Niekada nevėlu pradėti – mitas ar tiesa?
Kažkada buvo manoma, kad jei vaikas iki septynerių metų nepradėjo groti pianinu, tai kelias į muziką jam užkirstas amžinai. Laimei, tai – grynas mitas. Suaugusieji, kurie ryžtasi sėsti prie instrumento pirmą kartą gyvenime arba grįžta po ilgos pertraukos, turi ne tik iššūkių, bet ir nemažai privalumų, apie kuriuos retai kalbama.
Suaugęs žmogus mokosi kitaip nei vaikas – jis supranta, kodėl reikia kartoti tą patį pasažą dvidešimt kartų, gali sąmoningai analizuoti savo klaidas ir, svarbiausia, pats pasirenka mokytis. Motyvacija čia visiškai kitokia. Vaikas dažnai eina į pamokas, nes tėvai taip nusprendė. Suaugęs – nes pats to nori. O tai, draugai, keičia viską.
Taigi jei svajonė groti fortepijoną vis dar sėdi kažkur giliai ir retkarčiais primena apie save, kai išgirsti gražią melodiją – šis straipsnis kaip tik jums.
Ką iš tikrųjų reiškia „pradėti nuo nulio”
Daugelis suaugusiųjų, ateidami į pirmą pamoką, galvoja, kad „pradėti nuo nulio” reiškia būti visiškai bejėgiu. Bet tai nėra tiesa. Jūs jau turite tai, ko neturi penkerių metų vaikas – gyvenimo patirtį, supratimą apie emocijas, gebėjimą klausytis muzikos ir ją jausti. Tai ne smulkmena.
Pradžia suaugusiems paprastai atrodo taip: pirmiausia susipažįstate su klaviatūra, išmokstate, kur yra natos, kaip teisingai sėdėti ir laikyti rankas. Skamba nuobodžiai? Gal truputį. Bet šis etapas trunka ne mėnesius – dažniausiai kelias savaites, ir po to prasideda tikras įdomumas.
Svarbu suprasti, kad „nuo nulio” nereiškia „lėtai”. Suaugusieji dažnai progresuoja greičiau nei vaikai pirmuosiuose etapuose, nes gali koncentruotis ilgiau, supranta mokytojo paaiškinimus iš pirmo ar antro karto ir gali savarankiškai dirbti namuose be tėvų priežiūros.
Kaip pasirinkti mokytoją – ir kodėl tai svarbiau nei instrumentas
Čia daugelis daro klaidą – pirmiausia puola pirkti pianino ar ieškoti geriausios programėlės, o apie mokytoją pagalvoja paskiausiai. Turėtų būti atvirkščiai. Geras mokytojas gali išmokyti groti net ant stalo – perkeltine prasme, žinoma. Blogas mokytojas gali atbaidyti nuo muzikos net turint namuose Steinway.
Ieškodami mokytojo suaugusiems, atkreipkite dėmesį į kelis dalykus:
- Ar jis turi patirties su suaugusiais mokiniais? Tai nėra tas pats, kas mokyti vaikus. Metodika, tempas, repertuaras – viskas skiriasi.
- Ar jis klausia apie jūsų tikslus? Jei per pirmą susitikimą mokytojas iškart ima aiškinti, ką ir kaip jūs turėsite mokytis, nepaklausęs, ko jūs norite – tai raudonas vėliavėlė.
- Ar jis lankstus dėl repertuaro? Jei svajojate groti Chopiną arba populiarias dainas, o mokytojas sako, kad pirmiausia reikia dvejus metus groti tik klasikinius etiudus – galbūt tai ne jūsų žmogus.
- Ar pamoka atrodo kaip pokalbis, o ne paskaita? Geras mokytojas klauso, stebi, reaguoja. Blogas – tik kalba ir rodo.
Beje, nebijokite pabandyti kelių mokytojų prieš apsisprendžiant. Dauguma siūlo bandomąją pamoką – pasinaudokite tuo. Chemija tarp mokinio ir mokytojo yra reali ir labai svarbi.
Instrumentas namuose – ar tikrai reikia tikro pianino?
Šis klausimas kankina beveik kiekvieną pradedantįjį. Atsakymas – ir taip, ir ne. Tikras akustinis pianinas yra idealas, bet ne būtinybė, ypač pradžioje. Svarbiausia, kad namuose turėtumėte ką nors, ant ko galėtumėte kasdien praktikuotis.
Štai praktiškas skirstymas:
- Akustinis pianinas – geriausias pasirinkimas ilgalaikėje perspektyvoje. Jei rimtai ketinate mokytis, verta investuoti. Naudoti pianinai geros būklės gali kainuoti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų.
- Skaitmeninis pianinas su 88 klavišais ir svorinio tipo klaviatūra – puikus kompromisas. Tokie instrumentai kaip Yamaha P-45, Roland FP-30 ar Casio PX-S1100 yra puikūs pradedantiesiems ir kainuoja nuo 400 iki 800 eurų.
- Klaviatūra be svorio – tinka tik labai trumpam laikui, kol apsisprendžiate. Ilgai mokantis ant tokio instrumento, rankų technika vystosi neteisingai, ir vėliau ją teks permokyti.
- Programėlės ir virtualūs pianinai – tinka tik teoriniam mokymuisi, natų pažinimui. Groti ant telefono ekrano – tai ne groti pianinu.
Jei biudžetas ribotas – ieškokite naudotų instrumentų. Lietuvoje nemažai žmonių parduoda senus pianinus už simbolinę kainą arba net atiduoda nemokamai (tik reikia patiems parvežti). Prieš perkant būtinai pasikvieskite mokytoją ar pianistą, kuris įvertins instrumento būklę.
Kiek laiko užtruks, kol pradėsite groti „tikrą” muziką
Tai – klausimas numeris vienas, kurį mokytojai girdi iš suaugusių mokinių. Ir atsakymas nėra toks baisus, kaip daugelis tikisi.
Jei praktikuojatės reguliariai – bent 20-30 minučių per dieną – po mėnesio jau galėsite groti paprastas melodijas abiem rankomis. Po trijų mėnesių – kažką, ką galėsite parodyti draugams be gėdos. Po metų – jau kalbame apie tikrus kūrinius, kuriuos žmonės atpažins ir mėgausis klausydamiesi.
Bet čia yra vienas labai svarbus niuansas: „reguliariai” reiškia kasdien arba bent penkis kartus per savaitę. Viena dviejų valandų sesija per savaitę duos daug mažiau rezultatų nei kasdieniai 20 minučių užsiėmimai. Smegenys mokosi per pasikartojimą ir miegą – jos apdoroja informaciją tarp sesijų, ne per jas.
Taip pat svarbu turėti realius lūkesčius. Jei norite groti Liszto etiudus po pusmečio – tai nerealu. Bet jei norite groti Beethoveno „Fur Elise” po metų intensyvaus darbo – tai visiškai pasiekiamas tikslas daugumai suaugusiųjų.
Didžiausios kliūtys, su kuriomis susiduria suaugę mokiniai
Būkime atviri – mokytis pianino suaugus nėra lengva. Ne dėl to, kad smegenys nebegali mokytis (jos gali, tik šiek tiek kitaip), o dėl kitų priežasčių, apie kurias retai kalbama.
Laikas. Suaugęs žmogus turi darbą, šeimą, įsipareigojimų krūvą. Rasti 30 minučių per dieną pianinui – realus iššūkis. Sprendimas: įtraukite praktikavimą į rutiną kaip dantų valymą. Ne „kai turėsiu laiko”, o konkreti valanda, konkretus laikas.
Perfekcionizmas. Suaugusieji dažnai negali pakęsti, kad klysta. Vaikas suklydęs tiesiog eina toliau. Suaugęs sustoja, nusiminęs, galvoja, kad jis „netalentingas”. Klaidos yra mokymosi proceso dalis – ne nesėkmės ženklas.
Palyginimas su kitais. Socialiniai tinklai pilni vaikų prodigijų ir jaunų pianistų, grojančių neįtikėtinus dalykus. Jei lyginsite save su jais – pralaimėsite dar prieš pradėdami. Lyginkit save tik su savimi prieš mėnesį.
Fizinis nepatogumas. Rankos, kurios niekada nebuvo lavinamos tokiu būdu, iš pradžių greitai pavargsta. Pirštai nepaklūsta taip, kaip norėtumėte. Tai normalu ir praeina. Tik nepersistenkite – jei jaučiate skausmą (ne nuovargį, o skausmą), sustokite ir pasikonsultuokite su mokytoju.
Repertuaras suaugusiems – ką iš tikrųjų verta mokytis
Vienas iš didžiausių suaugusiųjų privalumų – jie gali patys rinktis, ko nori mokytis. Ir čia prasideda tikras malonumas.
Klasikiniai pradedantiesiems skirti kūriniai, kurie nėra nuobodūs:
- Beethoveno „Fur Elise” – klasika dėl priežasties. Pradžia nėra tokia sudėtinga, kaip atrodo.
- Chopino Noktiurnas Op. 9 Nr. 2 – skamba neįtikėtinai gražiai, o melodinė linija kairėje rankoje yra gana prieinama.
- Einaudi kūriniai – šiuolaikinis kompozitorius, kurio muzika labai populiari ir dažnai prieinama vidutinio lygio pianistams.
- Debussy „Clair de Lune” – svajonė daugeliui. Reikia šiek tiek laiko, bet verta kiekvienos pastangos.
Jei klasika nėra jūsų stilius – visiškai gerai. Populiarios dainos, džiazas, filmų muzika – visa tai yra teisėti ir vertingi mokymosi tikslai. Pasakykite mokytojui, ko norite, ir dirbkite link to. Muzika, kuri jus motyvuoja, yra geriausia muzika mokytis.
Vienas praktinis patarimas: mokykitės ne tik tų kūrinių, kuriuos norite groti, bet ir paprastesnių. Tai leidžia išlaikyti motyvaciją – kai sunkus kūrinys stringa, galite groti lengvesnį ir jausti progresą.
Kai pianinas tampa ne tik hobiu, o gyvenimo dalimi
Yra kažkas ypatingo tame, kai suaugęs žmogus, gyvenęs dešimtmečius be muzikos, staiga atranda, kad gali kurti garsus, kurie jį jaudina. Tai nėra tik hobis – tai savęs pažinimo forma.
Tyrimai rodo, kad muzikos mokymasis suaugus stiprina atmintį, gerina koncentraciją ir netgi mažina stresą. Bet geriau nei bet kokie tyrimai – tai, ką pasakoja patys žmonės. Daugelis sako, kad pianino pamokos tapo jų „meditacija”, laiku, kai viskas kita sustoja ir lieka tik muzika.
Jei esate toje vietoje, kur galvojate „gal kada nors” – žinokite, kad „kada nors” dažniausiai nereiškia „niekada”. Bet jei pradėsite dabar, po metų galėsite groti kažką, kas jus pačius nustebins. Po penkerių metų – galėsite groti draugams per vakarėlius, o jie tikrai paprašys daugiau.
Pradėkite nuo vieno žingsnio: susiraskite mokytoją. Ne pianino, ne programėlės, ne YouTube kanalo – mokytojo. Žmogaus, kuris matys jūsų progresas, pataisys klaidas ir palaikys, kai bus sunku. Visa kita atsiras savaime. O pianinas – jis lauks. Jis visada laukia.
