Kodėl paveldosaugos renginiai tapo tokia karšta tema?
Pastaruoju metu vis dažniau girdime apie įvairius paveldosaugos renginius – nuo pilių naktų iki amatų mugių, nuo istorinių rekonstrukcijų iki architektūros ekskursijų. Ir žinot ką? Tai tikrai ne atsitiktinumas. Žmonės tiesiog pradėjo suprasti, kad istorija – tai ne kažkas nuobodaus iš vadovėlių, o gyva, kvėpuojanti dalis mūsų tapatybės.
Prisimenu, kaip prieš kokius dešimt metų paveldosaugos renginiai buvo laikomi kažkuo labai nišiniu, skirtu tik istorikams ir pensinio amžiaus žmonėms. Bet dabar? Dabar į Europos paveldo dienų renginius susirenka tūkstančiai jaunų žmonių su fotoaparatais ir išmaniaisiais telefonais. Instagram’as tiesiog sprogsta nuo nuotraukų su #paveldas ir #istorija žymomis.
Kas pasikeitė? Turbūt mes patys. Globalizacijos amžiuje, kai viskas tampa vis panašesnė, žmonės ieško to, kas unikalu, autentiška. O kur dar geriau rasti autentiškumo, jei ne savo šaknų paieškose?
Kokie paveldosaugos renginiai populiariausi Lietuvoje?
Jei manote, kad paveldosaugos renginiai – tai tik nuobodžios paskaitos apie senus pastatus, turiu jus nustebinti. Šiuolaikiniai paveldosaugos renginiai yra tokie įvairūs, kad kiekvienas gali rasti kažką sau.
Europos paveldo dienos – tai turbūt didžiausias ir žinomiausias paveldosaugos renginių ciklas. Kiekvienų metų rugsėjį šimtai objektų, kurie paprastai neprienami visuomenei, atveria savo duris. Galite apsilankyti prezidentūroje, pasivaikščioti po uždarą dvaro parką ar net užlipti į bažnyčios bokštą. Ir visa tai – visiškai nemokamai!
Pilių šventės tapo tikru vasaros hitu. Trakai, Kaunas, Raudondvaris – kiekviena pilis organizuoja savo šventę su istorinėmis rekonstrukcijomis, riterių turnyrais, senovinių amatų demonstravimais. Vaikai pamišę, suaugusieji irgi. Kur dar pamatysi tikrą riterių kovą su kardais ir skydais? Na, gerai, gal ne visai tikrą, bet įspūdis – neapsakomas.
Amatų mugės ir festivaliai – čia jau kalbame apie gyvą paveldą. Puodžiai, audėjai, kalviai, stiklo pūtėjai – visi tie žmonės, kurie tęsia šimtmečių tradicijas. Ir ne tik rodo, bet ir moko. Galite pabandyti sukti puodą, nuausti juostelę ar net nukalti vinį. Patikėkit, tai daug sunkiau, nei atrodo.
Kaip paveldosaugos renginiai keičia miestų veidą?
Įdomu tai, kad paveldosaugos renginiai ne tik šviečia žmones, bet ir realiai keičia miestų politiką bei požiūrį į istorinį paveldą. Matote tą gražiai atrestauruotą senamiesčio pastatą? Didelė tikimybė, kad jo atnaujinimas prasidėjo būtent po kokio nors paveldosauginio renginio, kai visuomenė pradėjo kelti klausimus apie apleistus objektus.
Vilniuje, pavyzdžiui, po kelių sėkmingų Užupio meno inkubatoriaus renginių, visas rajonas tapo kur kas patrauklesnis ir investicijoms, ir turistams. Kaunas, ruošdamasis tapti Europos kultūros sostine, surengė dešimtis paveldosaugos renginių, kurie padėjo atkreipti dėmesį į unikalią tarpukario modernizmo architektūrą. Dabar Kauno modernizmas yra UNESCO sąraše – ir tai ne atsitiktinumas.
Bet ne viskas taip rožėmis klotas. Kartais paveldosaugos renginiai tampa tik vienkartine akcija, po kurios vėl viskas grįžta į senąsias vėžes. Pastatas, kuris buvo atidarytas vienai dienai per Europos paveldo dienas, vėl užrakinamas metams. Ir tai problema, kurią reikia spręsti.
Socialinė paveldosaugos renginių pusė
Žinot, kas man labiausiai patinka paveldosaugos renginiuose? Tai, kaip jie sujungia visiškai skirtingus žmones. Čia gali sutikti ir studentą archeologą, ir pensininkę, kuri prisimena, kaip tas pastatas atrodė prieš penkiasdešimt metų, ir jauną šeimą su vaikais, ir užsienio turistą.
Paveldosaugos renginiai tampa tikrais bendruomenės centrai. Ypač mažesniuose miesteliuose ar kaimuose. Kai organizuojama seno dvaro ar bažnyčios šventė, tai sujudina visą apylinkę. Žmonės pradeda domėtis savo vietovės istorija, ieškoti senų nuotraukų, kalbinti seniausius gyventojus. Tai sukuria tokią gyvą istorijos pasakojimo tradiciją.
Esu mačiusi, kaip vienas paveldosaugos renginys pakeitė visą kaimo gyvenimą. Mažame Dzūkijos kaimelyje surengė senųjų amatų dieną. Paaiškėjo, kad viena močiutė dar moka austi tradiciniais raštais, kita – gaminti natūralius dažus iš augalų, o vienas senelis – drožti medinę šaukštus. Po to renginio jie pradėjo vesti užsiėmimus vaikams, atsirado turistų, kaimas atgijo.
Kaip įsitraukti į paveldosaugos renginius?
Gal skaitote ir galvojate: „Skamba įdomiai, bet kaip aš galiu dalyvauti?” Atsakymas paprastas – labai lengvai!
Pirmiausiai, sekite kultūros institucijų naujienas. Muziejai, dvarai, pilys, kultūros centrai – visi jie reguliariai skelbia apie būsimus renginius. Daugelis turi Facebook puslapius ar Instagram paskyras, kur galima rasti visą informaciją.
Registruokitės į ekskursijas. Daugelis paveldosaugos renginių siūlo gidų lydimas ekskursijas, kurios padeda geriau suprasti objekto istoriją ir reikšmę. Taip, kartais reikia iš anksto užsiregistruoti, nes vietų būna ribotai, bet verta.
Atsiveskite vaikus. Rimtai, vaikai paveldosaugos renginiuose dažnai turi net daugiau pramogų nei suaugusieji. Jiems organizuojami specialūs užsiėmimai, žaidimai, dirbtuvės. Ir kas svarbiausia – taip ugdomas jų susidomėjimas istorija ir kultūra.
Jei norite ne tik dalyvauti, bet ir aktyviai prisidėti, galite tapti savanoriais. Daugelis paveldosaugos renginių labai trūksta pagalbininkų – nuo bilietų tikrinimo iki ekskursijų vedimo. Tai puiki galimybė ne tik padėti, bet ir susipažinti su įdomiais žmonėmis bei giliau pažinti patį objektą.
Technologijos ir paveldosauga – draugai ar priešai?
Šiuolaikiniuose paveldosaugos renginiuose vis dažniau matome technologijų panaudojimą. Ir tai tikrai ne blogai! Virtualios realybės akiniai leidžia pamatyti, kaip pilys atrodė prieš šimtmečius. Papildytos realybės programėlės – „atgaivina” senus pastatus jūsų telefono ekrane. Interaktyvūs ekranai pasakoja istorijas taip, kad net vaikai nekrypsta nuo ekrano.
Bet čia svarbu nepertemti lazdos. Paveldosauga – tai vis dėlto apie autentiškumą, apie tikrą patirtį. Jei visą laiką žiūrėsi į telefono ekraną, gali praleisti tikrąją pastato dvasią, jo atmosferą. Todėl technologijos turėtų būti papildoma priemonė, o ne pagrindinis dalykas.
Vienas įdomiausių technologijų panaudojimo pavyzdžių – tai skaitmeninės paveldo duomenų bazės. Dabar galite namuose, dar prieš renginio, pasižiūrėti objekto istorines nuotraukas, dokumentus, planus. O paskui, atvykę į patį renginį, jau žinote, ko ieškoti, ką klausti.
Paveldosaugos renginiai kaip turizmo variklis
Negaliu nepaminėti ekonominės pusės. Paveldosaugos renginiai – tai didžiulė turizmo skatinimo priemonė. Žmonės keliauja specialiai į tam tikrus renginius. Atvažiuoja ne tik iš kitų Lietuvos miestų, bet ir iš užsienio.
Paimkime, pavyzdžiui, Trakų pilies šventę. Per vieną savaitgalį į Trakus suplūsta dešimtys tūkstančių žmonių. Jie ne tik moka už įėjimą į renginį, bet ir nakvoja viešbučiuose, valgo restoranuose, perka suvenyrus. Tai sukuria darbo vietas, skatina verslą, prisideda prie regiono ekonomikos.
Bet svarbiausia – tai kuria teigiamą miesto ar regiono įvaizdį. Žmonės, dalyvavę kokiame nors įsimintame paveldosaugos renginyje, pasakoja draugams, dalina nuotraukas socialiniuose tinkluose. Tai geriausia reklama, kokią tik galima įsivaizduoti.
Ką paveldosauga reiškia ateičiai?
Baigiant norisi pasakyti, kad paveldosaugos renginiai – tai ne tik apie praeitį. Tai labai daug apie ateitį. Kai mes saugome senus pastatus, tradicijas, amatus, mes iš tikrųjų kuriame ateities tapatybę.
Pasaulis keičiasi neįtikėtinu greičiu. Kas bus po dvidešimties metų? Niekas nežino. Bet jei mes neišsaugosime to, kas mus daro unikalius, rizikuojame tapti beveidžiu pasauliu, kur viskas vienoda. Paveldosaugos renginiai moko vertinti tai, kas autentiška, kas turi istoriją ir sielą.
Ir tai ne nostalgija. Tai labai praktiška. Paveldosaugos renginiai moko mūsų vaikus kritiškai mąstyti, vertinti kokybę, suprasti, kad ne viskas, kas nauja, yra geriau. Jie moko kantrybės – nes restauravimas reikalauja laiko. Moko kruopštumo – nes detalės svarbios. Moko pagarbos – nes tai, kas sukurta prieš šimtus metų, vis dar stovi ir funkcionuoja.
Taigi, jei dar niekada nesate dalyvavę paveldosaugos renginyje – pabandykite. Gal kitą savaitgalį užuot sėdėję namuose, nuvažiuokite į kokią pilies šventę ar amatų mugę? Gal užsiregistruokite į ekskursiją per Europos paveldo dienas? Garantuoju, kad tai bus įdomiau nei dar vienas vakaras prie televizoriaus. O gal netgi atrasit naują pomėgį ar net pašaukimą. Kas žino?