Kai menas susitinka su burbulais ir supergaliais
Prisimenu, kaip prieš kokius dešimt metų pasakojau draugams, kad einu į komiksų parodą. Reakcijos buvo… na, sakykime, įdomios. Vienas pakėlė antakį ir paklausė, ar tai ne vaikams skirta pramoga. Kitas nusijuokė ir pasiūlė kartu nusipirkti „Peliuko Mikio” žurnalą. Dabar, kai komiksų kultūra tapo tokia įtakinga, kad Marvel filmai muša visus kasų rekordus, o grafiniuose romanuose aptinkame gilias filosofines temas, niekas nebešaiposi. Komiksų parodos tapo tikru kultūriniu reiškiniu, pritraukiančiu tūkstančius lankytojų visame pasaulyje.
Komiksų parodos – tai ne tik nostalgiška kelionė į vaikystę, bet ir rimtas meno įvykis. Čia rasite viską: nuo retų pirmo leidimo „Superman” numerių, kurie kainuoja kaip nedidelis butas Vilniuje, iki šiuolaikinių nepriklausomų kūrėjų eksperimentinių darbų, kurie meta iššūkį tradiciniam pasakojimo būdui. Tai erdvė, kur susitinka skirtingų kartų fanai, kur kolekcionieriai medžioja retenybes, o naujokai atranda visiškai naują meno formą.
Kodėl verta apsilankyti komiksų parodoje
Pirmą kartą patekęs į rimtą komiksų parodą, tiesiog sustingau. Ne dėl to, kad būtų per daug žmonių ar per triukšminga – priešingai. Mane pribloškė tai, kiek darbo, talentu ir istorijos slypi už tų spalvotų puslapių. Matai originalius piešinius, kuriuose dar matosi pieštuko žymės, pataisymai, kūrėjo mintis. Tai tarsi žvilgsnis už kulisų – matai ne tik galutinį rezultatą, bet ir kūrybinį procesą.
Komiksų parodos siūlo unikalią patirtį, kurios negausi naršydamas internetą ar skaitydamas skaitmeninius leidinius. Galite pamatyti tikrąjį originalų puslapio dydį – daugelis nežino, kad daugelis komiksų piešiami daug didesnio formato, nei spausdinami. Kai matai A3 ar net A2 formato originalą su visomis detalėmis, suprati, kiek kruopštaus darbo įdėta į kiekvieną kadrą.
Be to, tokiose parodose dažnai vyksta susitikimai su kūrėjais. Ir tai ne kokios nors formalios konferencijos – čia galite tiesiogiai pakalbėti su žmogumi, kuris sukūrė jūsų mėgstamą personažą. Paklausti, kodėl jis nusprendė nužudyti tą vieną veikėją trečiame tome (taip, mes visi vis dar dėl to įsižeidę), arba kaip gimsta idėjos naujoms istorijoms.
Nuo superheroikų iki grafinio žurnalizmo
Manau, daugelis žmonių, girdėdami žodį „komiksas”, vis dar įsivaizduoja Batmaną ar Spider-Maną. Ir nors superherojai tikrai užima didelę dalį komiksų kultūroje, tai tik ledkalnio viršūnė. Šiuolaikinėse komiksų parodose rasite tokią žanrų įvairovę, kad galvą svaigina.
Grafinis žurnalizmas – tai sritis, kuri pastaraisiais metais įgavo neįtikėtiną populiarumą. Joe Sacco reportažai iš karo zonų, Art Spiegelman „Maus” apie Holokaustą – tai kūriniai, kurie naudoja komiksų formą ne pramogai, o rimtoms, skausmingoms temoms pasakoti. Tokiuose darbuose vizualinis pasakojimas tampa galingesniu įrankiu nei tradicinis tekstas, nes leidžia perteikti emocijas ir atmosferą būdais, kuriais žodžiai to padaryti negali.
Autobiografiniai komiksai – dar viena sritis, kuri klesti. Alison Bechdel „Fun Home”, Marjane Satrapi „Persepolis” – tai asmeninės istorijos, papasakotos su tokiu nuoširdumu ir gilumu, kad skaityti jas yra intensyvi emocinė patirtis. Komiksų parodose dažnai galima pamatyti originalius šių kūrinių puslapius, ir tai suteikia visiškai kitokį supratimą apie autorių kelionę.
Nepriklausomi komiksai, arba kaip juos vadina „indie comics”, tai tikra atradimu šachtа. Čia rasite eksperimentinių pasakojimo būdų, neįprastų piešimo stilių, drąsių temų. Kai kurie iš jų atrodo kaip meno galerijos eksponatai – ir iš tiesų, vis daugiau meno galerijų pradeda rodyti komiksus kaip pilnavertę meno formą.
Kaip orientuotis parodoje ir nepasimesti
Pirmą kartą apsilankius didelėje komiksų parodoje, lengva pasijusti pribloškus. Šimtai stendų, tūkstančiai komiksų, triukšmas, žmonės… Kur pradėti? Štai keletas praktinių patarimų, kuriuos išmokau per savo patirtį.
Pirma, prieš eidami į parodą, pasidomėkite programa. Dauguma rimtesnių parodų turi svetaines ar socialinius tinklus, kur skelbiama, kas bus eksponuojama, kokie kūrėjai dalyvaus, kada vyks paskaitos ar dirbtuvės. Susiplanuokite, ką būtinai norite pamatyti. Taip, galbūt skamba kaip per daug organizuota, bet patikėkite – geriau turėti planą, nei vėliau gailėtis, kad praleidote susitikimą su savo mėgstamiausiu dailininku.
Atsineškite pinigų. Ne, rimtai. Net jei einate tik „pažiūrėti”, greičiausiai rasite kažką, ko norėsite. Galbūt tai bus retas vintage komiksas, galbūt šviežias nepriklausomo kūrėjo darbas, galbūt tiesiog nuostabi iliustracija. Daugelis smulkių pardavėjų priima tik grynuosius, nors didieji stendai paprastai turi korteles.
Jei domitės konkrečiais komiksais ar kūrėjais, ateikite anksti. Populiariausi dalykai išgraibstomi per pirmąsias valandas. O jei norite gauti autografą ar nusifotografuoti su žinomu dailininku, būkite pasirengę eilėms. Kartais jos būna ilgos, bet fanai sako, kad verta.
Kolekcionavimo kultūra ir investicijos
Komiksų kolekcionavimas – tai atskiras pasaulis su savo taisyklėmis, hierarchija ir, taip, ekonomika. Kai kurie žmonės į tai žiūri kaip į investiciją, kiti – kaip į aistrą, o daugelis – kaip į abu dalykus kartu.
Parodose dažnai galima rasti tikrų lobių. Kalbame apie pirmuosius leidimus, ribotos laidos numerius, komiksus su istorine reikšme. Pavyzdžiui, „Action Comics #1”, kuriame pirmą kartą pasirodė Supermenas, buvo parduotas aukcione už daugiau nei 3 milijonus dolerių. Taip, tai ekstremalus pavyzdys, bet jis rodo, kokią vertę gali turėti komiksai.
Tačiau nebūtina būti milijonieriumi, kad pradėtumėte kolekciją. Daugelis pradeda nuo to, kas jiems patinka, o ne nuo to, kas brangu. Ir tai, mano nuomone, yra teisingas požiūris. Kolekcionuokite tai, kas jums teikia džiaugsmą, o ne tai, kas, jūsų manymu, išaugs vertėje. Nors, žinoma, jei abi savybės sutampa – puiku.
Komiksų būklė yra labai svarbi kolekcionavimo pasaulyje. Egzistuoja visa vertinimo sistema, kur komiksai įvertinami nuo 0.5 iki 10, atsižvelgiant į jų būklę. Net smulkios detalės – užlenktas kampas, nedidelis plyšys, blankios spalvos – gali drastiškai pakeisti vertę. Parodose dažnai rasite profesionalių vertintojų, kurie gali įvertinti jūsų komiksus.
Lietuviškos komiksų scenos atradimas
Galbūt nustebsite, bet Lietuvoje taip pat yra komiksų scena. Ji nėra tokia didelė kaip Prancūzijoje ar JAV, bet ji egzistuoja ir auga. Lietuviški komiksų kūrėjai eksperimentuoja, ieško savo balso, pasakoja lietuviškas istorijas lietuvišku būdu.
Vilniuje ir Kaune reguliariai vyksta komiksų mugės ir parodos. „Kitokia knyga”, „Komiksų festivalis” – tai renginiai, kur galite susipažinti su vietiniais kūrėjais, nusipirkti jų darbų, pasikalbėti apie komiksų meną. Ir tai svarbu – palaikyti vietinius kūrėjus, nes jie kuria turinį, atspindintį mūsų kultūrą, mūsų patirtis.
Lietuviški komiksai dažnai semiasi įkvėpimo iš mūsų istorijos, mitologijos, šiuolaikinių socialinių temų. Tai suteikia jiems unikalumo, kurio nerasite tarptautinėse leidyklose. Pavyzdžiui, komiksai apie partizanus, apie sovietmetį, apie šiuolaikinę Lietuvą – tai istorijos, kurias geriausiai gali papasakoti lietuviai.
Be to, lietuviški kūrėjai dažnai yra prieinamesni. Galite tiesiogiai su jais bendrauti, sekti jų darbą socialiniuose tinkluose, net užsakyti individualius darbus. Tai sukuria artimesnį ryšį tarp kūrėjo ir skaitytojo, ko trūksta bendraujant su didelėmis tarptautinėmis leidyklomis.
Dirbtuvės ir edukacinė pusė
Vienas iš labiausiai neįvertintų komiksų parodų aspektų – edukacinės galimybės. Daugelis parodų organizuoja dirbtuves, kur galite išmokti komiksų kūrimo pagrindų. Ir tai nėra skirta tik vaikams – suaugusiesiems tai gali būti lygiai taip pat įdomu ir naudinga.
Tokiose dirbtuvėse mokoma įvairių dalykų: kaip kurti personažus, kaip struktūruoti pasakojimą, kaip naudoti kadrus ir perspektyvą, kaip dirbti su spalvomis ir šešėliais. Net jei neplanuojate tapti profesionaliu komiksų kūrėju, šie įgūdžiai gali būti naudingi kitose srityse – dizaine, reklamoje, net paprastame pasakojime.
Kai kurios parodos siūlo specializuotas dirbtuves – pavyzdžiui, kaip kurti manga stiliaus komiksus, kaip naudoti skaitmenines priemones komiksų kūrimui, kaip parašyti scenarijų grafiniui romanui. Tai puiki galimybė išmokti kažko naujo ir galbūt atrasti naują hobį ar net karjerą.
Vaikams skirtos dirbtuvės yra puiki priemonė ugdyti kūrybiškumą ir pasakojimo įgūdžius. Komiksai skatina vaikus ne tik piešti, bet ir galvoti apie istoriją, personažų vystymąsi, konfliktą ir jo sprendimą. Tai vizualinio raštingumo forma, kuri tampa vis svarbesnė mūsų vis labiau vizualioje kultūroje.
Kai popierius virsta kultūros fenomenu
Žvelgiant į komiksų parodų reiškinį plačiau, matome, kaip keičiasi požiūris į šią meno formą. Tai, kas kadaise buvo laikoma pigiu pramogavimu ar net žalingu jaunimui, dabar pripažįstama kaip pilnavertė meno ir literatūros forma.
Muziejai pradeda rengti komiksų parodas. Louvre Paryžiuje bendradarbiauja su komiksų kūrėjais. Universitai siūlo kursus apie grafines noveles. Prestižinės literatūros premijos skiriamos komiksams. Tai rodo fundamentalų poslinkį kultūriniame kraštovaizdyje.
Komiksų parodos tapo vieta, kur susitinka įvairios bendruomenės. Čia rasite hardcore fanų, kurie gali cituoti kiekvieną „X-Men” numerį, ir žmones, kurie pirmą kartą gyvenime laiko komiksą rankose. Rasite vaikų su tėvais, studentų, pensininku. Komiksai turi šią retą galią suvienyti skirtingas kartas ir socialinius sluoksnius.
Ir galbūt tai yra svarbiausia – komiksų parodos primena mums, kad menas gali būti prieinamas, linksmas ir gilumingas vienu metu. Kad nereikia rinktis tarp „aukštojo” ir „žemojo” meno, nes geras pasakojimas yra geras pasakojimas, nesvarbu, kokia forma jis būtų pasakytas.
Tad jei dar niekada nesate buvę komiksų parodoje, rekomenduoju pabandyti. Galbūt atidarysite naują pasaulį, kurio net neįtarėte. O jei jau esate fanas – na, jūs ir taip žinote, kodėl verta eiti. Pasimatysime tarp stendų, ieškant tos vienos retenybes ar tiesiog mėgaujantis spalvotų istorijų gausa.