Kas iš viso yra tas orientavimasis?
Jei dar nesi girdėjęs apie orientavimosi sportą arba girdėjai, bet visada galvojai, kad tai kažkas tarp žygių ir kariuomenės pratybų – laikas išsiaiškinti, kas čia iš tikrųjų vyksta. Orientavimosi sportas yra veikla, kurioje dalyvis su žemėlapiu ir kompasu turi rasti tam tikrus kontrolinius punktus miške, mieste ar kitoje vietovėje, ir tai padaryti kuo greičiau. Skamba paprastai? Tik iki pirmo karto, kai atsiduri tankiame miške su lapų krūva po kojomis ir supranti, kad žemėlapis rodo visai kitą pusę.
Tai nėra tik bėgimas. Tai nėra tik galvosūkis. Tai yra abu dalykai vienu metu, ir būtent dėl to žmonės, kurie kartą išbando, dažnai nebegali sustoti. Smegenis ir kojas reikia naudoti lygiagrečiai – kol bėgi, turi galvoti, kur sukti, kaip interpretuoti žemėlapį, kur yra tas prakeiktas punktas, kurį jau trečią minutę ieškai.
Lietuvos orientavimosi istorija – nuo sovietmečio iki šių dienų
Lietuvoje orientavimosi sportas atsirado dar sovietmečiu, kai jis buvo aktyviai propaguojamas kaip kūno kultūros dalis. Pirmosios varžybos organizuotos dar šeštajame dešimtmetyje, o septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje sportas jau turėjo gana stiprią bazę – veikė klubai, rengiamos reguliarios varžybos, augo sportininkų skaičius.
Po nepriklausomybės atkūrimo orientavimosi sportas Lietuvoje ne tik išliko, bet ir pradėjo vystytis visiškai nauja kryptimi. Atsirado galimybė dalyvauti tarptautinėse varžybose, lietuviai pradėjo važiuoti į Skandinaviją – orientavimosi sporto mekką – mokytis, stebėti, kaip tai daroma tikrai aukštame lygyje. Ir reikia pasakyti, kad grįžo ne tuščiomis rankomis.
Šiandien Lietuva turi savo stiprią orientavimosi bendruomenę. Lietuvos orientavimosi sporto federacija (LOSF) koordinuoja veiklą, organizuoja čempionatus, atstovauja šaliai tarptautinėse organizacijose. Kasmet vyksta dešimtys varžybų – nuo vietinių iki tarptautinių, nuo vaikų iki veteranų kategorijų.
Lietuviai pasaulio arenoje – ar turime kuo didžiuotis?
Trumpas atsakymas – taip. Ilgesnis atsakymas – tikrai taip, ir čia yra konkrečių pavyzdžių. Lietuvos orientuotojai ne kartą dalyvavo pasaulio ir Europos čempionatuose, o kai kurie sportininkai pasiekė tikrai solidžių rezultatų tarptautinėje arenoje.
Ypač verta paminėti, kad Lietuva reguliariai dalyvauja Pasaulio orientavimosi čempionatuose (WOC) ir Europos čempionatuose (EOC). Mūsų sportininkai nėra tik statistai – jie kovoja, kartais stebina ir visada reprezentuoja šalį oriai. Be to, Lietuva organizavo ne vieną reikšmingą tarptautinį renginį, kas rodo, kad mūsų infrastruktūra ir organizaciniai gebėjimai yra vertinami.
Jaunimo kategorijose taip pat matomi geri rezultatai, o tai rodo, kad sportas turi ateitį – jaunimas domisi, treniruojasi, kyla. Tai nėra sportas, kuris miršta su karta – jis perduodamas toliau.
Kur Lietuvoje vyksta varžybos ir kaip jas rasti
Jei nori stebėti arba pats dalyvauti, gera žinia – varžybų tikrai netrūksta. Lietuvoje veikia daugybė orientavimosi klubų beveik visuose didesniuose miestuose ir rajonuose. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje – visur yra aktyvios bendruomenės, kurios reguliariai organizuoja renginius.
Pagrindiniai renginiai, kuriuos verta žinoti:
- Lietuvos čempionatas – vyksta kasmet, skirtingose vietovėse, tai prestižiškiausios šalies varžybos
- Lietuvos taurė – serija varžybų per sezoną, skirta plačiam dalyvių ratui
- Naktinis orientavimasis – ypatingas formatas, kai viskas vyksta tamsoje su žibintuvėliu, ir tai yra visiškai kitas jausmas
- Miesto orientavimasis – puikus būdas pradedantiesiems, nes vyksta miesto gatvėse, o ne miške
- Estafetės – komandinis formatas, kuris prideda papildomos įtampos ir azarto
Informaciją apie artėjančius renginius galima rasti LOSF svetainėje, taip pat orientavimosi klubų puslapiuose ir socialiniuose tinkluose. Bendruomenė yra gana atvira ir draugiška – jei parašysi bet kuriam klubui, tikrai sulauksi atsakymo ir pagalbos.
Kaip pradėti – praktinis vadovas tiems, kurie dar tik galvoja
Gerai, tarkime, susidomėjai. Ką daryti toliau? Čia yra konkrečių žingsnių, kurie tikrai veikia:
Pirmiausia – rask artimiausią klubą. Tiesiog ieškok internete „orientavimosi sporto klubas” ir savo miesto pavadinimo. Dauguma klubų turi pradedantiesiems skirtas treniruotes arba bent jau žmones, kurie mielai paaiškina, kaip viskas veikia. Nereikia iš karto pirkti brangios įrangos ar mokytis žemėlapio skaitymo teorijos – tiesiog ateik.
Antra – dalyvavimui pirmose varžybose nereikia nieko ypatingo. Patogūs sportiniai drabužiai, bėgimo batai (kuo geresnė padanga, tuo geriau miške), ir noras pabandyti. Žemėlapį ir kompasą pirmą kartą gali pasiskolinti arba gauti iš organizatorių. Tikrai nereikia iš karto investuoti.
Trečia – pradėk nuo trumpesnių distancijų. Varžybose paprastai būna kelios kategorijos pagal distancijos ilgį ir sudėtingumą. Pradedantiesiems skirtos kategorijos yra tikrai prieinamos – žemėlapis paprastesnis, punktų mažiau, atstumas trumpesnis. Nereikia iš karto bėgti elitinės distancijos.
Ketvirta – išmok skaityti orientavimosi žemėlapį. Jis skiriasi nuo įprasto žemėlapio. Spalvos reiškia skirtingus dalykus: baltas miškas – lengvai bėgamas, žalias – tankus, geltonas – atvira erdvė. Horizontalės rodo reljefą. Tai galima išmokti per vieną popietę, jei turi gerą mokytoją arba bent jau gerą video pamoką internete.
Penkta – neprarask humoro jausmo. Pirmas kartas beveik visada baigiasi tuo, kad pasiklysti, supranti žemėlapį neteisingai arba randi punktą visiškai atsitiktinai. Tai normalu. Tai yra dalis proceso. Visi, kurie dabar bėga greitai ir tiksliai, kažkada irgi stovėjo miške ir nesuprato, kur yra.
Orientavimasis vaikams – kodėl tai geriausia veikla šeimoms
Jei turi vaikų ir ieškai veiklos, kuri nėra nei per sunki, nei per nuobodi – orientavimasis yra vienas geriausių pasirinkimų. Ir čia nekalbama apie kokį nors reklaminio teksto šabloną. Tai tiesiog veikia.
Vaikai labai greitai supranta žemėlapio logiką – dažnai greičiau nei suaugusieji, nes jie neturi išankstinių nuostatų apie tai, kaip žemėlapis „turėtų” atrodyti. Jie tiesiog žiūri ir bando suprasti. Be to, miško aplinka, paieška, atradimas – visa tai vaikams yra natūraliai įdomu.
Lietuvoje yra specialios vaikų varžybos ir kategorijos, pritaikytos skirtingam amžiui. Net patys mažiausi – nuo 5-6 metų – gali dalyvauti su tėvais. Tai puiki galimybė praleisti laiką kartu, judėti lauke ir dar kažko išmokti.
Mokyklos taip pat gali organizuoti orientavimosi pamokas – tai puikiai dera su geografijos, gamtos mokslų ir kūno kultūros programomis. Kai kurios Lietuvos mokyklos jau tai daro, ir mokytojai pastebi, kad vaikai tokias pamokas prisimena daug ilgiau nei įprastas.
Įranga ir išlaidos – kiek tai iš tikrųjų kainuoja
Vienas iš dažniausių klausimų – ar tai brangu? Atsakymas priklauso nuo to, kaip rimtai nori žiūrėti į šį sportą.
Pradedančiajam reikia minimaliai:
- Sportiniai drabužiai ir batai – tai tikriausiai jau turi
- Kompasas – galima gauti už 15-30 eurų, ir to visiškai pakanka pradžiai
- Dalyvio mokestis varžybose – paprastai 3-8 eurai, kai kur mažiau
Jei nori rimčiau – tada investicijos didesnės. Specialūs orientavimosi batai su geromis padangomis kainuoja 80-150 eurų. Profesionalus kompasas – 50-100 eurų. Specialūs drabužiai – dar papildomai. Tačiau visa tai nėra būtina pradžioje, ir daugelis žmonių metų metus bėga su paprastais bėgimo batais ir pigiu kompasu.
Palyginus su kitais sportais – tai tikrai nėra brangus užsiėmimas. Nereikia salės, nereikia brangios įrangos, nereikia trenerio (nors su treneriu progresas greitesnis). Gamta yra nemokama.
Miško kvapas, kompasas rankoje ir kažkas, ko nepaaiškintum žodžiais
Yra kažkas ypatingas tame jausme, kai bėgi per mišką, žemėlapis rankoje, ir staiga supranti, kur esi. Kai reljefas, kurį matai žemėlapyje, sutampa su tuo, ką matai prieš akis. Kai randi punktą, kurio ieškojei, ir adrenainas šiek tiek pakyla. Tai sunku paaiškinti žmogui, kuris niekada nebandė, bet tie, kurie žino – žino.
Orientavimosi sportas Lietuvoje yra gyvas, aktyvus ir tikrai prieinamas kiekvienam. Nesvarbu, ar esi sportiškas, ar ne. Nesvarbu, ar esi jaunas, ar ne. Nesvarbu, ar gyveni mieste, ar kaime. Yra varžybos, yra klubai, yra žmonės, kurie mielai padės pradėti.
Jei šis straipsnis paskatino bent šiek tiek susidomėti – tai jau yra geras ženklas. Kitas žingsnis yra paprastas: surask artimiausias varžybas, ateik, pabandyk. Blogiausiu atveju praleisi porą valandų miške gryname ore. Geriausiu – rasi naują aistrą, naujus draugus ir naują priežastį keltis anksti rytais savaitgaliais. O tai, reikia pripažinti, yra visai neblogas sandoris.