Kodėl vis dar vengiame psichologo kabineto?
Prisipažinkime – daugelis iš mūsų vis dar žiūrime į psichologinę pagalbą kaip į kažką gėdingo ar silpnumo ženklo. Lyg kreiptis į specialistą reikštų, kad su mumis kažkas ne taip, kad nesusitvarkom su gyvenimu. Bet juk niekas nesigėdija eiti pas odontologą, kai skauda dantį? Kodėl tada taip sunku peržengti psichologo kabineto slenkstį?
Realybė tokia, kad psichologinė sveikata yra tokia pat svarbi kaip ir fizinė. O gal net svarbesnė, nes būtent nuo jos priklauso, kaip jaučiamės kiekvieną dieną, kaip bendraujame su artimaisiais, kaip susitvarkome su darbo iššūkiais. Psichologinė konsultacija – tai ne prabanga ar ekstravagancija, o investicija į save, į savo gerovę ir kokybišką gyvenimą.
Lietuvoje situacija pamažu keičiasi. Vis daugiau žmonių supranta, kad kreiptis pagalbos nėra gėda. Ypač po pandemijos, kai daugelis susidūrė su nerimu, depresija ar kitais psichologiniais sunkumais. Tačiau vis dar egzistuoja nemažai mitų ir klaidingų įsitikinimų apie tai, kas yra psichologinė konsultacija ir kam ji skirta.
Kada tikrai verta kreiptis į psichologą?
Nereikia laukti, kol viskas bus visiškai blogai. Tai viena didžiausių klaidų, kurią darydami mes atidedame vizitą pas specialistą. Psichologas gali padėti net tada, kai atrodo, kad problema nėra tokia jau didelė, bet ji nuolat trukdo normaliai gyventi.
Štai keletas aiškių ženklų, kad konsultacija būtų labai naudinga:
Jei pastebite, kad jūsų nuotaika yra nuolat prasta ilgiau nei dvi savaites – jaučiatės liūdnas, nieko nenorite veikti, praradote susidomėjimą tuo, kas anksčiau teikė džiaugsmą. Tai gali būti depresijos požymiai, ir kuo anksčiau kreipsitės pagalbos, tuo lengviau bus susitvarkyti.
Kai nerimas tampa kasdienybe. Jei nuolat jaudinatės dėl visko ir nieko, sunku atsipalaiduoti, kenčiate nuo nemigos, jaučiate įtampą kūne – tai aiškūs nerimo sutrikimo požymiai. Psichologas gali išmokyti valdyti nerimą ir grąžinti ramybę.
Santykių problemos taip pat yra dažna priežastis kreiptis konsultacijos. Nesvarbu, ar tai konfliktai su partneriu, šeimos nariais ar kolegomis – psichologas gali padėti pažvelgti į situaciją iš šalies ir rasti konstruktyvius sprendimus.
Gyvenimo pokyčiai ir krizės – skyrybos, artimo žmogaus netektis, darbo praradimas, persikraustymas – visa tai gali būti labai traumuojanti. Psichologas padės išgyventi šiuos sunkius laikotarpius ir prisitaikyti prie naujų aplinkybių.
Kaip vyksta pirmoji konsultacija ir ko tikėtis?
Pirmasis vizitas pas psichologą daugeliui kelia nerimą. Kas ten bus? Apie ką reikės kalbėti? Ar reikės gulėti ant sofos ir pasakoti apie vaikystę? Atsakymas paprastas – šiuolaikinė psichologinė konsultacija yra visai ne tokia, kokią matome filmuose.
Pirmoji sesija paprastai trunka nuo 50 minučių iki valandos. Psichologas pirmiausia norės jus pažinti – sužinoti, kas jus atvedė, kokios problemos jaudina, kaip jaučiatės. Tai labiau primena normalų pokalbį, tik labai dėmesingą ir struktūruotą. Jums nereikės nieko pasakoti, ko nenorite – viskas vyksta jūsų tempu.
Specialistas greičiausiai užduos tokius klausimus:
- Kas jus šiandien atvedė pas psichologą?
- Kaip ilgai jaučiate šias problemas?
- Ar anksčiau esate lankęsis pas psichologą ar psichiatrą?
- Kaip jūsų savijauta veikia kasdienį gyvenimą?
- Kokios jūsų lūkesčiai iš terapijos?
Svarbu suprasti, kad psichologas nesprendžia už jus ir neduoda tiesioginių nurodymų, ką daryti. Jo tikslas – padėti jums patiems atrasti atsakymus, suprasti savo emocijas ir elgesio modelius, išmokti naujų įgūdžių, kaip susitvarkyti su sunkumais.
Po pirmosios konsultacijos specialistas paprastai pasiūlys tolimesnį veiksmų planą – kiek sesijų gali prireikti, kokiu dažnumu susitikti, kokius metodus naudos. Bet jūs visada turite teisę nesutikti ar ieškoti kito specialisto, jei jaučiate, kad šis jums netinka.
Skirtingi psichologinės pagalbos būdai ir metodai
Ne visi psichologai dirba vienodai. Yra įvairių terapijos krypčių ir metodų, ir svarbu rasti tą, kuris jums tinka geriausiai. Kartais tenka paeksperimentuoti, kol atrandi savo psichologą ir metodą.
Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra viena populiariausių ir efektyviausių metodikų. Ji orientuota į tai, kaip mūsų mintys veikia emocijas ir elgesį. Psichologas padeda atpažinti neigiamus ar iškraipytus mąstymo modelius ir pakeisti juos į sveikesnius. Ši terapija puikiai veikia gydant nerimą, depresiją, panikos atakas.
Psichoanalizė ir psichodinaminė terapija gilinasi į praeitį, vaikystės patirtis, nesąmoningus procesus. Tai ilgesnė ir gilesnė terapija, kuri gali trukti metus ar net ilgiau. Tinka tiems, kas nori ne tik išspręsti konkrečią problemą, bet ir geriau suprasti save.
Humanistinė terapija orientuota į asmenybės augimą, savirealizaciją, autentiškumą. Psichologas čia veikia kaip palaikantis partneris, padedantis atskleisti jūsų potencialą ir gyventi prasmingesnį gyvenimą.
Šeimos ir porų terapija skirta santykių problemoms spręsti. Čia svarbu, kad abu partneriai ar šeimos nariai būtų motyvuoti ir atvirai dalyvautų procese.
Šiandien vis populiaresnės tampa ir internetinės konsultacijos. Ypač tai patogu tiems, kas gyvena mažuose miesteliuose, kur nėra psichologų, arba tiems, kam patogiau kalbėtis iš namų aplinkos. Tyrimai rodo, kad internetinės konsultacijos gali būti lygiai tokios pat efektyvios kaip ir gyvosios.
Kiek kainuoja psichologinė pagalba Lietuvoje?
Pinigai – tai dar viena priežastis, kodėl žmonės vengia kreiptis psichologinės pagalbos. Taip, privačios konsultacijos nėra pigios, bet yra ir nemokamų ar pigesnių variantų.
Privačiose praktikose vienos sesijos kaina svyruoja nuo 30 iki 80 eurų, priklausomai nuo specialisto patirties, kvalifikacijos ir miesto. Vilniuje ir Kaune kainos paprastai aukštesnės nei regionuose. Bet reikia suprasti, kad tai investicija į save, kuri gali sutaupyti daug pinigų ateityje – ir fizinės sveikatos, ir santykių, ir karjeros prasme.
Yra ir pigesnių ar nemokamų variantų:
Psichikos sveikatos centrai teikia nemokamą pagalbą, bet dažnai reikia laukti eilėje. Taip pat čia dirba psichiatrai, kurie gali išrašyti vaistus, jei reikia.
Kai kurios savivaldybės turi savo psichologus, kurie teikia nemokamas konsultacijas gyventojams. Verta pasitikrinti savo savivaldybėje.
Universitetai, kuriuose mokoma psichologijos, dažnai turi praktikas, kur būsimieji psichologai teikia konsultacijas už simbolinį mokestį ar nemokamai, prižiūrimi patyrusių specialistų.
Kai kurios draudimo kompanijos įtraukia psichologines konsultacijas į sveikatos draudimo paketus. Verta pasitikrinti savo polisą.
Nevyriausybinės organizacijos ir labdaros fondai taip pat kartais teikia nemokamą pagalbą tam tikroms grupėms – smurto aukoms, priklausomiems žmonėms, vaikams ir paaugliams.
Kaip rasti savo psichologą?
Tai galbūt pats svarbiausias klausimas. Geras psichologas – tai ne tik kvalifikacija ir patirtis, bet ir asmeninis suderinamumas. Jūs turite jaustis saugiai, suprastai, neprispaustai. Jei po kelių sesijų jaučiate, kad kažkas ne taip, kad nesate atvirai kalbėti ar kad specialistas jūsų nesupranta – tai normalu ieškoti kito.
Pradėkite nuo aiškaus tikslo. Ko norite pasiekti terapijoje? Ar tai konkreti problema (pvz., panikos atakos), ar bendresnis noras geriau suprasti save ir pagerinti gyvenimo kokybę? Priklausomai nuo to, galite ieškoti specialisto, kuris specializuojasi būtent jūsų problemoje.
Skaitykite atsiliepimus, bet su kritiniu žvilgsniu. Tai, kas tiko vienam, nebūtinai tiks jums. Atkreipkite dėmesį į specialisto išsilavinimą, papildomas kvalifikacijas, darbo patirtį.
Daugelis psichologų siūlo pirmąją konsultaciją nemokamai ar už mažesnį mokestį – tai puiki proga susipažinti ir suprasti, ar jums tinka šis specialistas. Nepagailėkite laiko šiam žingsniui.
Klausimai, kuriuos verta užduoti pirmojo kontakto metu:
- Kokia jūsų specializacija ir patirtis su mano tipo problemomis?
- Kokius metodus naudojate?
- Kiek paprastai trunka terapija?
- Kaip dažnai turėtume susitikti?
- Kokia jūsų politika dėl sesijų atšaukimo?
- Ar galima susisiekti tarp sesijų, jei kiltų krizė?
Pasitikėkite savo intuicija. Jei po pirmosios konsultacijos jaučiatės geriau, palengvėję, supratę – tai geras ženklas. Jei atvirkščiai – jaučiatės blogiau, nepasitikite specialistu – ieškokite toliau.
Mitai, kurie trukdo kreiptis pagalbos
Apie psichologinę pagalbą vis dar sklando daugybė mitų, kurie atbaido žmones nuo specialisto kabineto. Laikas juos išsklaidyti.
Mitas Nr. 1: „Pas psichologą eina tik pamišėliai.” Tai galbūt pats žalingiausias mitas. Realybė tokia, kad pas psichologą eina visiškai normalūs žmonės, kurie susiduria su gyvenimo iššūkiais. Tai gali būti sėkmingi verslininkai, jauni tėvai, studentai, pensininkai – bet kas.
Mitas Nr. 2: „Aš pats turiu susitvarkyti su savo problemomis.” Taip, savarankiškumas yra gera savybė, bet kartais problemos yra per sudėtingos ar per giliai įsišaknijusios, kad galėtume jas išspręsti vieni. Kreiptis pagalbos – tai ne silpnumo, o išminties ženklas.
Mitas Nr. 3: „Psichologas tiesiog klausosi ir ima pinigus už nieką.” Profesionalus psichologas daro daug daugiau nei tik klausosi. Jis analizuoja, užduoda teisingus klausimus, padeda pažvelgti į situaciją iš kitos perspektyvos, moko naujų įgūdžių, padeda keisti žalingus mąstymo ir elgesio modelius.
Mitas Nr. 4: „Terapija trunka amžinai ir kainuoja tūkstančius.” Nors kai kurios terapijos formos gali trukti ilgai, daugelis žmonių jaučia pagerėjimą jau po kelių sesijų. Kognityvinė elgesio terapija, pavyzdžiui, dažnai trunka 10-20 sesijų ir duoda ilgalaikių rezultatų.
Mitas Nr. 5: „Jei pradėsiu vartoti antidepresantus, niekada nenustosiu.” Pirma, ne visi psichologai gali skirti vaistus – tai gali tik psichiatrai. Antra, antidepresantai skiriami tik tada, kai tikrai reikia, ir daugeliu atvejų žmonės juos vartoja tik laikinai, kol pasiekia stabilią būseną.
Kai psichologinė pagalba tampa gyvenimo dalimi
Vis daugiau žmonių psichologinę pagalbą vertina ne kaip ekstremalią priemonę krizės atveju, o kaip reguliarią savęs priežiūrą. Panašiai kaip einame pas odontologą profilaktiniam patikrinimui ar sportuojame palaikyti fizinę formą, taip ir reguliarios konsultacijos pas psichologą gali padėti išlaikyti psichologinę sveikatą.
Kai kurie žmonės lankosi pas psichologą kartą per mėnesį ar kelis mėnesius tiesiog tam, kad aptartų kaupiantįsi įtampą, gautų palaikymą, pasidalintų mintimis. Tai ypač aktualu žmonėms, kurių darbas susijęs su dideliu stresu ar emociniu krūviu – medikams, mokytojams, socialiniams darbuotojams, vadovams.
Reguliarios konsultacijos padeda pastebėti problemas ankstyvoje stadijoje, kai jas dar lengva išspręsti. Tai tarsi prevencinė medicina – geriau užkirsti kelią ligai, nei ją gydyti.
Be to, psichologas gali būti tas žmogus, su kuriuo galite visiškai atvirai kalbėti apie viską, kas jaudina, neprisiimdami atsakomybės už jo emocijas. Su draugais ar šeima ne visada galime būti visiškai atviri, nes bijome jų įskaudinti ar apkrauti. Psichologas – tai saugus erdvė jūsų mintims ir jausmams.
Investicija į psichologinę sveikatą atsipirks visose gyvenimo srityse. Geresnė savijauta, sveikesni santykiai, didesnė produktyvumas darbe, gebėjimas mėgautis gyvenimu – visa tai verta tų valandų, praleistų psichologo kabinete. Nebijokite kreiptis pagalbos, kai jos reikia. Juk rūpintis savimi – tai ne egoizmas, o būtinybė. O psichologinė konsultacija gali būti būtent tas raktas, kuris atveria duris į laimingesnį ir prasmingesnį gyvenimą.