Kodėl verta keliauti pėsčiomis būtent Aukštaitijoje?
Aukštaitija – tai tikra Lietuvos širdis, kur gamta dar nepraradusi savo autentiškumo, o žmonės nepamiršo tikrųjų vertybių. Jei manote, kad pėsčiųjų žygiai – tai kažkas nuobodu ir skirta tik pensinio amžiaus turistams su lazdelėmis, tuomet tikrai klystate. Aukštaitijos regionas siūlo tokią įvairovę, kad net patyrę keliautojai randa čia naujų iššūkių ir atradimų.
Pirmiausia, čia yra daugiau nei 400 ežerų! Taip, tikrai nesijuokiu. Galite pradėti žygį prie vieno ežero, pietauti prie kito, o vakarienę ruošti jau prie trečio. Toks gamtos šou nepaliks abejingo nė vieno gamtos mylėtojo. Be to, Aukštaitijos nacionalinis parkas – vienas seniausių ir gražiausių Lietuvoje, o tai reiškia gerai prižiūrėtus takus, informatyvius ženklus ir infrastruktūrą, kuri leidžia mėgautis gamta be perteklinio diskomforto.
Dar vienas dalykas, kuris daro Aukštaitiją ypatingą – tai kalvos. Taip, žinau, kad Lietuva nėra Alpės, bet patikėkite, kai po kelių valandų kopimo pagaliau pasiekiate viršūnę ir prieš jus atsiveria panorama su ežerais, miškais ir dangumi, kuris atrodo neįtikėtinai artimas – tai verta visų pastangų. O nusileidimas žemyn – tai atskiras nuotykis, ypač jei takas šiek tiek drėgnas po lietaus.
Populiariausi maršrutai pradedantiesiems
Jei dar niekada nesate vaikščioję ilgesnių distancijų ar tiesiog norite išbandyti, ar pėsčiųjų žygiai – tai jūsų, rekomenduoju pradėti nuo lengvesnių maršrutų. Ladakalnis – puikus pasirinkimas. Tai trumpas, bet įspūdingas maršrutas Aukštaitijos nacionaliniame parke. Kelias į viršų užtrunka vos 20-30 minučių, bet vaizdas nuo apžvalgos bokšto tikrai kompensuoja visas pastangas. Matote Baluošo ežerą, miškus iki horizonto, o jei pasiseka su oru – galite įžiūrėti net Utenos bažnyčios bokštą.
Šiaudinės pažintinis takas – dar viena puiki vieta pradedantiesiems. Takas aplink Šiaudinės ežerą yra gerai įrengtas, su mediniais tilteliais per pelkėtas vietas ir informaciniais stendais, kurie papasakoja apie vietinę florą ir fauną. Visas maršrutas užtrunka apie 1-2 valandas, priklausomai nuo to, kaip dažnai sustojate fotografuoti ar tiesiog grožėtis gamta.
Dar vienas mano asmeniškai mėgstamas maršrutas – Palūšės apylinkės. Galite pradėti nuo Palūšės bažnyčios, užsukti į bitininkystės muziejų (jei domina), o tada pasukti į takus, kurie veda per miškus ir ežerų pakrantes. Čia galite susiplanuoti maršrutą pagal savo išgales – nuo 5 iki 15 kilometrų. Infrastruktūra puiki, yra kur pastatyti palapinę, jei norite pratęsti nuotykį.
Patyrusiųjų žygeivių iššūkiai
Jei jau turite patirties ir ieškote kažko sudėtingesnio, Aukštaitija tikrai neapvils. Aukštaitijos nacionalinio parko apėjimas – tai rimtas iššūkis, kuris gali užtrukti 3-5 dienas, priklausomai nuo jūsų tempo. Maršrutas apima daugiau nei 100 kilometrų per įvairiausias vietoves – nuo miškų ir pelkių iki ežerų krantų ir kalnelių.
Šiam žygiui būtina pasirūpinti nakvynėmis iš anksto. Galite rinktis tarp kempingų, sodybų ar tiesiog palapinės, jei turite leidimą stovyklauti. Būtinai pasiimkite gerą žemėlapį arba GPS įrenginį, nes kai kuriose vietose takai nėra taip aiškiai pažymėti. Ir taip, vanduo – jūsų geriausias draugas. Nors ir yra daug ežerų, geriausia turėti savo vandens atsargas arba filtravimo sistemą.
Šventosios upės slėnis – dar vienas nuostabus maršrutas patyrusiems žygeivams. Upė vingiuoja per miškus, sukurdama nuostabius kraštovaizdžius. Takas ne visada lengvas – yra statokų šlaitų, akmenų, kartais reikia bristi per seklumą. Bet būtent tai ir daro žygį įdomų. Rekomenduoju šį maršrutą pavasarį ar ankstyvą vasarą, kai upė pilnavandenė ir gamta tik prabunda.
Dar viena galimybė – Gražutės regioninis parkas. Nors jis mažiau žinomas nei Aukštaitijos nacionalinis parkas, bet būtent tai ir yra jo privalumas – mažiau turistų, daugiau ramybės. Maršrutai čia įvairesni, infrastruktūra ne tokia išvystyta, todėl reikia būti geriau pasiruošus. Bet jei norite tikro nuotykio ir vienatvės su gamta – tai puikus pasirinkimas.
Ką būtina pasiimti į žygį
Dabar apie praktinius dalykus. Net jei planuojate tik kelių valandų žygį, yra dalykų, kuriuos būtina turėti su savimi. Geri batai – tai ne derybų klausimas. Sportiniai bateliai iš parduotuvės gali tikti trumpam pasivaikščiojimui, bet ilgesniam žygiui reikia specialių žygio batų su gera kulno fiksacija ir protektoriumi. Jūsų kojos padėkos.
Vanduo ir maistas – atrodo savaime suprantama, bet nustebsite, kiek žmonių išeina į žygį su vienu buteliuku vandens ir vienu batonėliu. Skaičiuokite bent litrą vandens per valandą aktyvaus vaikščiojimo, o maisto – daugiau nei manote, kad prireiks. Energiniai batonėliai, riešutai, džiovinti vaisiai – puikūs pasirinkimai.
Pirmosios pagalbos rinkinys – tikėkimės, kad neprireiks, bet geriau turėti. Pleistrai pūslėms, antiseptikas, skausmą malšinantys vaistai, elastinis tvarstas. Jei turite kokių nors lėtinių ligų, nepamiršite savo vaistų. Ir taip, repelentai nuo uodų ir erkių – būtinybė, ypač nuo gegužės iki rugsėjo.
Tinkama apranga – daugiasluoksnė sistema yra geriausia. Net jei išeinant saulė šviečia, kalnuose ar miške gali būti vėsiau, o oras Lietuvoje moka staigiai keistis. Neperšlampama striukė, terminis apatinis sluoksnis, kepurė – visa tai gali praversti. Ir taip, vengkite medvilnės – ji sudrėkusi neša šilumą ir ilgai džiūsta.
Saugumas ir orientavimasis gamtoje
Pasiklysti Aukštaitijos miškuose – lengviau nei galvojate. Net jei maršrutas atrodo paprastas ir gerai pažymėtas, visada yra rizika nuklysti nuo tako. Žemėlapis ir kompasas – senoviški, bet patikimi įrankiai. Taip, žinau, kad visi turime išmaniuosius telefonus su GPS, bet baterijos išsenka, signalas dingsta, o popierinis žemėlapis veikia visada.
Jei vis dėlto pasiklydote, svarbiausia – nesipanikuoti. Sustokite, įvertinkite situaciją, pabandykite prisiminti paskutinį aiškiai atpažįstamą orientyrą. Jei turite mobilų ryšį, paskambinkite 112. Jei ne – likite vietoje arba judėkite žemyn (upės ir upeliai paprastai veda į gyvenvietes).
Erkės – tai rimta problema Aukštaitijoje. Po kiekvieno žygio būtinai patikrinkite save (ir savo draugus, jei kartu keliaujate). Erkės mėgsta šiltas ir drėgnas vietas – po keliais, už ausų, pažastyse. Jei radote prisisiurbusią erkę, ją reikia atsargiai pašalinti specialiu įrankiu arba kreiptis į artimiausią sveikatos įstaigą.
Dar vienas dalykas – laukiniai gyvūnai. Aukštaitijoje yra šernų, briedžių, kartais pasitaiko vilkų. Bet nebijokite – šie gyvūnai paprastai vengia žmonių. Jei sutinkate gyvūną, neartėkite, nekurstykite, tiesiog pamažu traukitės atgal. Ir niekada neduokite maisto – tai pavojinga ir jums, ir gyvūnams.
Geriausias laikas žygiams Aukštaitijoje
Kiekvienas metų laikas Aukštaitijoje turi savo žavesį. Pavasaris (balandis-gegužė) – gamta atgimsta, paukščiai grįžta, viskas žaliuoja. Bet būkite pasirengę purvinoms takams ir nepastoviam orui. Guminiai batai ar vandeniui atsparūs žygio batai būtini.
Vasara (birželis-rugpjūtis) – populiariausias laikas, ir suprantama kodėl. Šilta, dienos ilgos, galima maudytis ežeruose po žygio. Bet būtent dėl to ir daugiausia turistų. Jei norite ramybės, rinkitės darbo dienas arba mažiau populiarius maršrutus. Ir nepamirškit apsaugos nuo saulės – miške gali atrodyti, kad saulė ne tokia stipri, bet nudegti galima labai greitai.
Ruduo (rugsėjis-spalis) – mano asmeniškai mėgstamiausias laikas. Lapų spalvos, vėsesnis oras (lengviau vaikščioti), mažiau uodų ir turistų. Grybai ir uogos – papildomas bonusas. Bet dienos trumpėja, todėl planuokite maršrutus atsakingai. Ir pasiimkite šiltesnę aprangą – vakarai gali būti gana vėsūs.
Žiema – taip, ir žiemą galima žygiuoti! Sniego apkloti miškai ir užšalę ežerai atrodo kaip pasaka. Bet tai tik patyrusiems ir gerai pasiruošusiems. Reikia specialios įrangos, žinių apie žiemos saugumą, ir būtinai keliauti bent su dar vienu žmogumi.
Nakvynės galimybės ir logistika
Vienas iš svarbiausių klausimų planuojant ilgesnį žygį – kur nakvoti. Aukštaitijoje turite keletą variantų. Kempingai – jų yra nemažai, ypač populiariose vietose kaip Palūšė ar Stripeikiai. Paprastai turi dušus, tualetus, kartais net virtuvę. Kainos prieinamos, bet vasarą geriau rezervuoti iš anksto.
Kaimo turizmo sodybos – jei norite daugiau komforto, tai puikus pasirinkimas. Galite gauti šiltą lovą, dušą, kartais ir maistą. Kainos įvairuoja, bet paprastai nebrangios. Pliusas – galite sužinoti apie vietinius maršrutus ir paslėptus perliukus iš šeimininkų.
Palapinė – jei esate tikras nuotykių ieškotojas. Aukštaitijos nacionaliniame parke yra specialiai tam skirtų vietų, kur galima stovyklauti. Bet būtinai pasitikrinkite taisykles – ne visur leidžiama laisvai stovyklauti. Ir atminkite – palikite vietą švaresnę nei radote. Visus šiukšles išsineškite su savimi.
Dėl transporto – jei neturite savo automobilio, galite naudotis viešuoju transportu. Autobusai į Ignaliną, Utėną ar Anykščius kursuoja reguliariai iš Vilniaus ar Kauno. Iš ten galite pasiekti daugelį žygio pradžios taškų pėsčiomis arba taksi. Kai kurios sodybos siūlo pasiėmimo paslaugas už nedidelį mokestį.
Kai kojos jau nešioja, bet širdis pilna įspūdžių
Grįžti iš kelių dienų žygio Aukštaitijoje – tai visada keista. Viena vertus, kojos skauda, nugarą traukia nuo kuprinės, o dušas namuose atrodo kaip didžiausias prabangos dalykas pasaulyje. Kita vertus, galvoje sukasi tos visos panoramos, ramybė prie laužo, paukščių dainos ankstų rytą, ir jau planuoji kitą žygį.
Aukštaitija – tai ne Himalajų kalnai ar Amazonės džiunglės, bet būtent tai ir yra jos grožis. Tai prieinama, autentiška, tikra. Čia nereikia skraidyti per pusę pasaulio ar leisti tūkstančius eurų. Tiesiog geri batai, kuprinė ir noras pabėgti nuo kasdienybės.
Ir žinote, kas labiausiai keičia žmones po tokių žygių? Ne raumenys (nors ir jie sustiprėja), o perspektyva. Kai praeini 20 kilometrų per dieną, kai matai saulėtekį nuo kalno viršūnės, kai vakarieniauju prie laužo po žvaigždėmis – supranti, kad gyvenimas yra daug paprastesnis ir gražesnis nei atrodo mieste. Problemos, kurios atrodė milžiniškos, staiga tampa mažos ir nesvarbios.
Taigi, jei dar niekada nebuvote ilgame pėsčiųjų žygyje Aukštaitijoje, tai tikrai turėtų būti jūsų sąraše. Pradėkite nuo trumpo maršruto, išbandykite, ar tai jūsų. O jei patiks – Aukštaitija turi pasiūlyti maršrutų visam gyvenimui. Kiekvienas žygis bus kitoks, kiekviena kelionė atneš naujų atradimų. Ir kas žino, gal būtent gamtoje, tarp Aukštaitijos ežerų ir miškų, rasite tai, ko ieškojote, net nežinodami, kad ieškote.