Kodėl verta palikti miesto triukšmą už nugaros
Prisipažinsiu atvirai – dar prieš kelerius metus mintis apie aktyvų poilsį gamtoje man kėlė tik nuobodulį. Kas gali būti įdomaus miške ar prie ežero, kai namuose laukia patogus fotelis ir Netflix? Bet kai pirmą kartą išsiruošiau į rimtesnę žygį su draugais, supratau, kad buvau visiškai neteisus. Gamta turi kažką tokio, ko neperteiksi jokiais žodžiais – tai reikia pajusti.
Mūsų gyvenimas tapo baisiai greitas. Nuolat skubame, žiūrime į ekranus, gyvename pagal kalendoriaus įrašus ir priminimu signalus. O gamtoje viskas kitaip – ten laikas tarsi sustoja. Ten gali tiesiog būti, kvėpuoti pilna krūtine ir pagaliau išgirsti savo mintis. Ne veltui psichologai vis dažniau kalba apie gamtos terapiją ir jos teigiamą poveikį psichinei sveikatai.
Tyrimai rodo, kad net trumpas pasivaikščiojimas miške sumažina streso hormonų kiekį kraujyje, pagerina nuotaiką ir padidina koncentracijos gebėjimus. O jei dar pridėsite fizinį aktyvumą – važiavimą dviračiu, irklavimą ar kalnų kopimą – gausit puikų kompleksinį poveikį ir kūnui, ir sielai.
Kur pradėti, jei esi visiškas naujokas
Suprantu, kad daugeliui žmonių gamta atrodo kaip nežinoma teritorija. Ypač tiems, kurie užaugo miestuose ir didžiausias jų nuotykis buvo piknikas parke. Bet nebijokite – niekas nereikalauja iš karto kopti į Everestą ar plaukti baidare per Atlantą.
Pradėkite nuo paprasčiausių dalykų. Pasirinkite kokį nors netoli esantį regioninį parką ar gamtos draustinį. Dažniausiai ten būna gerai pažymėti takai, informaciniai stendai ir aiškūs maršrutai. Galite pradėti nuo poros valandų pasivaikščiojimo. Nereikia jokios specialios įrangos – užtenka patogių sportinių batų ir vandens butelio.
Jei turite draugų, kurie jau turi patirties, drąsiai prašykite jų pasiimti kartu. Patyrę žygeiviui ar dviratininkai paprastai labai džiaugiasi galėdami pasidalinti savo hobiu su kitais. O jei tokių draugų neturite – ieškokite grupių socialiniuose tinkluose. Lietuvoje yra daugybė bendruomenių, kurios organizuoja bendrus žygius, iškylas ir aktyvaus poilsio renginius pradedantiesiems.
Dar vienas puikus būdas pradėti – geocaching. Tai tarsi lobių medžioklė su GPS navigacija. Visame pasaulyje, įskaitant Lietuvą, paslėpta tūkstančiai „lobių” (paprastai tai nedidelės dėžutės su užrašų knygele). Jūs ieškote jų pagal koordinates, o tuo pačiu pažįstate apylinkes ir daug vaikštote. Puiki pramoga visai šeimai!
Kokias veiklas rinktis pagal charakterį ir pomėgius
Ne visi žmonės vienodi, ir tai, kas vieniems atrodo nuostabu, kitiems gali būti tikra kančia. Todėl svarbu rasti tokią aktyvaus poilsio formą, kuri tikrai jums patiks.
Jei esate ramesnio būdo žmogus, mėgstantis kontempliaciją ir tylą, jums puikiai tiks žygiai pėsčiomis, nordinis ėjimas ar orientavimasis miške. Tai veiklos, kurias galite derinti su fotografavimu, paukščių stebėjimu ar tiesiog meditavimu gamtoje. Galite eiti savo tempu, sustoti, kada norite, ir mėgautis aplinka.
Energingesniems žmonėms, kurie negali sėdėti vietoje, labiau tiks kalnų dviračiai, baidarės ar SUP (stand-up paddle) irklentės. Šios veiklos reikalauja daugiau fizinių pastangų, suteikia adrenalino ir leidžia per trumpesnį laiką aplankyti daugiau vietų. Be to, jos puikiai treniruoja ištvermę ir raumenų jėgą.
Jei mėgstate iššūkius ir varžybas, pamėginkite rogainingą – tai orientavimosi sporto atmaina, kur per nustatytą laiką reikia surinkti kuo daugiau kontrolės punktų. Arba dalyvaukite bėgimo trasose gamtoje – trail running tampa vis populiaresnis Lietuvoje. Yra trasų įvairaus sudėtingumo, nuo lengvų parkų takų iki rimtų kalnų maratonų.
Šeimoms su vaikais rekomenduočiau pradėti nuo paprastų piknikų gamtoje su aktyviais žaidimais, pereiti prie trumpų žygių su įdomiais tikslais (pvz., aplankyti kokį nors akmenį su legenda ar seną malūną), o vėliau, kai vaikai paaugs, galite išbandyti nuotykių parkus su lynų trasomis ar lengvus vandens maršrutus baidarėmis.
Būtina įranga ir kas tikrai nereikalinga
Viena didžiausių klaidų, kurią daro pradedantieji – jie nuperka krūvą brangios įrangos, dar net nežinodami, ar jiems tas hobis patiks. Nesikartokite šios klaidos!
Pradžiai jums tikrai užteks to, ką tikriausiai jau turite namuose. Sportiniai batai (geriau su geresniu protektoriumi), patogūs drabužiai, kuriuose galite judėti, kuprinė vandeniui ir užkandžiams – ir viskas. Rimtai, daugiau nieko nereikia pirmoms kelioms išvykoms.
Kai suprasite, kad jums patinka ir norite tęsti, tada galite pradėti investuoti į geresnę įrangą. Pirmas rimtesnis pirkimas turėtų būti geri žygio batai. Tai tikrai svarbu – netinkami batai gali sugadinti bet kokią kelionę. Eikite į specializuotą parduotuvę, kur konsultantai padės parinkti tinkamą modelį jūsų kojai ir numatytoms veikloms.
Antrasis svarbus dalykas – tinkamas kuprinės pasirinkimas. Jei planuojate tik dienos žygius, užteks 20-30 litrų talpos kuprinės. Svarbu, kad ji turėtų gerą nugaros ventiliaciją ir patogias petnešas. Nebūtinai pirkti brangiausią – vidutinės kainos kuprinės iš patikimų gamintojų visiškai pakanka.
Drabužiams taikykite „trijų sluoksnių” principą: apatinis sluoksnis (termo apatiniai), vidurinis (šiltas fliso ar vilnos sluoksnis) ir išorinis (apsaugantis nuo vėjo ir lietaus). Taip galėsite lengvai reguliuoti temperatūrą priklausomai nuo oro sąlygų ir aktyvumo lygio.
Ko tikrai nereikia: brangių GPS įrenginių (pakanka telefono su atsisiųstais žemėlapiais), profesionalių turistinių peilių (pakaks paprasto sulankstomo), specialių maisto racionų (paprasti sumuštiniai ir vaisiai puikiai tinka trumpoms išvykoms). Nepirkite visko iš karto – įranga kaupiasi palaipsniui, pagal poreikį.
Saugumas gamtoje – ką būtina žinoti
Gamta yra nuostabi, bet ji nėra Disneyland’as. Čia galioja savi dėsniai, ir svarbu juos suprasti bei gerbti. Tai nereiškia, kad reikia bijoti – tiesiog būkite protingi ir pasirengę.
Visada praneškit kam nors, kur keliausite ir kada planuojate grįžti. Tai elementari saugumo taisyklė, kurią dažnai ignoruoja net patyrę turistai. Jei kas nors nutiktų, žmonės žinos, kur jūsų ieškoti.
Pasiimkite paprastą pirmosios pagalbos rinkinį. Jame turėtų būti pleistrai, tvarsčiai, antiseptikas, skausmą malšinantys vaistai, erkių šalinimo įrankis ir bet kokie jūsų asmeniniai vaistai. Tikėkimės, kad niekada neprireiks, bet geriau turėti ir nenaudoti, nei reikėti ir neturėti.
Mokėkite naudotis žemėlapiu ir kompasu. Taip, žinau, turime telefonus su GPS, bet baterijos išsenka, signalo gali nebūti, o telefonas gali paprasčiausiai sudužti. Pagrindiniai orientavimosi įgūdžiai niekada nepakenks.
Dėl gyvūnų – Lietuvoje tikrai nėra ko labai bijoti. Šernai, vilkai ir lūšys paprastai vengia žmonių. Bet jei sutinkate šerną su paršeliais ar bet kokį kitą gyvūną su jaunikliais, ramiai pasitraukite atgal. Niekada nebandykite priartėti ar maitinti laukinių gyvūnų. Dėl erkių – tikrinkitės po kiekvienos išvykos, ypač pavasarį ir vasarą. Naudokite repelentus ir dėvėkite uždaresnius drabužius, jei eisite per aukštą žolę.
Oro sąlygos gali keistis labai greitai, ypač kalnuotose vietovėse. Visada žiūrėkite orų prognozę prieš išvyką, bet būkite pasirengę, kad realybė gali skirtis. Pasiimkite apsiaustą nuo lietaus net jei prognozuojama saulėta diena.
Gerbiame gamtą – „leave no trace” principai
Aktyvus poilsis gamtoje – tai privilegija, ne teisė. Ir mes visi turime atsakomybę užtikrinti, kad ateities kartos galės mėgautis ta pačia neliesta gamta.
Pagrindinis principas paprastas: palikite vietą tokią, kokią radote, arba net švaresnę. Visos jūsų atliekos – ir maisto pakuotės, ir vaisiaus odelės, ir net biologiškai skaidūs dalykai – turėtų grįžti su jumis. Obuolio ogryzis, žinoma, suyra, bet tai gali užtrukti mėnesius, o tuo tarpu jis gadina vaizdą ir traukia gyvūnus.
Jei matote šiukšlių, kurias paliko kiti – pasiimkite jas. Taip, tai neteisinga, kad jūs turite valyti už kitus, bet gamtai vis tiek, kas kaltas. Aš visada kelionėse turiu atskirą maišelį šiukšlėms, ir dažnai jis prisipildo ne tik mano atliekomis.
Lauželiai ir stovyklavimas – jei jau darote laužą (ten, kur tai leidžiama), naudokite tik jau kritusias šakas, ne laužykite iš medžių. Laužavietę įrenkite esamoje vietoje, ne kurkite naujos. Prieš išvykdami, įsitikinkite, kad ugnis visiškai užgesinta – pilkite vandens ir maišykite pelenus, kol viskas šalta.
Gerbkite kitus gamtos lankytojus. Laikykitės takų, neklykite (taip, suprantu, kad džiaugiatės, bet kiti galbūt atėjo tylai), jei klausotės muzikos – naudokite ausines. Ir prašau, nekurkite naujų takų – tai skatina erozija ir gadina augaliją.
Kaip aktyvus poilsis keičia gyvenimą
Dabar, kai jau kelerius metus reguliariai leidžiu laiką gamtoje, galiu pasakyti, kad tai pakeitė mano gyvenimą labiau, nei galėjau įsivaizduoti.
Fizinė būklė pagerėjo savaime, net nesimankštinant sporto salėje. Kai reguliariai vaikštai su kuprине, kopi į kalnus ar irkluoji, raumenys stiprėja natūraliai. Svarbiausia – tai neatrodo kaip prievarta, kaip monotoniškas treniruotės procesas. Tu tiesiog darai tai, kas patinka, o geresnė forma yra malonus šalutinis efektas.
Bet dar svarbiau – pasikeitė mano požiūris į gyvenimą. Tapau ramesnės, mažiau reaguoju į kasdienes streso situacijas. Kai esi buvęs vienas miške per audrą ar įveikęs sunkų žygį, kasdieniai biuro konfliktai atrodo tokie nereikšmingi.
Atsirado naujų draugų, su kuriais sieja ne tik bendri pomėgiai, bet ir bendrai išgyventi nuotykiai. Yra kažkas ypatingo žmonėse, kurie renkasi leisti laiką gamtoje – jie paprastai būna atviresni, nuoširdūs ir padeda vieni kitiems.
Pradėjau labiau vertinti paprastus dalykus. Karšta arbata po ilgo žygio, sausas miegmaišis po lietingos dienos, saulėlydis nuo kalno viršūnės – šie dalykai suteikia daugiau džiaugsmo nei bet koks pirktas daiktas.
Pirmieji žingsniai į nuotykius šį savaitgalį
Taigi, jei skaitote šį straipsnį ir galvojate „skamba gerai, bet nežinau, ar man tai tinka” – turiu jums pasakyti: niekada nesužinosite, kol neišbandysite. Ir nebūtina iš karto planuoti savaitės žygio ar ekstremalių nuotykių.
Šį savaitgalį tiesiog pasirinkite kokį nors netoli esantį mišką ar parką, kuriame dar nebuvote. Apsirenkite patogiai, įsidėkite vandens butelį ir sumuštinį, ir eikite. Nesistenkite nueiti kažkokį konkretų atstumą ar pasiekti kokį nors tikslą. Tiesiog vaikščiokite, žiūrėkite, klausykitės. Palikite telefoną kišenėje (arba bent jau išjunkite pranešimus).
Jei patiks – kitą kartą eikite truputį toliau arba pasirinkite sudėtingesnį maršrutą. Galbūt pasiimkite draugą ar šeimos narį. Pamažu, natūraliai, suprasite, kas jums patinka labiausiai – gal tai bus ramūs pasivaikščiojimai, gal intensyvūs kalnų žygiai, gal vandens sportas.
Svarbu nepersistengti iš karto. Daug žmonių pirmą kartą išeina į per sunkų žygį, išsivargina, susitraumuoja ir daugiau niekada nebegrįžta į gamtą. Pradėkite lengvai ir didinkite krūvį palaipsniui. Tegul kiekviena išvyka būna malonumas, ne kančia.
Ir nepamirškite – nėra „tinkamo” amžiaus ar fizinės formos aktyviam poilsiui gamtoje. Yra žmonių, kurie pradeda žygiuoti būdami 60-ies, ir jaučiasi puikiai. Yra trasų ir veiklų kiekvienam pajėgumų lygiui. Svarbu rasti tai, kas tinka būtent jums.
Gamta laukia. Ji niekur neskuba, nevertina, nekritikuoja. Ji tiesiog yra – su visais savo takais, upeliais, kalnais ir miškais. Ir kiekvienas iš mūsų gali tapti jos dalimi, bent jau savaitgaliais. Galbūt būtent tai ir yra tas trūkstamas gabalas mūsų pernelyg skaitmeniniame, pernelyg greitame gyvenime – galimybė tiesiog būti, judėti, kvėpuoti ir pajusti, kad esame dalis kažko didesnio. Tad ko laukiate? Batai ant kojų – ir į lauką!