Kai ekranas šviečia po atviru dangumi
Vasara ir kinas – du dalykai, kurie, atrodytų, ne itin derinasi. Juk vasarą norime būti lauke, gėrėtis saule, o ne sėdėti tamsiame kino salėje. Bet štai čia ir slypi visas grožis – vasaros kino vakarai tai ne apie uždaras erdves ir kondicionierių. Tai apie tai, kaip ekranas atsiranda parke, paplūdimyje ar net kiemelyje, kai saulė leidžiasi ir oras pagaliau atvėsta.
Pirmą kartą tokį kiną pamačiau prieš kokius dešimt metų. Draugai užsiminė, kad Bernardinų sode rodys seną prancūzų komediją. Pasiėmiau pledą, vyno butelį ir nė nenutuokiau, kad tai taps viena mėgstamiausių vasaros tradicijų. Žmonės sėdi ant žolės, vaikai bėgioja, kol neprasideda filmas, o kai tik ekrane pasirodo pirmieji kadrai – visi nutyla ir pasineria į tą magiją.
Kur ieškoti vasaros kino po atviru dangumi
Didžiuosiuose miestuose vasaros kino renginiai jau tapo įprasta dalimi. Vilniuje tradiciškai kino vakarai vyksta Bernardinų sode, Lukiškių aikštėje, kartais net ant Baltojo tilto. Kaune – Santakoje, Žaliakalnyje, prie Kauno pilies. Klaipėdoje – be abejo, prie jūros, Danės krantinėje ar Smiltynėje.
Bet ne tik didmiesčiai gali pasigirti tokiais renginiais. Mažesni miesteliai vis dažniau organizuoja savo kino vakarus. Dažniausiai tai būna savaitgaliais, kai į miestelio aikštę atvažiuoja mobilusis ekranas, surenkami garsintuvai ir – voila – turite savo kino teatrą. Tiesa, čia reikia sekti vietos naujienas, nes reklamos būna ne tokios intensyvios kaip sostinėje.
Jei nenorite laukti oficialių renginių, galite susikurti savo kino vakarą. Projektorius šiais laikais nėra kosmoso technologija – galima nusipirkti ar net išsinuomoti. Baltą sieną (ar tiesiog baltą paklodę) pakabinate kiemelyje, pasiruošiate užkandžių, pakviesiate draugus – ir štai jau turite privatų kino seansą. Tik nepamirškite pasitikrinti orų prognozės ir turėti atsarginį planą lietui užklupus.
Ką žiūrėti vasaros vakarą
Filmo pasirinkimas vasaros kinui – tai menas. Ne visi filmai tinka žiūrėti po atviru dangumi, kai aplinkui vyksta gyvenimas, šuo loja kaimynų kieme, o virš galvos kartais praskrenda lėktuvas.
Klasika visada veikia. Senos komedijos, romantinės istorijos, nuotykių filmai – tai, kas nereikalauja per daug susikaupimo, bet vis tiek įtraukia. „Romanos atostogos”, „Grease”, „Mamma Mia”, „Amelija” – tokie filmai sukuria tą vasarišką nuotaiką, net jei oras ne pats šilčiausias.
Animacija – puikus pasirinkimas, jei žiūrovų tarpe bus vaikų. Bet tiesą sakant, geri animaciniai filmai veikia ir suaugusiuosius. „Ratatouille”, „WALL-E”, „Coco” – tai kinas, kuris džiugina visų amžių žmones. O kai vaikams filmas patinka, tėvai gali ramiai atsipalaiduoti.
Kultiniai filmai taip pat puikiai tinka. Tie, kuriuos daugelis matė, bet noriai pažiūrėtų dar kartą. „Pulp Fiction”, „Forrest Gump”, „Titanikas” – tokie filmai sukuria bendrumo jausmą, kai žmonės kartu juokiasi tose pačiose vietose ar tyliai nušluosto ašarą.
Vengti verta per daug sudėtingų, tamsių ar intensyvių filmų. Psichologiniai trileriai, siaubo filmai ar sudėtingi drama – geriau pasilikti juos žiemai ir jaukiai sofai. Vasaros kinas turi būti lengvas, net jei kartais ir liečia rimtesnes temas.
Kaip pasirengti tobulam kino vakarui
Patogumas – tai pirmasis dalykas, apie kurį reikia pagalvoti. Pledas ar kilimėlis yra būtinybė, nebent renginys vyksta kur nors, kur sustatytos kėdės. Bet net ir tuomet pledas pravers, nes vakarais gali atvėsti. Pagalvė ar pripučiamas matracas gali paversti paprastą sėdėjimą ant žemės tikru komfortu.
Drabužiai turi būti sluoksniuoti. Net jei dieną buvo trisdešimt laipsnių, vakare gali nukristi iki penkiolikos. Lengvas megztinis ar striukė turėtų būti po ranka. Ir batai – uždaresni nei basutės, nes rasa ir vėsus oras gali sugadinti visą įspūdį.
Maistas ir gėrimai – tai atskira tema. Oficialūs renginiai dažnai draudžia atsineštį savo alkoholį, bet užkandžiai paprastai leidžiami. Sumuštiniai, vaisiai, traškučiai, šokoladas – visa tai puikiai tinka. Jei renginys leidžia, vyno butelis ar alaus skardinės prideda tam tikro šarmo. Bet nepamirškite ir vandens – vasarą dehidratacija gresia net vakarais.
Uodai – tai priešas numeris vienas. Repelentai, citronelės žvakės, ilgos kelnės – visa tai gali išgelbėti vakarą. Niekas nenori praleisti pusę filmo besilakstydamas sau per rankas ir kojas.
Socialinis kino vakaro aspektas
Vasaros kinas – tai ne tik apie filmą. Tai apie žmones. Apie tai, kaip ateini su draugais, sutinki pažįstamus, užmezgi pokalbį su nepažįstamais, kurie atsisėdo šalia.
Prieš filmą visada būna ta įdomi fazė, kai žmonės dar tik renkasi, dėlioja savo pledus, dalinasi užkandžiais. Tai tarsi piknikas, tik su aiškia programa. Matai, kaip pora atsineša visą krepšį vyno ir sūrių, kaip studentų kompanija atsiritina su pica, kaip šeima su vaikais išsitiesia ant milžiniško kilimo.
Po filmo irgi būna įdomu. Žmonės neišsisklaido iš karto – pasėdi, pakalba, padiskutuoja apie tai, ką matė. Kartais užsimezga netikėti pokalbiai su visai nepažįstamais žmonėmis. „O kaip jums patiko?”, „Ar matėte tą sceną?”, „Aš verkiau kaip kūdikis” – tokie pokalbiai sukuria tą bendruomenės jausmą, kurio taip trūksta mieste.
Jei ateinat su vaikais, tai puiki proga jiems patirti kiną kitaip. Ne tamsioje salėje, kur reikia sėdėti tyliai, o lauke, kur galima pajudėti, paklausti, pakomentuoti. Vaikai įsimena tokius vakarus kaip nuotykį, ne tik kaip filmą.
Technologijos ir atmosfera
Įdomu tai, kad vasaros kinas veikia nepaisant to, kad techninė kokybė dažnai būna prastesnė nei įprastame kino teatre. Ekranas gal ne toks ryškus, garsas ne toks gilus, kartais net matosi, kaip vėjas supurto ekraną. Bet tai visai nesugadina patirties – priešingai, suteikia tam tikro autentiškumo.
Garsas – tai dažniausiai didžiausia problema. Jei renginys vyksta miesto centre, aplinkinis triukšmas gali trukdyti. Bet organizatoriai paprastai tai numato ir garso sistemą parenka atitinkamai. Kai kurie žmonės atsineša savo nešiojamas kolonėles, jei žiūri filmą privačiai, bet čia reikia būti atsargiems – kaimynai gali ne itin džiaugtis jūsų kino vakaru.
Šviesumas – kita problema. Filmas gali prasidėti tik tada, kai pakankamai sutemsta. Vasarą tai reiškia, kad seansai prasideda gana vėlai – apie dešimtą vakarą ar net vėliau. Tai reiškia, kad filmas baigsis po vidurnakio. Bet tai ir yra vasaros grožis – naktys trumpos, o miegas gali palaukti.
Kūrybiškos idėjos savo kino vakarui
Jei norite sukurti savo vasaros kino vakarą, galite pasukti kūrybiškumo keliu. Teminiai vakarai – puiki idėja. Pavyzdžiui, italų kino vakaras su pasta ir vynu, prancūzų kino vakaras su sūriais ir bagetu, ar net holivudinių klasikų vakaras su popcorn ir cola.
Kostiumai gali pridėti papildomo smagumu. Jei rodote „Grease”, pasipuoškite penkiasdešimtųjų stiliumi. Jei „Mamma Mia” – išsitraukite spalvingiausius drabužius. Tai gali atrodyti kiek per daug, bet būtent tokie dalykai ir sukuria atmintinus vakarus.
Maratonas – dar viena idėja. Vietoj vieno filmo – du ar net trys. Pavyzdžiui, visą trilogiją per vieną naktį. Tiesa, tam reikia tikrai atsidavusių žiūrovų ir gero oro, bet jei pavyksta – tai tampa legenda.
Interaktyvumas gali būti įdomus. Pavyzdžiui, balsavimas dėl filmo pasirinkimo prieš pat seansą, viktorinos apie kiną tarp filmų, ar net diskusijos po filmo su moderatoriumi.
Kai dangus tampa ekranu
Vasaros kino vakarai – tai viena tų paprastų malonumų, kurie daro vasarą ypatinga. Nereikia daug pinigų, nereikia sudėtingo planavimo, nereikia net keliauti toli. Tiesiog pledas, geras filmas ir žmonės, su kuriais nori dalintis šia patirtimi.
Kas man labiausiai patinka tokiuose vakaruose – tai jų laikinumas. Jie vyksta tik vasarą, tik kelias savaites ar mėnesius. Tai daro juos ypatinga, kažką, ko laukiama ir kas vertinama. Kai rugsėjis ateina ir vakarai tampa per šalti, lieka tik prisiminimai ir laukimas kitos vasaros.
Tad jei dar niekada nesate patyrusio vasaros kino po atviru dangumi – šiemet būtinai išbandykite. Pasižiūrėkite, kas vyksta jūsų mieste, ar susikurkite savo kino vakarą su draugais. Pasiimkite pledą, užkandžių, atsipalaiduokite ir leiskite vasaros vakarui bei geriam filmui padaryti savo magiją. Kartais paprasčiausi dalykai ir būna patys geriausi.