Kodėl mes negalime atitraukti akių nuo ekranų
Prisipažinsiu atvirai – esu viena iš tų žmonių, kurie gali praleisti visą sekmadienio vakarą žiūrėdama, kaip nepažįstami asmenys ginčijasi dėl to, kas turėtų plauti indus virtuvėje, kurią jie matė pirmą kartą prieš savaitę. Reality šou dalyviai tapo neatsiejama mūsų popkultūros dalimi, ir nors dažnai tvirtinome, kad tai „guilty pleasure”, tiesą sakant, nebėra ko gėdytis. Šie žmonės – nuo „Big Brother” namų iki „Love Island” vilų – yra moderniosios televizijos gladiatoriai, tik vietoj kardų jie naudoja savo asmenybę ir gebėjimą sukurti dramą iš nieko.
Reality televizija tapo tikru reiškiniu ne be priežasties. Mes žiūrime ne tik dėl to, kad mums įdomu, kas laimės pinigus ar širdį kito dalyvio. Mes žiūrime, nes šie žmonės, nepaisant visų montažo triukų ir režisierių nurodymų, rodo kažką autentiško. Arba bent jau tai, ką mes norime laikyti autentišku. Ir štai čia prasideda įdomiausia dalis – kas iš tikrųjų yra šie žmonės, kurie ryžtasi savo gyvenimą paversti vieša pramoga?
Nuo anonimų iki Instagram žvaigždžių per vieną sezoną
Prieš dešimt metų reality šou dalyvis buvo tas žmogus, kurį atpažinai prekybos centre ir pagalvojai „kažkur jį mačiau”. Šiandien? Jie turi milijonus sekėjų, reklamuoja dantų pastas ir leidžia savo podcast’us apie „autentišką gyvenimą”. Transformacija yra stulbinanti ir kartais šiek tiek bauginanti.
Paimkime, pavyzdžiui, bet kurį „Love Island” dalyvį. Jie įeina į vilą kaip eiliniai 24-metukiai su 2000 sekėjų Instagram’e. Po aštuonių savaičių, per kurias jie dėvėjo bikinį, bučiavosi su penkiais skirtingais žmonėmis ir verkė dėl „lojalumo”, jie išeina su 800 000 sekėjų ir sutartimis su grožio prekių ženklais. Tai tarsi Pepelės istorija, tik vietoj princo – PrettyLittleThing reklamos kampanija.
Bet štai kas įdomu: ne visi to nori. Kai kurie dalyviai įeina į šou tikėdamiesi rasti meilę ar tiesiog gerai praleisti laiką, o paskui yra šokiruoti, kai supranta, kad tapo viešais asmenimis. Viena dažniausiai cituojamų reality žvaigždžių frazių yra „aš nesupratau, į ką leidžiuosi”. Ir tai tikriausiai teisybė. Niekas negali iš tikrųjų pasiruošti tam, kad milijonai žmonių analizuos kiekvieną tavo veido išraišką ir sukurs meme’us iš tavo nepatogių momentų.
Strategai, drama karalienės ir tikri žmonės
Reality šou dalyvius galima suskirstyti į kelis aiškius tipus, ir jei žiūrite šiuos šou bent kiek reguliariai, tikrai juos atpažįstate. Pirma, turime strategus – tuos, kurie į šou įeina su planu ir laikosi jo kaip biblijos. Jie žino, kada reikia sukurti aljanso, kada išduoti, ir, svarbiausia, kada verkti prieš kameras, kad gautų publikos simpatiją.
Paskui yra drama karalienės ir karaliai – tie, be kurių nė vienas reality šou negalėtų egzistuoti. Jie yra tie, kurie pradeda konfliktus per pusryčius, ginčijasi dėl visko ir nieko, ir visada – VISADA – turi ką pasakyti konfesionaluose. Gamintojai juos myli, kiti dalyviai nekenčia, o žiūrovai… na, mes turime sudėtingą santykį su jais. Nekenčiame jų, bet negalime sulaukti, ką jie padarys kitame epizode.
Trečia kategorija – „tikri žmonės”. Tie, kurie atrodo nuoširdūs, neturi slaptos darbotvarkės ir tiesiog bando išgyventi šią keistą patirtį. Ironija ta, kad dažnai būtent jie laimi publikos širdis, net jei ne patį šou. Mes matome save juose – sutrikusius, kartais nerangius, bandančius suprasti, kas, po velnių, vyksta.
Kaina, kurią moka už 15 minučių šlovės
Čia reikalai tampa rimtesni. Nors mes mėgaujamės žiūrėdami reality šou kaip lengvą pramogą, dalyviai dažnai susiduria su tikromis ir ilgalaikėmis pasekmėmis. Socialinė žiniasklaida gali būti negailestinga, ir kai tavo blogiausias momentas yra transliuojamas milijonams žmonių, komentarai gali būti žiaurūs.
Yra buvę atvejų, kai reality šou dalyviai kalbėjo apie psichikos sveikatos problemas, kurias patyrė po šou. Depresija, nerimas, net mintys apie savižudybę – tai realybė, su kuria susiduria kai kurie dalyviai. Kai kurios televizijos kompanijos pradėjo teikti psichologinę pagalbą, bet ar to pakanka? Diskusijos tęsiasi.
Yra ir kita medalio pusė – stalking’as ir persekiojimas. Kai kurie dalyviai pasakoja, kad žmonės atsirado jų darbo vietose, namuose, net sekė juos gatvėje. Tai, kas ekrane atrodo kaip smagi pramoga, realiame gyvenime gali tapti košmaru. Ir viskas dėl to, kad tu pasakei kažką ne taip „Big Brother” namuose trečią savaitę.
Kai reality tampa tikrove (ir atvirkščiai)
Štai kur viskas tampa tikrai meta: reality šou dalyviai dabar gyvena gyvenimą, kuris savaime yra reality šou. Jie dokumentuoja kiekvieną savo dienos akimirką Instagram stories, daro YouTube vlog’us apie savo „tikrą gyvenimą po šou” ir dalyvauja kituose reality šou, kur žaidžia save. Tai tarsi begalinis reality ciklas.
Paimkime „Keeping Up with the Kardashians” – šou, kuris pradėjo kaip reality programa apie šeimą, bet dabar yra… kas? Ar jie vis dar filmuoja savo tikrą gyvenimą, ar jų gyvenimas tapo tuo, ką jie filmuoja? Filosofinis klausimas, kurio atsakymo tikriausiai nežino net pati Kim.
Kai kurie buvę dalyviai sąmoningai pasirenka grįžti į normalų gyvenimą. Jie ištrina socialinę žiniasklaidą, grįžta į savo senąsias darbo vietas ir bando užmiršti, kad kartą praleido du mėnesius kambaryje su kameromis. Bet tai nėra lengva. Kaip grįžti į „normalumą”, kai tūkstančiai žmonių vis dar komentuoja tavo nuotraukas iš prieš trejų metų?
Reality šou dalyvių ekonomika
Kalbėkime apie pinigus, nes tai svarbu. Daugelis žmonių mano, kad visi reality šou dalyviai tampa turtingi, bet realybė (haha, žodžių žaismas) yra sudėtingesnė. Taip, kai kurie uždirba milijonus. Bet dauguma? Ne visai.
Pradžiai, daugelyje šou dalyviai negauna atlyginimo už patį dalyvavimą. Jie gauna galimybę laimėti prizą ir, svarbiausia, ekspoziciją. „Ekspozicija” – tas magiškas žodis, kuris turi padengti jūsų nuomą ir maisto sąskaitas. Kai kurie šou moka nedidelius dienpinigius, bet mes kalbame apie sumas, kurios vos padengia jūsų įprastas išlaidas, nekalbant apie tai, kad prarandate pajamas iš savo tikro darbo.
Tikrasis uždarbis ateina po šou. Reklamos socialinėje žiniasklaidoje, klubų pasirodymai, prekių ženklų partnerystės – štai kur pinigai. Bet čia yra problema: tai veikia tik jei tu tapai populiarus. Jei buvai tas „tylus vaikinas kampe”, kuris buvo eliminuotas trečią savaitę, tavo Instagram sekėjų skaičius gali padidėti iki 15 000, ir tu gausi vieną pasiūlymą reklamuoti kažkokias detox arbatas. Ne visai tas milijonų gyvenimas, kurį įsivaizdavai.
Kas nutinka, kai kameros išsijungia
Galbūt įdomiausias klausimas apie reality šou dalyvius yra: kas jie yra, kai niekas nežiūri? Ar „Love Island” pora, kuri prisiekė amžiną meilę, vis dar kartu, kai nėra fotosesijų? Ar „MasterChef” finalininkas iš tikrųjų gamina namuose, ar užsisako Wolt?
Kai kurios istorijos yra širdį veriančios. Yra dalyvių, kurie kovoja su tuo, kad jų visa tapatybė tapo apibrėžta vienu reality šou. Įsivaizduokite: jums 35-eri, jūs turite karjerą, šeimą, gyvenimą, bet žmonės vis dar pristato jus kaip „tą merginą iš ‘Bachelor’ 2015-aisiais”. Tai gali būti frustruojanti.
Kita vertus, kai kurie dalyviai sako, kad patirtis buvo transformuojanti gerąja prasme. Jie išmoko apie save, įgijo pasitikėjimo, rado tikrų draugų. Taip, net reality šou gali būti vieta, kur užsimezga tikri santykiai. Kas būtų pagalvojęs?
Yra ir tokių, kurie tiesiog… dingsta. Jie užbaigia šou, grįžta į savo gyvenimus ir niekada daugiau nepasirodę viešumoje. Ir žinote ką? Tai visiškai normalu. Ne kiekvienas nori ar turi būti influenceris. Kartais reality šou yra tiesiog keista nuotykis, apie kurį papasakosi anūkams.
Kodėl mes vis tiek žiūrime ir kas bus toliau
Grįžtant prie pradžios – kodėl mus taip traukia šie žmonės ir jų istorijos? Galbūt todėl, kad nepaisant viso to, kaip dirbtinai atrodo situacijos, kuriose jie atsiduria, emocijos dažnai būna tikros. Mes matome žmonių džiaugsmą, skausmą, pyktį, meilę – visas tas universalias emocijas, kurias visi patiriame, tik jų atveju su dramatiška foniniu garsu ir idealiu apšvietimu.
Reality šou dalyviai tapo savotiškais mūsų laikų antropologiniais objektais. Jie parodo, kaip žmonės elgiasi ekstremaliose situacijose, kaip formuojasi grupės dinamika, kaip veikia socialinė hierarchija. Tai kaip mokslinis eksperimentas, tik su daugiau ašarų ir mažiau etikos komitetų.
Ateityje reality televizija tikrai nedings. Jei kas, ji tik evoliucionuos. Jau dabar matome naujus formatus – reality šou, kurie vyksta visiškai internete, interaktyvius šou, kur žiūrovai gali daryti įtaką realiame laike, net AI generuotus dalyvius (gerai, gal dar ne visai, bet palaukite kelerius metus).
Kas lieka pastovu – mūsų fascinacija žmonėmis, kurie ryžtasi gyventi savo gyvenimą (ar bent dalį jo) viešai. Ar jie yra drąsūs, kvaiši, ar tiesiog ieško savo penkių minučių šlovės? Tikriausiai visų šių dalykų derinys. Ir kol bus žmonių, norinčių dalyvauti, ir žmonių, norinčių žiūrėti, reality šou dalyviai liks mūsų popkultūros kraštovaizdžio dalimi – kartais įkvepiančia, kartais bauginančia, bet niekada neatsibostančia.