Kas tie atviros studijos menininkai ir kodėl jie taip svarbus?
Turbūt daugelis esame girdėję apie atvirų studijų renginius, kai menininkai atidaro savo kūrybos erdves plačiajai visuomenei. Bet kas iš tiesų slypi už šių durų? Atviros studijos menininkai – tai kūrėjai, kurie bent kartą per metus (o kartais ir dažniau) pakviečia žmones į savo asmeninę kūrybos teritoriją. Tai ne tik galimybė pamatyti, kaip gimsta menas, bet ir unikali proga pabendrauti su pačiais menininkais, suprasti jų mąstymo logiką, pajusti tą ypatingą atmosferą, kuri supa kūrybinį procesą.
Lietuvoje atviros studijos tapo tikru kultūriniu reiškiniu. Kasmet spalio ar lapkričio mėnesį šimtai menininkų visoje šalyje atidaro savo dirbtuvių duris. Tai gali būti profesionalios studijos miesto centre, palėpės senamiestyje ar net pritaikytos patalpos užmiestyje. Kiekviena erdvė turi savo istoriją, savo kvapą ir savo energetiką.
Įdomiausia tai, kad atviros studijos menininkai nebūtinai yra tik tapytojai ar skulptoriai. Čia rasite keramikus, tekstilės menininkus, grafikus, fotografus, net skaitmeninės dailės kūrėjus. Kai kurie dirba su tradicinėmis technikomis, kiti eksperimentuoja su naujausiais technologijų pasiekimais. Vieni kuria konceptualų meną, kiti – labiau komercinį. Bet visi jie vienija vienas dalykas – noras dalintis savo kūryba ir procesu su žiūrovais.
Kaip pasirengti vizitui į menininko studiją
Nusprendę aplankyti atviras studijas, pirmiausia turėtumėte žinoti, kad tai nėra įprasta galerijos ar muziejaus patirtis. Čia nereikia šnibždėti ir bijoti prisiliesti prie ko nors. Priešingai – daugelis menininkų džiaugiasi, kai lankytojai užduoda klausimus, domisi procesu, nori paliesti medžiagas ar net išbandyti kokią techniką.
Prieš vykdami, verta susipažinti su atvirų studijų žemėlapiu. Paprastai organizatoriai sukuria specialią svetainę ar programėlę, kur galite rasti visų dalyvaujančių menininkų sąrašą, jų studijų adresus ir darbo laiką. Kai kurios studijos priima lankytojus tik iš anksto užsiregistravus, kitos – laisvai visą dieną. Būtinai pasitikrinkite šią informaciją, kad nepatirtumėte nusivylimo.
Drabužių kodeksas? Jo nėra. Bet jei renkate aplankyti keramiko ar skulptoriaus studiją, kur gali būti dulkių ar purvo, geriau pasirinkite praktiškus drabužius. O jei planuojate apsilankyti keliose studijose per dieną, patogūs batai – būtinybė. Vilniaus senamiestis su savo grindiniais ir laiptais į palėpes gali būti tikras iššūkis.
Dar vienas patarimas – neplanavokite per daug. Geriau kokybiškai praleisti laiką trijose-keturiose studijose, nei bėgioti per dešimt ir niekur nieko nepamatyti. Kiekviena studija nusipelno bent 20-30 minučių jūsų laiko. Taip turėsite galimybę ne tik apžiūrėti darbus, bet ir pasikalbėti su menininku.
Ką tikėtis pirmojo vizito metu
Įžengus į menininko studiją pirmą kartą, gali apimti lengvas sutrikimas. Kur žiūrėti? Ką sakyti? Ar galima fotografuoti? Ramiai, viskas gerai. Dauguma menininkų yra įpratę priimti lankytojus ir patys pradeda pokalbį. Jie papasakos apie savo darbus, parodys įdomesnius eksponatus, galbūt net pakvies prie darbo stalo.
Studijose paprastai rasite ir baigtų darbų, ir procesą. Tai vienas didžiausių atvirų studijų privalumų – galite pamatyti, kaip atrodo nebaigtas paveikslas, kokios medžiagos naudojamos, kokie įrankiai padeda kurti. Kai kurie menininkai specialiai palieka savo darbo stalą tokį, koks jis būna kasdien. Kiti – šiek tiek sutvarko ir paruošia prezentacijai.
Nebijokite užduoti klausimų. „Kiek laiko užtruko šis darbas?”, „Kokia technika naudojote?”, „Kas jus įkvėpė?”, „Ar galiu nusipirkti šį darbą?” – visa tai yra visiškai normalūs klausimai, kuriuos menininkai girdi nuolat. Daugelis net džiaugiasi, kai lankytojai rodo tikrą susidomėjimą.
Fotografavimas paprastai leidžiamas, bet mandagu paklausti. Kai kurie menininkai nenori, kad jų nebaigti darbai būtų skelbiami socialiniuose tinkluose. Kiti, priešingai, prašo pažymėti juos nuotraukose. Tiesiog paklauskit – tai užtruks sekundę ir parodys jūsų pagarbą.
Kodėl menininkai dalyvauja atvirose studijose
Galite pagalvoti – kam menininkui reikia šio rūpesčio? Sutvarkyti studiją, praleisti savaitgalį bendraudamas su nepažįstamaisiais, kai galėtų ramiai kurti. Bet iš tiesų atvirose studijose dalyvauja ne tik pradedantieji, ieškantys pripažinimo. Čia rasite ir pripažintus, tarptautinėje scenoje žinomus menininkus.
Viena pagrindinių priežasčių – tiesioginė prekyba. Galerijose menininkas paprastai gauna tik dalį pardavimo kainos, likusi dalis tenka galerijai. Atvirose studijose menininkas gali parduoti savo darbus be tarpininkų, o pirkėjas gauna geresnę kainą. Tai win-win situacija. Be to, kai perki kūrinį tiesiogiai iš autoriaus, gauni ir autentiškumo sertifikatą, ir galimybę užsakyti ką nors individualaus.
Antra priežastis – bendruomenė. Menininkai, ypač tie, kurie dirba vieni savo studijose, kartais jaučiasi izoliuoti. Atviros studijos suteikia galimybę susitikti su kolegomis, pasidalinti patirtimi, o kartais net užmegzti bendradarbiavimo ryšius. Kai kurios studijos yra bendros – keliems menininkams dirbant vienoje erdvėje. Tokiose vietose atviros studijos tampa tikru šventiniu įvykiu.
Trečia, bet ne mažiau svarbi priežastis – grįžtamasis ryšys. Menininkai nori žinoti, kaip žmonės reaguoja į jų darbus. Ar supranta idėją? Kas patinka, kas ne? Kokios emocijos kyla? Socialiniuose tinkluose galima gauti like’ų, bet tai nesulyginama su tiesioginiu pokalbiu, kai matai žmogaus akis ir gali užduoti papildomų klausimų.
Kaip atrasti savo mėgstamą menininką
Vienas gražiausių atvirų studijų dalykų – netikėti atradimai. Galite eiti pas vieną meninką, o grįžti su kito vizitine kortele ir mintimis apie būsimą pirkimą. Arba atvirkščiai – menininkas, kurio darbai internete atrodė nuostabiai, gyvai gali nepadaryti tokio įspūdžio. Tai normalu, nes menas yra labai subjektyvus dalykas.
Kad rastumėte „savo” meninką, verta aplankyti įvairių stilių ir technikų atstovų studijas. Galbūt visą gyvenimą manėte, kad jums patinka tik klasikinis realizmas, o atradote, kad abstrakti tapyba kelia daug stipresnius jausmus. Arba atvirkščiai – modernusis menas, kuris galerijose atrodė įdomus, studijoje nepadarė jokio įspūdžio.
Patarimas ieškant: pasitikėkite savo instinktu. Jei įėjus į studiją pajutote „va tai tai!”, greičiausiai radote kažką svarbaus. Jei darbai gražūs, bet jūsų neliečia – tai irgi gerai. Ne kiekvienas menininkas turi rezonuoti su kiekvienu žiūrovu. Menas yra apie ryšį, ir tas ryšys arba atsiranda, arba ne.
Dar vienas būdas – stebėti, prie kokių darbų užsibūnate ilgiau. Jei grįžtate prie to paties paveikslo ar skulptūros kelis kartus, tai ženklas. Jei pradėjote galvoti, kur jį pakabintumėte namuose ar biure – tai dar stipresnis ženklas. O jei jau vaizduojatės, kaip rodote jį draugams ir pasakojate istoriją – laikas kalbėti apie kainą.
Meno pirkimas iš studijos – ko reikia žinoti
Nusprendę įsigyti meno kūrinį tiesiogiai iš menininko, patekote į visiškai kitokią situaciją nei perkant galerijoje. Čia galite derėtis (nors ne visi menininkai tai mėgsta), užsakyti individualų darbą, aptarti pristatymo detales. Bet yra keletas dalykų, kuriuos verta žinoti.
Pirma, kaina. Menininkai paprastai turi nustatę kainodaros principus, pagrįstus darbo dydžiu, sudėtingumu, medžiagų kaina ir savo patirtimi. Jei kaina atrodo per didelė, galite paklausti, ar yra mažesnių darbų arba spaudų. Daugelis menininkų siūlo įvairių kainų kategorijų darbus būtent todėl, kad menas būtų prieinamas skirtingų galimybių žmonėms.
Antra, mokėjimo sąlygos. Kai kurie menininkai priima tik grynuosius, kiti – ir korteles. Jei darbas brangus, galite pasiūlyti mokėti dalimis. Daugelis menininkų sutinka su tokiu variantu, ypač jei mato, kad tikrai norite įsigyti kūrinį. Tik būtinai viską aptarkite ir geriau užfiksuokite raštu.
Trečia, pristatymas ir pakavimas. Jei perkate didelį paveikslą ar trapią skulptūrą, reikės pagalvoti, kaip tai nuvešite namo. Kai kurie menininkai siūlo pristatymo paslaugas už papildomą mokestį. Kiti – padės tinkamai supakuoti, kad galėtumėte saugiai pervežti patys. Nepamirškite apie rėmus – jei paveikslas nerėmintas, reikės pridėti ir šią išlaidą.
Ketvirta, dokumentacija. Prašykite autentiškumo sertifikato ar bent raštiško patvirtinimo apie pirkimą. Tai svarbu ne tik dėl būsimos vertės, bet ir dėl draudimo. Jei kada nors norėsite apdrausti savo meno kolekciją, reikės įrodymų apie kūrinių kilmę ir vertę.
Virtualios atviros studijos – nauja realybė
Pandemija pakeitė daugelį dalykų, įskaitant ir atvirų studijų formatą. Dabar vis daugiau menininkų siūlo virtualius apsilankymus. Tai gali būti tiesioginis vaizdo transliavimas, įrašytas studijos turas su menininko komentarais, ar net interaktyvus 3D modelis, kuriame galite „vaikščioti” po studiją.
Ar tai pakeičia tikrą vizitą? Žinoma, ne. Bet turi savo privalumų. Galite aplankyti menininką, gyvenantį kitame šalies gale, nesukdami galvos dėl kelionės. Galite peržiūrėti įrašą tiek kartų, kiek norite. Galite pasidalinti su draugais ir kartu aptarti. O jei menininkas organizuoja live sesiją, galite užduoti klausimus realiu laiku.
Kai kurie menininkai ėjo dar toliau ir sukūrė hibridines patirtis. Pavyzdžiui, galite užsiregistruoti virtualiam vizitui, o paskui, jei sudomino, atvykti fiziškai. Arba atvirkščiai – po fizinio vizito gauti prieigą prie išplėstinės virtualios turų versijos su papildoma informacija, video įrašais apie kūrybos procesą ir pan.
Technologijos taip pat leidžia menininkams pasiekti tarptautinę auditoriją. Lietuvos menininkai dabar gali parodyti savo studijas žmonėms iš Japonijos, Australijos ar Brazilijos. Tai atveria naujas galimybes ne tik pardavimams, bet ir tarptautiniam pripažinimui bei bendradarbiavimui.
Kai studija tampa patirtimi, o ne tik paroda
Pats įdomiausias dalykas apie atviras studijas – tai ne tik apie meno žiūrėjimą. Tai apie patirtį, kuri gali pakeisti jūsų santykį su menu apskritai. Po kelių tokių vizitų pradėsite kitaip žiūrėti į paveikslus galerijose. Suprasite, kiek darbo, laiko ir širdies įdėta į kiekvieną kūrinį. Pradėsite pastebėti detales, kurias anksčiau praleidote pro akis.
Kai kurie menininkai atviras studijas paverčia tikrais renginiais. Siūlo vyno ar kavos, organizuoja mini koncertus ar poezijos skaitymus, kviečia kitus menininkus. Tokios studijos tampa kultūriniais centrais, kur susitinka įdomūs žmonės, gimsta idėjos, užsimezga draugystės. Jei turite galimybę patekti į tokį renginį – nepraleiskite.
Yra ir tokių, kurie veda mini dirbtuves. Galite išbandyti keramikos ratą, išmokti bazinių tapybos technikų, pamėginti savęs kaip menininko. Tai ypač populiaru tarp šeimų su vaikais. Vaikai mėgsta tokius interaktyvius dalykus, o tėvai džiaugiasi, kad vaikai patiria kažką autentiško, ne tik žiūri į ekranus.
Atviros studijos taip pat puiki proga pradėti kurti savo meno kolekciją. Ne, nebūtinai reikia būti turtingam kolekcininkui. Galite pradėti nuo nedidelės grafikos ar keramikos kūrinio. Kiekvienais metais įsigyti po vieną darbą. Po dešimties metų turėsite unikalią kolekciją su istorijomis – kiekvienas kūrinys primins susitikimą su menininku, pokalbį, tą dieną, tą nuotaiką.
Ir galiausiai – atviros studijos primena, kad menas nėra kažkas tolima ir nepasiekiama. Menininkai yra tokie pat žmonės kaip ir mes, tik su ypatingu talentu ir aistra. Jų studijos – ne šventovės, į kurias draudžiama įeiti, o gyvi, kvėpuojantys organizmai, kuriuose gimsta grožis. Ir kiekvienas iš mūsų gali tapti šio proceso dalimi – kaip stebėtojas, kaip pirkėjas, kaip įkvėpimo šaltinis ar tiesiog kaip žmogus, kuris pasakė tinkamu metu tinkamą žodį.