Kas šiandien skamba lietuvių scenoje?
Prisipažinsiu atvirai – lietuviška muzika pastaraisiais metais tapo tokia įvairi ir įdomi, kad net sunku suspėti sekti, kas naujo atsiranda. Dar prieš dešimtmetį daugelis žmonių raukė nosį, kai per radiją pasigirsdavo lietuviška daina. Dabar situacija kardinaliai pasikeitė. Mūsų atlikėjai ne tik nebijo eksperimentuoti, bet ir drąsiai konkuruoja su užsienio muzikantais, o kai kurie jų jau seniai įsitvirtinę tarptautinėje scenoje.
Žiūrint į šiandieninę lietuvišką muzikos sceną, matai tikrą spalvų ir žanrų mozaiką. Čia tau ir elektronika, ir indie, ir hip-hopas, ir alternatyva, ir net eksperimentiniai dalykai, kurių sunku priskirt konkrečiam žanrui. Jaunimas kuria muziką, kuri jiems patiems patinka, o ne tą, kurią nori girdėti didžiosios įrašų kompanijos ar radijo stotys. Ir tai jaučiasi – muzika tapo autentiškesnė, drąsesnė, nuoširdesnė.
Elektroniniai garsai, kurie užkariauja pasaulį
Jei kas nors manytų, kad lietuviai nemoka elektroninės muzikos – tas tiesiog negirdėjo Ten Walls, Gjan ar Monika Liu. Mūsų elektroninės muzikos scena yra viena stipriausių visoje Baltijos regione. Ten Walls su savo „Walking With Elephants” prieš kelerius metus sudrebino ne tik Lietuvą, bet ir užsienio klubus – daina pateko į daugelio pasaulinių topų ir surinko milijonus peržiūrų.
Bet ne vienas Ten Walls čia herojus. Pažvelgus į jaunesniąją kartą, matome tokius vardus kaip Monika Linkytė (dabar Monika Liu), kuri po „Eurovizijos” tapo tikra elektroninės pop muzikos ambasadore. Jos „Sentimentai” – tai ne tik gerai sukurta daina, bet ir įrodymas, kad lietuviai gali kurti šiuolaikišką, europietišką skambėjimą, kuris neatsilieka nuo to, ką daro švedai ar norvegai.
Negalima nepaminėti ir Gjan – šis vaikinas kuria tokią atmosferinę, gilią elektroniką, kuri verčia sustoti ir įsiklausyti. Jo dainos nėra skirtos masiniam vartojimui – jos skirtos tiems, kurie mėgsta atrasti sluoksnius, detales, emocijas tarp bitų ir sintezatorių garsų.
Hip-hopas ir repas: nuo požemio į mainstreamą
Dar prieš kokius penkiolika metų lietuviškas repas buvo gana nišinė scena. Dabar tai vienas populiariausių žanrų tarp jaunimo. G&G Sindikatas, Lilas ir Innomine, Alanas Chošnau, 8 Kambarys – šie vardai jau seniai nėra tik underground’o herojais. Jie pildo sales, surenka milijonus peržiūrų „YouTube” ir daro įtaką visai kartai.
Ypač įdomu stebėti, kaip keičiasi paties žanro skambesys. Jei anksčiau lietuviškas repas buvo daugiau apie gatvės gyvenimą, socialines problemas ir kovą su sistema, tai dabar atlikėjai nebijo kalbėti apie asmeninius išgyvenimus, psichikos sveikatą, santykius. Tas pats Alanas Chošnau savo tekstuose yra nuoširdus iki skausmo – jis nevengia parodyt savo pažeidžiamumo, ir būtent tai žmones traukia.
Merginos taip pat užima vis daugiau vietos. Monika Pundziūtė, žinoma kaip Monique, rodo, kad moterys hip-hopo scenoje gali būti ne mažiau stiprios ir įdomios. Jos tekstai aštresni, drąsesni, ir ji nevengia kalbėt apie feministines temas, kas dar prieš kelerius metus lietuviškame repe būtų atrodę keistai.
Indie ir alternatyva: kur slepiasi tikrosios perlės
Jei mėgstate ramesnę, labiau atmosferinę muziką, lietuviška indie scena tikrai turi ką pasiūlyti. „Colours of Bubbles”, „Freaks on Floor”, „Garbanotas Bosistas” – šie vardai galbūt neskamba radijuje kas valandą, bet jų koncertuose visada pilna žmonių, kurie ieško kažko daugiau nei paprastos pop dainos.
„Colours of Bubbles” yra viena tų grupių, kurios įrodo, kad lietuviai gali kurti sudėtingą, daugiasluoksnę muziką. Jų dainos – tai ne tik melodijos, bet ir atmosferos, nuotaikos, istorijos. Klausantis jų albumų jauti, kad kiekviena daina yra apgalvota, sukurta su meile ir dėmesiu detalėms.
„Freaks on Floor” eina dar toliau – jie nevengia eksperimentų, maišo žanrus, prideda netikėtų elementų. Viename kūrinyje gali išgirsti ir elektronikos, ir akustinių instrumentų, ir netgi klasikinės muzikos įtakų. Tai muzika ne foniniam klausymui – tai muzika, kurią reikia klausytis susikaupus.
O „Garbanotas Bosistas” – tai atskiras reiškinys. Šis projektas žaidžia su lietuviška kalba, su žodžiais, su prasme ir beprasmybe. Kartais jų dainos skamba kaip poezija, kartais – kaip absurdas, bet visada – kaip kažkas autentiško ir lietuviško.
Merginos, kurios keičia žaidimo taisykles
Lietuviškoje muzikoje vis daugiau moterų, kurios ne tik dainuoja, bet ir kuria, prodiusuoja, sprendžia, kaip turi skambėt jų muzika. Monika Liu, Ieva Zasimauskaitė, Gabrielė Vilkickytė, Justė Arlauskaitė-Jazzu – šios merginos rodo, kad lietuvė atlikėja gali būti ne tik graži balsą turinti dainininkė, bet ir tikra menininkė su savo vizija.
Ieva Zasimauskaitė po „Eurovizijos” neišnyko, kaip tai nutiko daugeliui kitų dalyvių. Ji toliau kuria įdomią, šiuolaikišką muziką, eksperimentuoja su skirtingais žanrais ir nebijo būti savimi. Jos dainos dažnai turi gilesnį kontekstą, jos tekstai verčia pagalvoti.
Gabrielė Vilkickytė, žinoma kaip Gabrielė, yra viena tų atlikėjų, kurios nevengia kalbėt apie sudėtingus dalykus. Jos dainos – apie santykius, apie brendimą, apie tai, kaip sunku būti jaunu šiuolaikiniame pasaulyje. Ir ji tai daro be jokių klišių ar dirbtinumo.
Justė Arlauskaitė-Jazzu – tai jau nebe tik dainininkė, bet ir tikras fenomenas. Jos vokalas, sceninis charizmas ir gebėjimas perteikti emocijas daro ją viena ryškiausių lietuviškos scenos asmenybių. Ir svarbiausia – ji visada lieka savimi, nepaisant to, ką sako kritikai ar ką nori girdėt publika.
Kur rasti naują lietuvišką muziką?
Gerai, dabar žinot, kad lietuviška muzika yra įdomi ir įvairi. Bet kur ją rasti? Kaip atrasti tuos atlikėjus, kurie dar nėra mainstream’e, bet jau kuria nuostabius dalykus?
Pirmas ir aktyviausias variantas – „Spotify” ir kiti srautinio klausymo servisai. Ten galite rasti specialius lietuviškos muzikos grojaraščius, kurie reguliariai atnaujinami. „Spotify” turi „Lietuviški hitai”, „Naujausia lietuviška muzika” ir panašius grojaraščius, kurie padeda sekti naujausias tendencijas.
„YouTube” taip pat yra puikus šaltinis. Daugelis atlikėjų ten įkelia ne tik oficialius vaizdo klipus, bet ir akustinius pasirodymus, užkulisius, interviu. Tai leidžia geriau pažinti atlikėją ir suprasti, kas slypi už jo muzikos.
Socialiniai tinklai – ypač „Instagram” ir „TikTok” – tapo svarbiais kanalais, per kuriuos atlikėjai bendrauja su savo fanais ir pristato naują muziką. Daugelis jaunų muzikantų pirmiausia išleidžia dainų ištraukas „TikTok”, ir tik paskui – pilnas versijas kitose platformose.
Jei norite atrasti tikrai nišinių, nekomercinių atlikėjų, verta sekti tokius puslapius kaip „Betoninės Vasaros” ar „Galapagai”. Šie festivaliai ir jų organizatoriai dažnai pristato naujus, dar nežinomus atlikėjus, kurie vėliau tampa dideliais vardais.
Festivaliai ir koncertai: kur lietuviška muzika gyva
Klausytis muzikos internete yra patogu, bet nieko nepakeičia gyvo koncerto. Lietuvoje yra keletas festivalių, kurie tikrai verti dėmesio, jei norite pajusti, kuo gyvena lietuviška muzikos scena.
„Granatos Live” – tai vienas didžiausių ir populiariausių vasaros festivalių, kuriame galima išgirsti tiek lietuvių, tiek užsienio atlikėjų. Čia groja ir žinomi vardai, ir nauji talentai, tad tai puiki vieta atrasti kažką naujo.
„Galapagai” – tai festivalis tiems, kas mėgsta alternatyvesnę, eksperimentinę muziką. Čia rasite indie, elektronikos, roko atlikėjų, kurie ne visada skamba radijuje, bet kuria tikrai įdomią muziką.
„Yaga Gathering” – elektroninės muzikos festivalis, kuris vyksta gražioje gamtos aplinkoje. Jei mėgstate techno, house ar kitus elektroninius žanrus, tai jums.
Be didelių festivalių, verta lankytis ir mažesniuose klubuose bei koncertų salėse. „Loftas”, „Tamsta Club”, „Kablys” Vilniuje, „Lemmy” Kaune – tai vietos, kur galima išgirsti įdomiausių naujų atlikėjų ir pajusti tikrą muzikos scenos pulsą.
Kodėl lietuviška muzika dabar tokia gera?
Kartais žmonės klausia, kodėl lietuviška muzika pastaraisiais metais tapo tokia įvairi ir kokybiška. Atsakymas nėra paprastas – tai kelių veiksnių derinys.
Pirma, technologijos tapo prieinamos. Nebereikia brangių studijų, kad sukurtum kokybišką įrašą. Daugelis atlikėjų kuria muziką savo namuose, naudodami kompiuterį ir kelias programas. Tai leidžia eksperimentuoti, bandyti, klysti ir mokytis be didžiulių finansinių investicijų.
Antra, internetas suteikė galimybę pasiekti auditoriją be tarpininkų. Nebereikia laukti, kol didelė įrašų kompanija pastebės ir pasiūlys kontraktą. Galima pačiam įkelti dainą į „Spotify”, „YouTube” ar „SoundCloud” ir, jei ji gera, žmonės ją ras.
Trečia, pasikeitė pati visuomenė. Žmonės tapo atviresni, labiau vertina autentiškumą, nebijo klausytis lietuvių kalbos dainų. Dar prieš dešimtmetį buvo tokia nuomonė, kad lietuviškai dainuoti – nemadinga. Dabar atvirkščiai – daugelis atlikėjų sąmoningai renkasi lietuvių kalbą, nes ji suteikia unikalumo ir autentiškumo.
Ketvirta, atsirado bendruomenė. Lietuviški muzikantai palaiko vieni kitus, bendradarbiauja, dalinasi patirtimi. Tai kuria palankią aplinką kūrybai ir augimui.
Ką klausyti, kai norisi kažko naujo?
Baigiant šį straipsnį, norėčiau pasidalinti keliais patarimais, kaip atrasti lietuvišką muziką, kuri tikrai jums patiks.
Pirmiausia, nebijokite eksperimentuoti. Jei paprastai klausotės tik pop muzikos, pabandykite indie ar elektroniką. Jei mėgstate užsienio repą, duokite šansą lietuviškam hip-hopui. Dažnai geriausi atradimai atsitinka tada, kai išeini iš savo komforto zonos.
Antra, sekite atlikėjus socialiniuose tinkluose. Tai ne tik padės sužinoti apie naujas dainas, bet ir leis geriau pažinti patį atlikėją, suprasti, kas jį įkvepia, apie ką jis nori kalbėti savo muzika.
Trečia, eikite į gyvus koncertus. Tai skamba banaliai, bet gyvas pasirodymas gali visiškai pakeisti jūsų nuomonę apie atlikėją. Kartais daina, kuri įraše neatrodė įdomi, gyvo koncerto metu tampa absoliučiu hitu.
Ketvirta, klauskite draugų rekomendacijų. Žmonės mėgsta dalintis tuo, kas jiems patinka, ir dažnai geriausi muzikos atradimai ateina būtent per asmenines rekomenacijas.
Lietuviška muzika šiandien yra tokia įvairi ir įdomi, kad kiekvienas gali rasti kažką sau. Nesvarbu, ar mėgstate šokti, ar klausytės muzikos ramiai sėdėdami su ausinėmis, ar ieškote kažko eksperimentinio – lietuviška scena tikrai turi ką pasiūlyti. Ir geriausias dalykas – ji nuolat auga, keičiasi, tobulėja. Tai, ką girdime šiandien, rytoj jau bus dar geriau, dar įdomiau, dar drąsiau.