Kodėl verta skaityti vaikams nuo pat mažens
Knyga rankose – tai ne tik popierius ir raidės. Tai visas pasaulis, kuris atsiveria vaiko vaizduotėje. Ir nors dabar vaikai apsupti ekranų, planšečių ir išmaniųjų telefonų, nieko nėra geresnio už tą jaukų vakarą, kai tėvai ar seneliai skaito pasaką prieš miegą. Tai ne tik tradicija – tai investicija į vaiko ateitį.
Skaitymas vaikams skatina kalbos vystymąsi, plečia žodyną, ugdo vaizduotę ir emocines kompetencijas. Kai vaikas klauso pasakos apie drąsų pelytę ar nuotykius ieškantį zuikutį, jis mokosi suprasti emocijas, įsijausti į kitų padėtį, spręsti problemas. O kai pats ima skaityti – stiprėja atmintis, dėmesys, gebėjimas sutelkti mintis.
Bet svarbiausia – bendras laikas. Kai išjungiate televizorių, atitraukiate telefonus ir tiesiog esate kartu su knyga. Tai sukuria ypatingą ryšį tarp suaugusiojo ir vaiko, kuris išlieka visam gyvenimui.
Knygos mažiausiems: nuo gimimo iki trejų
Galvojate, kad kūdikiui dar per anksti knygoms? Visai ne! Net ir mažyčiai mėgsta žiūrėti į spalvingas iliustracijas, klausytis ritmiškų eilėraščių ir jausti knygos tekstūrą. Tiesa, tokio amžiaus vaikams reikia specialių knygų.
Pirmiausiai – kartoninės knygos su storiausiais lapais, kuriuos galima kramtyti, laužyti ir mėtyti. Taip, taip, tai visiškai normalu! Tekstilės knygos su įvairiomis tekstūromis taip pat puikiai tinka. Vaikas gali paliesti minkštą zuikučio kailį ar šiurkštų medžio kamieną – tai skatina jutimų vystymąsi.
Turinys turi būti paprastas: ryškios spalvos, aiškūs paveikslėliai, trumpi sakiniai ar net atskiri žodžiai. „Labas rytas”, „Gera naktis”, „Mano pirmieji žodžiai” – tokio tipo knygos puikiai tinka. Lietuviškoje rinkoje galima rasti Kristinos Stančikaitės „Mano pirmąją knygą” ar įvairių užsienio autorių išverstų leidinių.
Ritmiškas tekstas – aukso vertės. Eilėraščiai, dainelės, rimuotos pasakėlės ne tik linksmina, bet ir padeda išmokti kalbos melodiją. Vaikas dar nesupranta visų žodžių, bet jau jaučia ritmą ir intonaciją.
Ikimokyklinis amžius: kai vaizduotė neturi ribų
Nuo trejų iki šešerių – tai aukso amžius pasakoms. Vaikas jau supranta sudėtingesnes istorijas, gali sekti siužetą, įsimena veikėjus. Čia prasideda tikroji literatūros magija.
Klasika niekada nenuvilia. „Eglė žalčių karalienė”, „Baltoji lelija”, „Saulė ir vėjas” – lietuviškos pasakos, kurias verta žinoti kiekvienam. Jos ne tik perduoda kultūrinį paveldą, bet ir moko svarbių gyvenimo tiesų. Tiesa, kai kurios liaudies pasakos gali būti gana žiaurios, tai jas galima šiek tiek adaptuoti mažesniems vaikams.
Užsienio autoriai taip pat turi ką pasiūlyti. Astrid Lindgren „Karlsonas, kuris gyvena ant stogo” – tai nuotykiai, draugystė ir humoras. „Mažasis princas” gali pasirodyti per sudėtingas, bet kai kurie vaikai jau šiame amžiuje pradeda jį suprasti. Tačiau neprivaloma skubėti – kiekviena knyga turi savo laiką.
Iliustruotos knygos šiame amžiuje ypač svarbios. Vaikai dar labiau mąsto vaizdais nei žodžiais, todėl gražūs, išraiškingi piešiniai padeda suprasti istoriją. Lietuvoje turime puikių iliustratorių – Kęstučio Kasparavičiaus, Linos Dudaitės, Aušros Kiudulaitės knygos yra tikri meno kūriniai.
Pirmieji savarankiško skaitymo žingsniai
Kai vaikas pradeda mokytis skaityti – paprastai apie šešerius metus – prasideda naujas etapas. Dabar svarbu nerasti per sunkių knygų, kurios atbaidytų, bet kartu ir nepasiūlyti per primityvių, kurios nuobodžiai atrodytų.
Trumpos istorijos su didelėmis raidėmis ir daug iliustracijų – idealus variantas. „Skaityti lengva” serija, „Pirmieji skaitymai” ar panašūs leidiniai specialiai sukurti pradedantiesiems. Sakiniai trumpi, žodžiai paprasti, bet istorija vis tiek įdomi.
Svarbu nedaryt spaudimo. Jei vaikas nori, kad jam paskaitytumėte, nors jis jau ir pats moka – skaitykite. Jei nori skaityti pats, bet po pusės puslapio pavargsta – tęskite jūs. Skaitymas turi būti malonumas, o ne prievarta ar namų darbas.
Humoras veikia stebuklus. Knygos, kurios juokina, skatina skaityti daugiau. „Mano tėtis – didvyris” Linos Žutautės, „Detektyvė Nelly” Gintarės Adomaitytės – lietuviškos knygos, kurios ne tik lengvai skaitomos, bet ir tikrai linksmina.
Jaunesniems moksleiviams: kai atsiranda savi skoniai
Septyneri-dešimt metų – tai laikotarpis, kai vaikai jau turi savo nuomonę, ką nori skaityti. Vieniems patinka nuotykiai, kitiems – fantastika, dar kitiems – realistinės istorijos apie draugystę ir mokyklą.
Nuotykių knygos visada populiarios. „Emilis iš Lionebergos” Astrid Lindgren, „Neįtikėtini Tomo Sojerio nuotykiai” Marko Twaino, „Robinzonas Kruzas” (adaptuota vaikams versija) – tai knygos, kurios įtraukia ir neleidžia atitraukti akių nuo puslapių.
Fantastika ir pasaka šiame amžiuje įgauna naujų formų. „Haris Poteris” – nors pirmoji knyga skirta jau kiek vyresniems, bet daugelis pradeda skaityti būtent šiame amžiuje. Lietuviškos fantastikos vaikams taip pat yra – Neringa Vaitkutė, Lina Žutautė kuria įdomius pasaulius.
Serijos knygos – puikus būdas išlaikyti skaitymo įprotį. Kai vaikui patinka veikėjai, jis nori skaityti vis daugiau jų nuotykių. „Žvėrelių miestelis”, „Dienoraštis” (Diary of a Wimpy Kid), „Mažoji ragana” – tokios serijos gali įtraukti net ir tuos, kurie anksčiau nenorėjo skaityti.
Paaugliams: kai literatūra tampa rimtesnė
Vienuolika-keturiolika metų – sudėtingas amžius. Vaikai jau ne vaikai, bet dar ne suaugę. Jie ieško savo tapatybės, kelia klausimus, abejoja, patiria stiprias emocijas. Literatūra gali padėti visa tai suprasti ir įveikti.
Distopijos ir fantastika labai populiarios tarp paauglių. „Bado žaidynės” Suzanne Collins, „Divergentė” Veronicos Roth, „Labirintas” Jameso Dashnerio – šios knygos kalba apie pasirinkimus, drąsą, ištvermę. Jos leidžia paaugliams išgyventi nuotykius saugioje aplinkoje.
Realistinė literatūra apie paauglius taip pat svarbi. „Žvaigždžių kaltė” Johno Greeno, „Stebuklas” R.J. Palacio, „Trylika priežasčių kodėl” Jay Asher – šios knygos kalba apie tikrus dalykus: mirtį, ligą, patyčias, meilę, netektį. Jos padeda suprasti, kad kiti taip pat patiria sunkumus.
Lietuviški autoriai paaugliams taip pat rašo. Kristina Sabaliauskaitė, Rūta Šepetys, Jurga Vilė – jų knygos ne tik įdomios, bet ir padeda geriau suprasti savo šalies istoriją ir kultūrą. Ypač Rūtos Šepetys „Tarp pilkų debesų” – tai knyga, kurią turėtų perskaityti kiekvienas lietuvis paauglys.
Svarbu nedrausti. Jei paauglys nori skaityti „lengvą” literatūrą, fantastines istorijas ar net komiksus – tegul skaito. Bet koks skaitymas geriau nei jo nebuvimas. O su laiku skonis gali keistis ir gilėti.
Kaip paskatinti vaikus skaityti daugiau
Tai klausimas, kurį užduoda beveik visi tėvai. Kaip padaryti, kad vaikas norėtų skaityti, kai aplinkui tiek daug lengvesnių pramogų?
Pirmiausia – patys skaitykite. Vaikai moko iš pavyzdžio. Jei namuose niekas neskaito, sunku tikėtis, kad vaikas ims knygą. Bet jei mato, kad mama ar tėtis skaito, kad namuose yra knygų, kad apie jas kalbama – natūraliai ir pats domėsis.
Leiskite vaikui pačiam rinktis knygas. Net jei jums atrodo, kad jo pasirinkimas per lengvas ar per sunkus, per kvailas ar per rimtas – leiskite pabandyti. Vaikas turi teisę į savo skonį. Be to, kartais iš klaidų mokoma – perskaičius nuobodžią knygą, kitą kartą rinksis atidžiau.
Lankykite bibliotekas ir knygynus. Padarykite tai įdomiu ritualu – pavyzdžiui, kartą per mėnesį šeštadienio rytą einate į biblioteką, o paskui į kavinę. Bibliotekos dažnai organizuoja renginius vaikams – susitikimus su autoriais, pasakų skaitymus, kūrybines dirbtuves.
Nekritikuokite pasirinkimų. Jei vaikas skaito „Dienoraštį” dešimtą kartą – puiku, vadinasi, ta knyga jam svarbi. Jei nori skaityti komiksus – taip pat gerai, komiksai irgi yra literatūra. Svarbu išlaikyti meilę skaitymui, o ne primesti „teisingą” literatūrą.
Skaitykite garsiai net ir vyresniems vaikams. Daugelis mano, kad kai vaikas išmoksta skaityti pats, nebereikia jam skaityti. Bet tai ne tiesa! Bendras skaitymas gali tęstis ir paauglystėje. Galite skaityti sudėtingesnes knygas, kurias vaikas pats dar neskaito, arba tiesiog kartu mėgautis istorija.
Kur rasti ir kaip pasirinkti geras knygas
Knygų rinka tokia didelė, kad lengva pasimesti. Kaip rasti tikrai geras knygas, o ne tik gražiai apipakuotą tuštybę?
Rekomendacijos veikia puikiai. Klauskite bibliotekininkų – jie tikrai žino, kas populiaru ir kokybišku. Skaitykite apžvalgas internete, bet ne tik reklaminius tekstus, o tikrus skaitytojų atsiliepimus. Kalbėkitės su kitų vaikų tėvais – ką jų vaikai skaito ir kas patinka.
Apdovanojimai – geras orientyras. Knygos, laimėjusios „Metų knygos” ar panašius apdovanojimus, paprastai tikrai vertos dėmesio. Lietuvoje kasmet renkami geriausi vaikų literatūros kūriniai – verta sekti šias nominacijas.
Nebijokite klasikos. Taip, kai kurios knygos parašytos prieš šimtmetį, bet jos vis dar aktualios ir įdomios. Tiesa, kartais verta rinktis moderniai iliustruotas ar šiek tiek adaptuotas versijas mažesniems vaikams.
Išbandykite prieš pirkdami. Bibliotekoje galite pasiskolinti knygą ir pamatyti, ar ji tikrai patiks. Jei patiks – galite nusipirkti savo egzempliorių. Taip išvengsite lentynos, pilnos neperskaitytų knygų.
Skaitmeninės knygos irgi variantas. Nors popierinės knygos turi savo žavesį, kai kuriems vaikams labiau patinka skaityti planšetėje ar skaityklėje. Svarbiausia – kad skaitytų, o ne ant ko.
Kai knyga tampa draugu visam gyvenimui
Vaikystėje perskaitytos knygos lieka su mumis visam gyvenimui. Prisimenu, kaip pati skaitydavau po antklode su žibintuvėliu, kai tėvai manė, kad miegu. Kaip laukdavau bibliotekos dienos mokykloje. Kaip verkiau skaitydama liūdnas istorijas ir juokiausi iš linksmų nuotykių.
Dabar, kai pati turiu vaikų, suprantu, kaip svarbu perduoti šią meilę knygoms. Ne visada lengva – vaikai tikrai turi kitų interesų, o laikas ribotas. Bet kiekvieną vakarą, kai sėdame kartu su knyga, jaučiu, kad tai vienas svarbiausių dalykų, kuriuos galiu jiems duoti.
Knyga – tai ne tik žinios ar pramoga. Tai gebėjimas sutelkti dėmesį, įsigilinti, suprasti sudėtingas mintis. Tai empatija, kurią ugdome skaitydami apie skirtingus žmones ir jų gyvenimus. Tai vaizduotė, kuri leidžia kurti ir svajoti. Tai ramybės sala šiame triukšmingame pasaulyje.
Todėl nepaisant visų technologijų ir naujovių, knyga išlieka. Ir kol bus tėvų, kurie skaitys vaikams prieš miegą, kol bus mokytojų, kurie įkvėps meilę literatūrai, kol bus bibliotekininkų, kurie padės rasti tą vienintelę tobulą knygą – vaikai skaitys. Ir tai gražiausia dovana, kurią galime jiems duoti.