Kai futbolo veja virsta roko arena
Prisimenu, kaip prieš keletą metų stovėjau Kauno Dariaus ir Girėno stadione, laukdamas „Depeche Mode” pasirodymo. Aplink – dešimtys tūkstančių žmonių, o ore kabojo keista įtampa. Ne ta pati, kurią jauti prieš svarbias futbolo rungtynes, bet kažkas panašaus. Stadionas, kuris paprastai gyvenąs įvarčių euforija ir sirgalių skandavimu, tą vakarą ruošėsi kitokiai šventei. Ir tai puikiai iliustruoja fenomeną, kuris pastaraisiais dešimtmečiais tapo neatsiejama muzikos industrijos dalimi – stadionų koncertai.
Šiandien didžiausi pasaulio atlikėjai be jokių abejonių renka stadionus. Beyoncé, Coldplay, Ed Sheeran, Taylor Swift – jų gastrolės planuojamos taip, kad tilptų kuo daugiau žmonių. O tai reiškia ne klubus, ne arenas, bet būtent stadionus. Lietuvoje šis reiškinys irgi įgavo pagreitį – nuo „Metallicos” iki „Rammstein”, nuo „Guns N’ Roses” iki „Iron Maiden”. Bet kas gi taip traukia ir atlikėjus, ir klausytojus į šias milžiniškas erdves?
Kodėl stadionai tapo naująja muzikos sostine
Atsakymas iš pirmo žvilgsnio paprastas – pinigai ir skaičiai. Kai arena talpina 10-15 tūkstančių žmonių, o stadionas – 40-70 tūkstančių, matematika akivaizdi. Vienas koncertas stadione gali atnešti tiek pajamų, kiek trys ar keturi arenose. Organizatoriams tai mažiau logistikos, atlikėjams – efektyvesnis gastrolių grafikas.
Bet čia ne tik apie finansus. Stadionų koncertai tapo savotiška karjeros viršūne, prestižo ženklu. Sakoma, kad tikrai „padarei tai” tik tada, kai gali užpildyti stadioną. Tai tarsi neoficialus ženklas, kad peržengi ribą tarp paprastos žvaigždės ir kultūrinio fenomeno. Ne veltui atlikėjai dažnai savo dokumentiniuose filmuose ar socialiniuose tinkluose pabrėžia būtent stadionų koncertus – tai įrodymas, kad esi pasiekęs viršūnę.
Be to, stadionai leidžia sukurti tokį vizualinį spektaklį, kokio mažesnėse erdvėse tiesiog neįmanoma realizuoti. Didžiuliai ekranai, sudėtingos šviesos instaliacijos, pirotechnika, specialūs efektai – visa tai reikalauja erdvės ir galimybių. Kai kurie atlikėjai stadionų koncertams stato tokias scenografijas, kad jų transportavimui reikia keliasdešimt sunkvežimių.
Akustika: amžinoji stadionų problema
Dabar palieskime skauduliuką, apie kurį ne visi mėgsta kalbėti. Stadionai akustikai yra košmaras. Jie projektuoti futbolui, lengvajai atletikai, bet tikrai ne muzikai. Atviroje erdvėje garsas sklinda visomis kryptimis, atsimušinėja nuo betoninių tribūnų, prarandamas ore. Rezultatas? Žmonės, stovintys tribūnų gale, dažnai girdi gana miglotą garso košę su kelių sekundžių vėlavimu.
Žinoma, šiuolaikinės technologijos stengiasi šią problemą spręsti. Profesionalūs garso inžinieriai naudoja sudėtingas garsiakalbių sistemas, specialiai pritaikytas atviroms erdvėms. Kai kuriose vietose stadionuose montuojami papildomi garsiakalbiai, kad garsas pasiektų net tolimiausias vietas. Bet vis tiek – jei esate tikras audiofilis, stadiono koncertas jums gali atrodyti kompromisas.
Tačiau čia svarbu suprasti vieną dalyką: stadionų koncertai nėra apie tobulą akustiką. Jie apie patirtį, atmosferą, energiją. Kai šalia tavęs šoka ir dainuoja 50 tūkstančių žmonių, kai ore kaboja kolektyvinis susijaudinimas, kai jauti, kad esi dalimi kažko didžiulio – akustiniai niuansai tampa mažiau svarbūs. Tai kitokio tipo renginys nei intymūs klubo koncertai ar net arenų pasirodymai.
Lietuviška stadionų koncertų istorija
Mūsų šalyje stadionų koncertai turi gana trumpą, bet intensyvią istoriją. Pirmieji rimti bandymai vykdavo dar devintajame dešimtmetyje, kai į Lietuvą atvykdavo sovietinės žvaigždės. Bet tikroji era prasidėjo po nepriklausomybės atkūrimo.
Vienas ryškiausių momentų – 1996 metais Vingio parke (nors tai ir ne stadionas klasikine prasme) koncertavę „Scorpions”. Tada tai buvo sensacija – tikra Vakarų roko legenda Vilniuje! Vėliau ėmė dažnėti ir stadionų renginiai. S.Dariaus ir S.Girėno stadionas Kaune tapo viena pagrindinių vietų – čia koncertavo „Depeche Mode”, „Bon Jovi”, „Metallica”.
Vilniuje situacija sudėtingesnė – ilgą laiką neturėjome tinkamo stadiono dideliems koncertams. LFF stadionas per mažas, o nacionalinis stadionas vis dar tebėra svajonė. Todėl organizatoriai išradingai naudoja kitas vietas – Vingio parką, Santakos parką Kaune, net Vilniaus oro uosto teritoriją. Kiekviena iš šių vietų turi savo privalumų ir trūkumų, bet viena aišku – paklausa yra.
Įdomu tai, kad Lietuvoje stadionų koncertai dažnai tampa ne tik muzikiniu, bet ir socialiniu įvykiu. Žmonės planuoja šias dienas iš anksto, kartais atvyksta iš visos šalies. Tai tampa savotiška šventė, proga susitikti su senais draugais, pajusti bendruomenės jausmą.
Kaip išgyventi stadiono koncertą ir mėgautis juo
Jei ruošiatės į stadiono koncertą, verta žinoti keletą dalykų, kurie padės maksimaliai išnaudoti šią patirtį. Pirma ir svarbiausia – bilietai. Taip, visi nori būti prie scenos, bet stadione tai ne visada geriausia vieta. Dažnai geresnį vaizdą ir garsą gausite šiek tiek atokiau, centriniame sektoriuje. Be to, prie scenos būna tikrai ankšta, ypač jei koncertuoja populiarūs atlikėjai.
Drabužiai ir avalynė – ne juokais. Net jei oras atrodo puikus, vakare gali atvėsti. O jei lyja? Pasiruoškite, kad būsite šlapi. Lietuvoje vasaros oras nenuspėjamas, tad geriau turėti lietpaltį ar bent jau nevilkėti to, ko gaila sugadinti. Avalynė turi būti patogi – stovėsite kelias valandas, dažnai ant betono ar žolės.
Maistas ir gėrimai – štai kur organizatoriai dažnai uždirba didžiausią pelną. Kainos stadionuose būna kosmoso, o eilės – begalinės. Jei taisyklės leidžia, pasiimkite savo vandens butelį. Dauguma renginių leidžia įsinešti uždarą vandenį. Dėl maisto – geriau pavalgykite prieš koncertą, nes stadiono hot-dogas už 8 eurus vargu ar pateisinsite lūkesčius.
Telefonas ir akumuliatorius – šiuolaikiniame koncerte visi filmuoja, fotografuoja, dalinasi socialiniuose tinkluose. Jei norite tai daryti, pasiimkite išorinį akumuliatorių. Bet štai patarimas iš širdies: bent dalį koncerto pabandykite tiesiog gyventi akimirką, o ne žiūrėti į ją per telefono ekraną. Tie vaizdo įrašai, kuriuos filmuojate, greičiausiai niekada nebus peržiūrėti.
Organizaciniai iššūkiai ir logistika
Stadiono koncerto organizavimas – tai logistinis košmaras, apie kurį dauguma žiūrovų net negalvoja. Įsivaizduokite: reikia atvežti dešimtis tonų įrangos, pastatyti sceną (kuri kartais būna kelių aukštų dydžio), sumontuoti garso ir šviesos sistemas, paruošti backstage zonas, organizuoti saugumą, maisto tiekimą, sanitarinius mazgus…
Paprastai tokio koncerto paruošimas užtrunka kelias dienas. Didžiulės gastrolių komandos atvyksta su savo įranga, technine komanda, vadybininkais. Vietiniai organizatoriai turi koordinuoti viską – nuo elektros tiekimo iki policijos ir greitosios pagalbos paslaugų. Vienas netikėtumas gali sugriauti visą planą.
Saugumas – atskira tema. Po kelių tragiškų incidentų pasaulyje (prisiminkime „Astroworld” festivalį), stadionų koncertų saugumas tapo dar griežtesnis. Dabar įprasta matyti metalų detektorius, krepšių patikrinimus, aiškius evakuacijos planus. Tai gali atrodyti pernelyg, bet geriau būti saugiems.
Oro sąlygos – amžinas nežinomasis. Lietuvoje stadionų koncertai vyksta vasarą, bet kas gali garantuoti gerą orą? Kai kurie renginiai buvo nukelti ar net atšaukti dėl audros ar stipraus vėjo. Organizatoriai turi turėti planus B, C ir kartais net D. Atlikėjai taip pat rizikuoja – elektrinė įranga ir lietus nesiderina.
Ekonomika ir bilietų kainos
Kalbėkime atvirai apie pinigus. Stadiono koncerto bilietas Lietuvoje gali kainuoti nuo 50 iki 200 eurų ir daugiau, priklausomai nuo atlikėjo ir vietos. Kai kuriems tai atrodo beprasmiška daug, bet pažvelkime į kontekstą.
Pirma, didžiųjų atlikėjų koncertai Lietuvoje vyksta retai – kartą per kelerius metus, o kai kurie apskritai atvyksta pirmą kartą. Tai ne tas pats, kas nueiti į klubą kas savaitę. Antra, stadiono koncertas – tai ne tik muzika, bet visa patirtis, apie kurią kalbėsite dar ilgai. Trečia, palyginkite su kelione į užsienį pamatyti tą patį atlikėją – bilietas, skrydis, nakvynė… Staiga 100 eurų už bilietą namuose neatrodo taip jau baisiai.
Žinoma, yra ir kita medalio pusė. Kai bilietai parduodami per kelias minutes, kai spekuliantai juos perpardavinėja dvigubomis kainomis, kai jauti, kad koncertai tampa tik turtingųjų pramoga – tai kelia klausimų. Kai kurios šalys bando kovoti su perpardavimu, bet problema išlieka.
Įdomu tai, kad stadionų koncertų ekonomika veikia ne taip, kaip galvojame. Atlikėjai didžiąją pelno dalį uždirba ne iš bilietų pardavimo, o iš atributikos, VIP pakuotų, rėmėjų. Bilietų kainos dažnai vos padengia išlaidas – scenos nuoma, įrangos transportavimas, komandos atlyginimai, vietos organizatorių mokesčiai.
Ateities vizija: kaip keisis stadionų koncertai
Technologijos keičia viską, ir stadionų koncertai – ne išimtis. Jau dabar matome hologramas, dronus, interaktyvias šviesos instaliacija, kurios reaguoja į minią. Kai kurie atlikėjai eksperimentuoja su papildyta realybe – per telefoną galite matyti papildomus vizualinius efektus, kurių nematote plika akimi.
Ekologinis aspektas tampa vis svarbesnis. Didžiuliai koncertai generuoja milžinišką anglies pėdsaką – transportavimas, elektros suvartojimas, atliekos. Kai kurie atlikėjai jau dabar stengiasi organizuoti „žalesnius” koncertus – naudoja atsinaujinančią energiją, skatina žiūrovus naudoti viešąjį transportą, perka anglies kompensacijas.
Virtualūs koncertai – ar jie kada nors pakeis fizinius? Pandemijos metu matėme bandymus, bet tiesą sakant, niekas negali pakeisti tikro koncerto energijos. Galbūt ateityje turėsime hibridines versijas – fizinis koncertas stadione, bet su galimybe žiūrėti virtualiai su specialiais efektais, keliais kameros kampais, netgi VR technologija.
Lietuvos kontekste didžiausia problema išlieka infrastruktūra. Mums reikia modernaus, daugiau nei 30 tūkstančių talpinančio stadiono su gera akustika ir patogumais. Kol jo neturime, toliau priklausysime nuo laikinų sprendimų ir prarasime galimybę priimti kai kuriuos didžiulius koncertus.
Kai muzika suvienija dešimtis tūkstančių
Grįžkime prie esmės. Stadionų koncertai – tai ne apie tobulą akustiką ar patogias sėdynes. Tai apie kolektyvią patirtį, apie tą retą momentą, kai dešimtys tūkstančių nepažįstamų žmonių jaučia tą patį, dainuoja tas pačias dainas, dalijasi ta pačia emocija. Tai primityvu? Galbūt. Bet tai ir nuostabu.
Taip, bilietai brangūs. Taip, logistika sudėtinga. Taip, kartais lyja, kartais garsas ne idealus, kartais matai sceną tik per ekraną. Bet kai užgęsta šviesos ir prasideda pirmieji muzikos garsai, kai junta, kaip virpa žemė nuo dešimčių tūkstančių balsų – supranti, kodėl žmonės vis dar renkasi į stadionus. Kodėl atlikėjai vis dar svajoja juos užpildyti. Kodėl ši tradicija, nors ir palyginti jauna, tapo tokia svarbi.
Galbūt būtent dabar, kai tiek daug gyvenimo perkelta į virtualią erdvę, fizinė buvimo kartu patirtis tampa dar vertingesnė. Stadionų koncertai primena, kad esame socialūs būtybės, kad muzika turi galią mus suvienyti, kad kartais verta išeiti iš namų ir tapti dalimi kažko didesnio už save. Net jei tai reiškia stovėjimą lietuje su plastikiniu puodeliu perkaršto alaus rankoje.