yra Nemunas su Birštonų kilpa – viena gražiausių upės vietų Lietuvoje. Galima plaukti baidare, o galima tiesiog žiūrėti nuo apžvalgos aikštelės.
Rytų Lietuvos lobiai – nuo Vilniaus iki Zarasų
Pradėkime nuo akivaizdžiausio – Vilniaus. Sostinė nusipelno ne vieno, o kelių savaitgalių. Senamiestis, kuris yra vienas didžiausių Europoje, Gedimino kalnas, Užupis su savo respublika, Trijų kryžių kalnas, Bernardinų sodas… Bet apie Vilnių galima rašyti atskirą straipsnį.
Trakai – tai klasika, kurią visi žino. Bet ar buvote Trakuose ne vasarą? Žiemą, kai pilis apsuptas ledo? Arba rudenį, kai medžiai aplinkui dega visomis spalvomis? Trakai gražūs bet kuriuo metų laiku. O dar čia gyvena karaimai – maža tautinė mažuma su sava kalba ir kultūra. Būtinai paragaukite kibinus – tradicinį karaimų patiekalą.
Aukštaitija aplink Zarasus – tai ežerų kraštas. Zarasai, Dūkštas, Salakas – maži miesteliai, bet kiekvienas su savo žavesiu. Čia ramu, čia daug gamtos, čia galima tikrai atsipalaiduoti. Vasarą – maudytis ir irkluoti, žiemą – slidinėti (taip, Zarasuose yra slidinėjimo trasa), bet gražiausia tikriausiai rudenį, kai miškai virsta aukso spalvų jūra.
Labanoro giria – viena didžiausių miškų masyvų Lietuvoje. Jei mėgstate grybaut ar uogaut, čia tikras rojus. Bet net jei ne, vaikščioti šiuo mišku – tai meditacija. Tyla, pušų kvapas, šviesos žaidimai tarp medžių – tai veikia geriau nei bet koks psichologas.
Praktiniai patarimai kelionėms po Lietuvą
Gerai, papasakojau apie gražias vietas, bet kaip visa tai organizuoti praktiškai? Štai keletas patarimų iš patirties.
Transportas: Idealiausia keliauti savo ar nuomotu automobiliu – taip esate lankstesni ir galite pasiekti vietas, kur viešasis transportas nevažiuoja. Bet jei neturite automobilio, nebėda. Autobusai Lietuvoje važinėja gana gerai, o į populiarias vietas kaip Palanga, Druskininkai, Trakai galima nuvažiuoti ir traukiniu.
Apgyvendinimas: Lietuvoje yra visko – nuo prabangių viešbučių iki kempingų. Jei keliaujate vasarą ir norite sutaupyti, žiūrėkite sodybų – dažnai jos pigesnės už viešbučius ir suteikia autentiškesnę patirtį. Booking.com, Airbnb veikia puikiai, bet pažiūrėkite ir į vietines platformas kaip Poilsis.lt.
Maistas: Kiekvienoje Lietuvos vietovėje rasite vietų, kur pavalgyti. Bet štai patarimas – ieškokite vietinių restoranų, ne tinklų. Dažnai mažose vietovėse yra nuostabių vietų, kur gamina iš vietinių produktų ir kur tikrai skanu. Klauskite vietinių rekomendacijų – jie žino geriausias vietas.
Kada keliauti: Kiekvienas sezonas turi savo privalumų. Vasara – akivaizdu, geras oras, galima maudytis. Bet vasarą ir žmonių daugiausia. Pavasaris ir ruduo – mažiau turistų, gražūs vaizdai, bet oras nenuspėjamas. Žiema – jei nemėgstate šalčio, tai ne jums, bet jei mėgstate – žiemos Lietuva gali būti labai graži ir romantiška.
Ką pasiimti: Patogius batus – tai svarbiausia. Net jei neplanuojate žygių, vaikščiosite daug. Lietuvos oras nenuspėjamas, tai pasiimkite ir lietpaltį, ir šiltesnį džemperį, net jei prognozė žada saulę. Ir neužmirškite fotoaparato ar bent įsitikinkite, kad telefone yra vietos nuotraukoms.
Kai kelionė tampa atradimu
Žinot, kas įdomiausia keliaujant po Lietuvą? Tai, kad kiekvieną kartą atrandi kažką naujo. Net jei buvai toje vietoje anksčiau, vis tiek gali pamatyti ją kitaip – kitu metų laiku, kita nuotaika, su kitais žmonėmis.
Lietuva nėra egzotiška, ji neturi Alpių ar Viduržemio jūros. Bet ji turi savo grožį – ramų, kuklų, bet tikrą. Čia yra vietos, kur galite būti vieni su gamta, kur niekas netrukdo, kur galite tiesiog būti. Ir tai, ko šiais laikais dažnai trūksta.
Taigi, jei vis dar svarstote, kur keliauti kitą savaitgalį, gal verta pažvelgti į žemėlapį ir surasti vietą Lietuvoje, kurioje dar nebuvote? Gal tas mažas miestelis, pro kurį visada pravažiuojate pakeliui kitur? Gal tas nacionalinis parkas, apie kurį girdėjote, bet vis atidėliojote vizitą?
Kelionės po Lietuvą – tai ne tik apie vietas, kurias pamatote. Tai apie tai, kaip geriau pažįstate savo šalį, jos istoriją, jos žmones. Tai apie tai, kaip suvokiate, kad nereikia skristi į kitą žemyno pusę, kad rastum grožį ir ramybę. Kartais tai yra čia pat, už kelių dešimčių kilometrų nuo namų. Reikia tik nuspręsti ir važiuoti.