Kai muzika susitinka su laisvės dvasia
Jei paklausite bet kurio lietuviško roko gerbėjo, koks vasaros festivalis jam kelia didžiausią nostalgiją ir laukimą, didelė tikimybė, kad išgirsite – „Kilkim žaibu”. Šis festivalis jau seniai tapo ne tik muzikiniu renginiu, bet ir savotiška kultūrine tradicija, kur susitinka skirtingų kartų žmonės, suvienyti bendros aistros, roko, laisvės ir autentiškos atmosferos.
„Kilkim žaibu” gimė kaip alternatyva komercinėms muzikos šventėms. Čia nėra blizgučių, plastikinio šypsenų ir dirbtinumo – tik tikra muzika, nuoširdūs žmonės ir atmosfera, kurios niekur kitur nerasite. Festivalis vyksta Varnių regioniniame parke, Telšių rajone, ir būtent ši vieta suteikia jam unikalumo. Miško apsuptyje, toli nuo miesto triukšmo, galima tikrai atsipalaiduoti ir pasinerti į muzikos pasaulį.
Kaip viskas prasidėjo
Festivalis startavo 1999 metais, kai grupė entuziastų nusprendė sukurti renginį, kuris būtų skirtas alternatyviai muzikai ir nepriklausomai kultūrai. Pavadinimas „Kilkim žaibu” atėjo iš legendinės Antano Škėmos apysakos, ir jis puikiai atspindi festivalio dvasią – staigų, netikėtą, bet kartu galingą ir nepamirštamą.
Pirmieji metai buvo kuklūs – nedidelis lankytojų skaičius, kelios scenos ir daugiausia vietinės grupės. Bet būtent ta autentiška atmosfera, kur visi jautėsi kaip viena didelė šeima, pritraukė žmones grįžti kitais metais. Ir dar kitais. Ir taip festivalis augo organiškai, be agresyvaus marketingo ar bandymų patikti visiems.
Per daugiau nei du dešimtmečius „Kilkim žaibu” išlaikė savo dvasią, nors ir išaugo į vieną didžiausių alternatyvios muzikos festivalių Baltijos šalyse. Čia grojo tiek lietuviški grandai kaip „Bix”, „Lemon Joy”, „The Roop”, tiek užsienio atlikėjai, kurie vertina festivalio autentiškumą ir publikos nuoširdumą.
Kas daro šį festivalį kitokį
Pirmiausia – vieta. Varnių regioninis parkas nėra atsitiktinis pasirinkimas. Miško prieglobstyje, šalia ežero, festivalis įgyja beveik mistinę atmosferą. Kai saulė leidžiasi už medžių ir scenoje įsižiebia šviesos, o ore sklandą muzika maišosi su gamtos garsais, supranti, kad esi kažkur ypatinga.
Antra – publika. „Kilkim žaibu” traukia žmones, kurie tikrai myli muziką, o ne tuos, kurie ateina pasigirti socialiniuose tinkluose. Čia sutiksite ir paauglius, kurie tik atranda roką, ir keturiasdešimtmečius, kurie festivalyje lankosi nuo pat pradžių. Ir visi jie sugeba bendrauti, dalintis patirtimi ir kartu mėgautis muzika.
Trečia – programa. Festivalis niekada nesivaikė kiekio – čia svarbesnis kokybė. Organizatoriai kruopščiai atrenka atlikėjus, teikdami pirmenybę tiems, kurie kuria autentišką muziką, o ne sekioja madingas tendencijas. Dėl to „Kilkim žaibu” scenoje galite išgirsti ir sunkųjį roką, ir indie, ir elektroninę muziką, ir eksperimentinį džiazą.
Praktiniai patarimai būsimiems dalyviams
Jei planuojate apsilankyti „Kilkim žaibu”, yra keletas dalykų, kuriuos verta žinoti. Pirmiausia – bilietai. Jie paprastai išparduodami gana greitai, ypač ankstyvosios paukštės variantai, kurie būna žymiai pigesni. Verta sekti festivalio socialinių tinklų paskyras ir užsisakyti bilietus iš karto, kai tik prasideda pardavimai.
Apgyvendinimas – čia turite keletą variantų. Daugelis renkasi palapines ir stovyklauja festivalio teritorijoje. Tai pigiausia ir patogiausia, nes viskas vyksta vienoje vietoje. Tačiau būtinai pasiimkite gerą palapinę, miegmaišį – naktys gali būti gana vėsios, net ir vasarą. Jei palapinė nėra jūsų stilius, apylinkėse yra keletas sodybų ir viešbučių, bet juos reikia užsisakyti iš anksto.
Drabužiai ir avalynė – labai svarbu. Net jei orai žada būti gražūs, pasiimkite šiltesnių drabužių naktims ir būtinai lietpalčius ar neperšlampamas striukes. Lietuvos oras nenuspėjamas, ir festivaliui vykstant miške, drėgmė ir vėsuma gali būti nemalonios staigmenos. Avalynė – tik patogi ir nešvari. Pamirškit baltus sportbačius – čia reikės vaikščioti po žolę, purvą ir kartais balas.
Maistas, gėrimai ir kita logistika
Festivalio teritorijoje veikia įvairūs maisto kioskeliai, kur galite rasti viską – nuo tradicinių cepelinų iki veganišką burgerių. Kainos paprastai festivalinės, bet ne kosmosas. Tačiau jei norite sutaupyti, galite atsivežti savo maisto. Leidžiama įsinešti sausus produktus, konservus, vaisius. Alkoholį taip pat galima atsivežti savo, bet tik tam tikrą kiekį – tikslias taisykles verta pasitikrinti festivalio taisyklėse.
Vandens taškai yra išdėstyti visoje teritorijoje, tad gertino vandens trūkumo nebus. Pasiimkite daugkartinį butelį – tai ir ekologiška, ir praktiška. Tualetai – taip, jie festivaliniai, bet paprastai prižiūrimi gana gerai. Dušai taip pat yra, nors kartais tenka palaukti eilėje.
Svarbu žinoti, kad festivalyje galioja tam tikros taisyklės. Draudžiama stiklinė tara (saugumo sumetimais), negalima naudoti atvirų ugnies šaltinių palapinėse, reikia gerbti kitus lankytojus ir gamtą. „Kilkim žaibu” bendruomenė labai vertina ekologiškumą, tad šiukšlių rūšiavimas ir teritorijos švarumas yra prioritetas.
Muzika ir scenos
Festivalis paprastai turi kelias scenas, kur vienu metu gali vykti skirtingi pasirodymai. Pagrindinė scena – didžiausia ir čia pasirodo žinomiausi atlikėjai. Bet ne mažiau įdomu būna mažesnėse scenose, kur galite atrasti tikrus perliukus – jaunas, dar nežinomas grupes, kurios groja su tokia aistra ir energija, kad net didieji galėtų pavydėti.
Vienas iš festivalio privalumų – labai įvairi programa. Vienu metu vienoje scenoje gali griežti sunkiojo metalo grupė, kitoje – melodingas indie pop projektas, o trečioje – eksperimentinė elektronika. Tai reiškia, kad turite galimybę išgirsti labai skirtingų stilių muziką ir galbūt atrasti kažką visiškai naujo.
Patarimas – neprisiriškit prie vienos scenos. Vaikščiokite, tyrinėkite, klausykitės skirtingų atlikėjų. Kartais didžiausi atradimai būna visiškai netikėti. Ir nebijokite praleisti kažkurio „garsaus” atlikėjo – jei jums nepatinka, ko prasmė ten stovėti? Festivalis yra apie jūsų malonumą, ne apie tai, ką „reikia” pamatyti.
Bendruomenė ir atmosfera
Tai, kas tikrai išskiria „Kilkim žaibu” iš kitų festivalių, yra bendruomenės jausmas. Čia žmonės bendrauja, dalijasi maistu, padeda vieni kitiems. Jei jūsų palapinė suiro – kažkas tikrai padės. Jei pamiršote atsivežti gertuvę – kaimynai pasidalins. Tai nėra konkurencija ar rodymasis, tai tikra bendruomenė.
Festivalyje vyksta ne tik koncertai. Būna įvairių dirbtuvių, diskusijų, kino seansų, meno instaliacijų. Galite išmokti kažko naujo, susipažinti su įdomiais žmonėmis, tiesiog pasėdėti prie laužo ir pašnekučiuoti. Daugelis sako, kad „Kilkim žaibu” yra ne tik apie muziką – tai apie patirtį, apie laisvę būti savimi, apie atsipalaidavimą nuo kasdienybės.
Naktinė atmosfera ypač magišką. Kai pagrindiniai koncertai baigiasi, festivalis nemiega – mažesnėse scenose muzika skamba iki ryto, žmonės sėdi prie laužų, dainuoja, šnekučiuojasi. Yra kažkas ypatingo tame, kai saulė kyla virš miško, o tu vis dar esi festivalio teritorijoje, apsuptas muzikos ir gerų žmonių.
Kodėl verta nors kartą apsilankyti
„Kilkim žaibu” nėra paprastas muzikos festivalis. Tai patirtis, kuri gali pakeisti jūsų požiūrį į muziką, bendruomenę ir net save patį. Čia galite atsipalaiduoti nuo kasdienių rūpesčių, pamiršti socialinius vaidmenis ir tiesiog būti. Nebijoti šokti taip, kaip norite, dėvėti tai, kas jums patinka, bendrauti su visiškai nepažįstamais žmonėmis, kurie tampa draugais.
Festivalis primena, kad muzika yra ne tik pramoga – tai kalba, kuri sujungia žmones nepriklausomai nuo amžiaus, profesijos ar gyvenimo patirties. Čia visi lygūs – ir scenos žvaigždė, ir eilinis lankytojas. Visi suvienyti bendros meilės muzikai ir laisvei.
Jei dar niekada nebuvote „Kilkim žaibu”, labai rekomenduoju bent kartą apsilankyti. Taip, tai reikalauja tam tikrų pastangų – reikia planuoti, ruoštis, galbūt išeiti iš komforto zonos. Bet patirtis, kurią gausite, bus verta viso to. Grįšite namo su naujomis pažintimis, prisiminimais ir galbūt naujai atrasta muzika, kuri lydės jus dar ilgai.
Festivalis primena, kad gyvenime yra daugiau nei kasdienė rutina. Kad kartais verta sustoti, išeiti į gamtą, pasiklausyti geros muzikos ir tiesiog būti. Ir būtent dėl to „Kilkim žaibu” išlieka toks mylimas ir laukiamas – jis suteikia tą laisvės ir autentiškumo jausmą, kurio taip trūksta šiuolaikiniame pasaulyje. Tai ne tik festivalis – tai būsena, kurią nešiojatės širdyje iki kito karto, kai vėl susitiksime Varnių miškuose.