Kodėl gamta – geriausia studija, kurią galite rasti
Jei kada nors bandėte fotografuoti vaikus namuose ar studijoje, žinote, kaip tai atrodo realybėje – dirbtinės šypsenos, nepatogios pozos ir vaikas, kuris po penkių minučių jau nori valgyti arba žiūrėti telefoną. Gamta viską keičia. Ne todėl, kad ji „graži” ar „romantiška” – o todėl, kad ji duoda vaikams erdvę būti savimi. Jie bėga, liečia lapus, meta akmenukus į vandenį, ir būtent tose akimirkose atsiranda nuotraukos, kurias norisi kabinti ant sienos.
Šeimos fotosesija gamtoje šiandien tapo viena populiariausių pasirinkimų Lietuvoje – ir ne be reikalo. Čia nereikia mokėti už studijos nuomą, nereikia dirbtinių fonų, o šviesa – jei žinai, kada eiti – yra tiesiog tobula. Bet kaip viską suplanuoti, kad fotosesija netaptų stresiniu išbandymu visai šeimai? Apie tai ir kalbėsime.
Kada eiti – ir tai nėra trivialus klausimas
Šviesa gamtoje keičiasi kiekvieną valandą, ir tai yra didžiausias skirtumas tarp geros ir puikios nuotraukos. Fotografai ne veltui kalba apie „auksinę valandą” – tai laikas maždaug valandą po saulėtekio arba valandą prieš saulėlydį. Šviesa tada yra šilta, minkšta, ir ji tiesiog gražina viską – net ir pavargusį tėtį, kuris nespėjo išsimiegoti.
Vasarą auksinė valanda ryte reiškia labai ankstų kėlimąsi – kartais 5-6 ryto. Tai gali skambėti siaubingai, bet pagalvokite: vaikai ryte dažniausiai būna geros nuotaikos, gamta dar tuščia, nėra kitų žmonių, ir jūs grįšite namo iki 9 ryto su nuostabiomis nuotraukomis ir visa diena prieš akis. Vakaro sesija irgi puikiai tinka – ypač rudenį, kai saulė leidžiasi anksčiau ir nereikia laukti iki vėlumos.
Debesuota diena – irgi ne blogai. Debesys veikia kaip natūralus difuzorius, šviesa tampa lygi ir minkšta, nėra aštrių šešėlių. Tik reikia vengti vidurdienio saulės vasarą – tada šešėliai po akimis, visi merkiasi, ir nuotraukos atrodo taip, lyg fotografavote žibintuvėliu iš apačios.
Praktinis patarimas: prieš fotosesiją patikrinkite oro prognozę ne tik dėl lietaus, bet ir dėl vėjo. Stiprus vėjas – tai plaukai ant veido, nervingi vaikai ir suknelė, kuri nuolat skrenda. Lengvas vėjelis – visai kitas reikalas, jis suteikia nuotraukoms gyvumo.
Vieta, vieta, vieta – kaip ją išsirinkti teisingai
Lietuvoje turime nuostabių vietų šeimos fotosesijoms, ir dažnai geriausios yra visai šalia namų. Nereikia važiuoti į Nidą ar Palangą (nors jei norite – kodėl gi ne), nes kiekviename mieste ir miestelyje yra parkų, miškų, ežerų pakrančių, kurios fotosesijai tinka puikiai.
Ką reikia ieškoti vietoje:
- Įvairūs fonai – geras parkas ar miškas duos jums ir medžių, ir atvirų pievų, ir galbūt vandens. Tai leidžia per vieną sesiją gauti skirtingų nuotraukų.
- Natūrali šviesa – venkite vietų, kur medžiai labai tankūs ir šviesa beveik neprasiskverbia. Reikia, kad ji kažkaip patektų – pro šakų tarpus, iš šono, iš viršaus.
- Erdvė vaikams judėti – jei planuojate sesija su mažais vaikais, reikia vietos, kur jie galės bėgti, tyrinėti, žaisti. Uždara, siaura erdvė – tai receptas į katastrofą.
- Prieinamumas – jei šeimoje yra kūdikis ar mažas vaikas, pagalvokite apie tai, kaip toli teks eiti nuo automobilio. Ilgas žygis su vežimėliu ar ant rankų nešamu vaiku prieš fotosesiją – ne pati geriausia pradžia.
Populiarios vietos Lietuvoje: Verkių regioninis parkas Vilniuje, Ąžuolynas Kaune, Palangos botanikos parkas, Anykščių šilelis, bet iš tiesų – bet koks gražus miškas ar ežero pakrantė netoli jūsų namų gali būti tobula vieta. Kartais geriau rinktis vietą, kurią šeima jau pažįsta – vaikai jausis saugiau ir atsipalaiduos greičiau.
Ką vilkėti – ir kodėl tai svarbu labiau, nei manote
Apranga šeimos fotosesijai – tai viena iš tų temų, dėl kurių žmonės dažniausiai suklysta. Viena kraštutinumas – visi apsirengę identiškai (visi baltais marškinėliais ir džinsais), kita – kiekvienas apsirengęs visiškai atskirai, ir nuotraukose atrodo, lyg susitiko atsitiktinai. Tiesa, kaip dažnai, yra kažkur per vidurį.
Geriausias principas – spalvų paletė, ne uniforma. Pasirinkite 3-4 spalvas, kurios tarpusavyje dera, ir leiskite kiekvienam šeimos nariui rinktis iš tos paletės. Pavyzdžiui: kreminė, tamsiai žalia, ruda, smėlio spalva. Vienas gali vilkėti kremines kelnes ir žalią megztinį, kitas – rudą suknelę, trečias – smėlio spalvos marškinius. Visi atrodo kaip šeima, bet neatrodo kaip kariuomenė.
Keli dalykai, kurių reikia vengti:
- Labai ryškios, neono spalvos – jos traukia dėmesį nuo veidų ir dažnai blogai atrodo nuotraukose.
- Smulkūs raštai ir languoti audiniai – jie fotoaparate kartais sukuria nemalonų optinį efektą (vadinamą moiré).
- Logotipai ir užrašai ant drabužių – jie blaško dėmesį ir daro nuotraukas labiau „laikinas”.
- Visiškai nauji drabužiai, kuriuose dar nesate vaikščioję – ypač tai liečia batus. Nauja avalynė = pūslės = piktas vaikas = sugadinta sesija.
Gamtoje gerai atrodo natūralios, žemintos spalvos – jos dera su aplinka ir nekonfliktuoja su fonu. Rudenį puikiai tinka tamsesnės spalvos, vasarą – šviesesni, lengvesni audiniai. Ir dar vienas dalykas: patogumas. Jei mama visą sesiją galvoja, kad jos batai skauda, o vaikas nuolat traukia nepatogius džinsus – tai bus matyti nuotraukose.
Kaip paruošti vaikus – nes nuo jų priklauso viskas
Tiesą sakant, suaugusieji fotosesijoje dažniausiai elgiasi gerai. Vaikai – tai visai kita istorija. Ir čia nėra jokios formulės, kuri garantuotų tobulą elgesį, bet yra keletas dalykų, kurie tikrai padeda.
Papasakokite vaikams iš anksto, kas bus. Ne dieną prieš, o kelias dienas. Leiskite jiems užduoti klausimus. Jei vaikas žino, ko tikėtis, jis bus mažiau nervingas. Galite net parodyti keletą fotosesijų nuotraukų – „štai kaip tai atrodo”.
Neplanuokite sesijos per miego ar valgio laiką. Tai skamba akivaizdžiai, bet dažnai pamirštama. Alkanas arba mieguistas vaikas – tai ne fotosesija, tai išbandymas. Pasirūpinkite, kad vaikas būtų pavalgydintas, pailsėjęs, ir jei reikia – pasiimkite užkandžių su savimi.
Leiskite vaikui tyrinėti vietą. Kai atvykstate į fotosesijos vietą, neskubėkite iš karto pradėti fotografuoti. Duokite vaikui 10-15 minučių tiesiog pabūti – patyrinėti aplinką, pripratinti prie fotografo. Tada viskas eis daug sklandžiau.
Nesakykite „šypsokis”. Tai galbūt svarbiausia taisyklė. Komanda „šypsokis” sukuria dirbtinę, įtemptą šypseną, kuri nuotraukoje atrodo kaip grimasa. Vietoje to – žaiskite, juokaukite, kalbėkite su vaiku apie jo mėgstamus dalykus. Tikra šypsena atsiras pati.
Turėkite planą B. Jei vaikas tikrai nenori fotografuotis – nespauskite. Pabandykite kitą veiklą: leiskite jam bėgti, mesti akmenukus, laipioti ant medžio. Fotografas gali daryti nuotraukas ir tada – ir dažnai jos būna geriausios.
Dirbti su fotografu ar fotografuoti patiems
Tai klausimas, kurį daugelis šeimų užduoda sau. Ir atsakymas nėra toks paprastas, kaip atrodo.
Profesionalus fotografas – tai ne tik žmogus su geru fotoaparatu. Tai žmogus, kuris žino, kaip dirbti su šeimomis, kaip išjudinti vaikus, kaip rasti gerą šviesą, kaip sudėlioti kompoziciją. Geras šeimos fotografas per sesiją padarys šimtus nuotraukų ir iš jų atrinkins keliasdešimt geriausių, kurias dar ir apdoros. Tai – investicija, bet ji atsipirks.
Jei ieškote fotografo, keletas dalykų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:
- Peržiūrėkite jo portfolio – ar jis turi patirties su šeimomis ir vaikais? Portreto fotografas ir šeimos fotografas – tai skirtingi dalykai.
- Pasikalbėkite su juo prieš sesiją – ar jis klausia apie jūsų šeimą, vaikus, jų charakterį? Geras fotografas nori pažinti savo klientus.
- Paklauskite apie redagavimo stilių – ar jis atitinka tai, ko norite? Kai kurie fotografai mėgsta labai šiltą, „vintage” stilių, kiti – šaltesnius, modernius tonus.
- Kaina – Lietuvoje šeimos fotosesija gamtoje kainuoja nuo 100 iki 400+ eurų, priklausomai nuo fotografo patirties ir to, kas įeina į paketą.
Jei nusprendžiate fotografuoti patys – puiku. Šiandien net išmanieji telefonai daro nuostabias nuotraukas. Svarbiausia – šviesa (apie kurią jau kalbėjome), ir tai, kad kažkas turi būti už fotoaparato. Tai reiškia, kad vienas iš tėvų visada bus „fotografas”, o ne „subjektas”. Sprendimas – paprašykite draugo ar giminaičio padėti, arba naudokite trikojį su laikmatį.
Rudens, pavasario, vasaros ar žiemos sesija – kiekvienas sezonas turi savo magiją
Lietuvoje turime keturis aiškiai išreikštus sezonus, ir kiekvienas iš jų suteikia fotosesijai visiškai kitokį charakterį. Nėra „geriausio” sezono – yra tas, kuris labiausiai atitinka jūsų šeimos charakterį ir tai, ką norite perteikti nuotraukose.
Ruduo – tai daugelio fotografų mėgstamiausias sezonas. Spalvų paletė – nuo auksinės iki tamsiai raudonos – tiesiog stebuklingai atrodo nuotraukose. Šviesa rudenį yra minkšta ir šilta net vidury dienos. Lapai ant žemės, medžiai, kurie dar neišmetė lapų – tai fonai, už kuriuos studijoje mokėtumėte tūkstančius. Minusas – oras gali būti nepastovus, vėjas, lietus. Reikia turėti atsarginę datą.
Pavasaris – žydintys medžiai, pirmoji žolė, švieži žalumynai. Pavasario nuotraukos atrodo šviesiai, optimistiškai, pilnos energijos. Ypač gražios sesijos vyšnių ar obelų žydėjimo metu – bet tai labai trumpas langas, kartais tik kelios dienos. Reikia stebėti gamtą ir būti pasiruošusiems.
Vasara – ilgos dienos, daug galimybių, bet ir iššūkių. Aukštai esanti saulė vidury dienos – tai blogiausia šviesa. Bet ankstus rytas ar vakaras vasarą – tai tiesiog tobula. Paplūdimiai, ežerai, pievos su gėlėmis – vasaros sesijos gali būti labai įvairios.
Žiema – tai drąsiausias pasirinkimas, bet ir rezultatai gali būti neįtikėtini. Sniegas kaip fonas, šaltas oras, kuris nudažo skruostus rausvai, žieminiai drabužiai, kurie suteikia nuotraukoms jaukumo. Svarbu – sesija turi būti trumpa, ypač jei yra mažų vaikų. Šaltis greitai atima kantrybę.
Kai nuotraukos padarytos – ką su jomis daryti
Tai klausimas, apie kurį retai galvojama iš anksto, bet jis labai svarbus. Daugelis šeimų padaro nuostabias nuotraukas, kurios tada sėdi kompiuterio aplanke ir niekada nematoma. Tai šiek tiek liūdna.
Nuotraukos yra skirtos būti matomos. Keletas idėjų, ką su jomis daryti:
- Spausdinti ir kabinti – tai klasika, bet ji veikia. Didelė šeimos nuotrauka ant sienos – tai ne tik dekoracija, tai kasdien matomas priminimas apie tai, kas svarbiausia. Lietuvoje yra daug gerų spausdinimo paslaugų, ir didelė nuotrauka ant drobės nekainuoja tiek, kiek gali atrodyti.
- Fotoalbumas – fizinis albumas, kurį galima laikyti rankose, yra kažkas, ko skaitmeninės nuotraukos niekada nepakeis. Vaikai mėgsta žiūrėti albumus – ir tai yra puikus būdas jiems papasakoti apie šeimą.
- Kalėdiniai atvirukai – daugelyje šalių tai tradicija, kuri pamažu plinta ir Lietuvoje. Šeimos nuotrauka ant atviruko – tai ir asmeniškas, ir gražus būdas pasveikinti artimuosius.
- Dovana seneliams – anūkų nuotrauka, spausdinta ir įrėminta, yra viena iš tų dovanų, kurią seneliai visada priima su džiaugsmu.
Ir dar vienas dalykas – padarykite atsargines kopijas. Nuotraukos yra prisiminimai, kurie negali būti atkurti. Išsaugokite jas ne tik kompiuteryje, bet ir debesyje, išorinėje laikmenoje. Tai užtrunka penkias minutes, bet gali išgelbėti prisiminimus.
Galiausiai – tai ne apie tobulas nuotraukas
Žinote, kas yra keisčiausia dalykas apie šeimos fotosesijas? Dažnai geriausios nuotraukos – tai ne tos, kuriose visi žiūri į fotoaparatą ir šypsosi. Tai nuotraukos, kuriose tėtis kelia vaiką ant pečių ir abu juokiasi, mama bando pagauti bėgantį mažylį, o senelis tiesiog sėdi ir žiūri į savo šeimą su tokia meile, kad net žiūrint į nuotrauką suspaudžia širdį.
Šeimos fotosesija gamtoje yra proga sustoti. Sustoti nuo kasdienio skubėjimo, nuo telefonų, nuo darbų ir pareigų, ir tiesiog pabūti kartu. Gamta tam puikiai tinka – ji ramina, ji suteikia erdvės, ji primena, kad yra dalykų, svarbesnių už susirinkimų grafikus ir mokyklos namų darbus.
Nesiekite tobulumo. Jei vaikas šiandien nenori fotografuotis – gerai. Jei oras nėra idealus – gerai. Jei mama pamiršo išlyginti suknelę – gerai. Tikros šeimos nėra tobulos, ir tikros šeimos nuotraukos taip pat neturi būti tobulos. Jos turi būti tikros. O po dešimties metų, kai žiūrėsite į jas, neprisiminate, ar buvo vėjas ar saulė. Prisiminate, kaip jautėtės. Ir štai dėl to verta eiti.