Kodėl studija – geriausia vieta kalėdinėms nuotraukoms
Kiekvienas, kas bent kartą bandė fotografuotis lauke gruodžio mėnesį, žino, kaip tai atrodo praktikoje: sušalę veidai, raudonos nosys, vėjas, kuris sudraskė šukuoseną per pirmąsias penkias minutes, o šviesa – arba per blanki, arba visai dingo. Kalėdinė fotosesija studijoje – visai kitas reikalas. Čia oras nekontroliuoja situacijos, o fotografas gali.
Studija suteikia tai, ko lauke tiesiog neįmanoma gauti: stabilią, valdomą šviesą, šiltą aplinką, galimybę bet kada pristabdyti ir pakoreguoti detalę, ir – kas ypač svarbu – ramybę. Kai nereikia skubėti dėl besikeičiančio dangaus ar šąlančių vaikų, nuotraukos išeina visai kitokios. Natūralesnės, šiltesnės, tikresnės.
Be to, studijos fotografai paprastai turi kalėdinį dekorą – eglutę, girliandas, šiltus pledus, medinių detalių, žvakių imitacijas. Tau nereikia pačiam visko organizuoti. Tiesiog ateini ir fotografuojiesi.
Kaip pasirinkti tinkamą studiją ir fotografą
Čia prasideda tikrasis darbas. Fotografų yra daug, bet ne visi jie vienodai dirba su kalėdine tematika. Prieš rezervuodamas laiką, atkreipk dėmesį į kelis dalykus.
Pirma – portfolio. Pažiūrėk, ar fotografas jau yra darę kalėdines fotosesijas. Ar nuotraukose yra šilumos? Ar spalvos atrodo natūraliai, ar visos nuotraukos yra pernelyg išbalusintos ir šaltos? Kalėdinė estetika – tai raudona, žalia, auksinė, kremiškai balta. Jei fotografo portfolio pilna pilkų, minimalistinių kadrų be jokio jaukumo – galbūt tai ne tas žmogus, kurio tau reikia šiai sesijai.
Antra – komunikacija. Geras fotografas prieš sesiją paklaus, ko tu nori, kiek žmonių fotografuosis, ar bus vaikų, kokia nuotraukų paskirtis. Jei gauni tik kainoraštį ir datos patvirtinimą – tai gali reikšti, kad sesija bus šabloniška.
Trečia – studijos erdvė. Kai kurios studijos turi tik vieną kalėdinį foną. Kitos – kelis skirtingus kampus: vieną su eglute, kitą su židiniu, trečią su paprastu tekstūriniu fonu. Kuo daugiau variantų, tuo įvairesnės nuotraukos.
Praktinis patarimas: prieš rezervuodamas, paprašyk fotografo parodyti konkrečiai jo studijoje darytų kalėdinių sesijų nuotraukų – ne iš interneto, ne iš kursų, o jo paties darbo. Tai geriausias rodiklis.
Ką dėvėti – ir ko tikrai nedaryti
Apranga kalėdinei fotosesijai – viena didžiausių galvos skausmų, ypač šeimoms. Visi nori atrodyti gerai, bet niekas nenori atrodyti kaip iš katalogo. Štai keletas principų, kurie tikrai veikia.
Spalvų harmonija, ne uniforma. Nereikia, kad visi dėvėtų vienodus megztinius. Bet spalvos turėtų derėti. Klasika – bordo, tamsiai žalia, kreminė, smėlio. Šios spalvos fotografuojasi puikiai ir atrodo šiltai. Venk ryškiai mėlynos, fluorescencinės ar labai margos aprangos – ji atkreipia dėmesį nuo veidų.
Tekstūros – tavo draugas. Megztiniai, aksomas, šilkas, flanelė – visa tai nuotraukose atrodo turtingai ir jaukiai. Lygūs, blizgantys audiniai kartais atspindi šviesą netikėtose vietose ir gali sugadinti kadrą.
Vaikams – patogumas pirmiausia. Jei vaikas nesijaučia patogiai drabužiuose, jis tai parodys veide. Gražiausias suknelė pasaulyje nepadės, jei vaikas ją nori nusivilkti kas penkias minutes.
Ko nedaryti: neapsirenk visko nauja dieną prieš sesiją. Nauji batai, nauja suknelė, naujas megztinis – tai reiškia, kad visą sesiją jausitės nepatogiai. Aprangą dėvėk bent kartą prieš tai, kad žinotum, kaip ji elgiasi.
Kaip pasiruošti su vaikais – ir išlikti sveiko proto
Fotosesija su vaikais – tai visai atskira disciplina. Net patys geriausi fotografai pripažįsta, kad vaikai nuspėjami tik tiek, kiek nuspėjamas oras Lietuvoje. Bet yra dalykų, kurie tikrai padeda.
Sesijos laikas – labai svarbus. Jei tavo vaikas yra rytinis žmogus, rezervuok rytinį laiką. Jei po pietų snaudžia – vengk to laiko kaip ugnies. Pavargęs vaikas fotosesijoje yra tikras iššūkis net ir pačiam kantriausiame fotografui.
Neateik alkanas. Tai skamba paprastai, bet labai dažnai pamirštama. Užkandžiai studijoje – ne problema, daugelis fotografų tai net skatina. Maži skanėstai gali būti puiki motyvacija: „Nusišypsok, ir gausi uogienę.”
Papasakok vaikui iš anksto, kas bus. Vaikai geriau elgiasi, kai žino, ko tikėtis. Paaiškink: „Eisime į tokią erdvę, kur bus eglutė ir šviesos, ir žmogus darys mūsų nuotraukas.” Jokių staigmenų – mažiau streso.
Ir paskutinis, bet svarbiausias dalykas: leisk fotografui dirbti su vaiku. Kartais tėvai taip stengiasi, kad vaikas nusišypsotų, jog tampa didesne kliūtimi nei pats vaikas. Geras fotografas žino, kaip priversti vaiką juoktis natūraliai. Pasitikėk juo.
Kalėdinė sesija poroms ir suaugusiems – kaip neprarasti natūralumo
Daugelis suaugusiųjų prieš fotosesiją jaučia tą patį: „Aš nefotogeniška”, „Nežinau, ką daryti su rankomis”, „Atrodysiu dirbtinai.” Šios baimės suprantamos, bet dažniausiai jos išsisklaido per pirmas dešimt minučių sesijoje – jei fotografas moka savo darbą.
Poroms labai padeda judėjimas. Vietoj to, kad stovėtumėte ir žiūrėtumėte į kamerą, fotografas gali paprašyti jūsų šnibždėtis, juoktis iš kažko, žiūrėti į eglutę, apsikabinti. Šie natūralūs momentai – geriausi kadrai. Nuotraukos, kuriose žmonės kažką daro, visada atrodo gyviau nei tos, kuriose jie tiesiog pozuoja.
Jei fotografuojatės vieni – paprašykite fotografo papasakoti, ką daryti. Geras specialistas nepaliks tavęs stovėti ir spoksoti į objektyvą be jokių nurodymų. Jis pasakys: „Pasuk galvą šiek tiek į kairę”, „Pažiūrėk į tą žvakę”, „Dabar nusijuok iš manęs.” Tai normalu ir tai padeda.
Praktinis patarimas: prieš sesiją pažiūrėk kelias nuotraukas, kurios tau patinka – iš žurnalų, Instagram, kur nori. Parodyk jas fotografui. Tai suteikia konkrečią kryptį ir sutaupo laiko.
Ką daryti su nuotraukomis po sesijos
Gavai nuotraukas – ir dabar? Daugelis žmonių jas išsaugo telefone ir… viskas. Bet kalėdinės nuotraukos turi potencialo tapti kažkuo daugiau.
Kalėdiniai atvirukai. Tai klasika, bet ji veikia. Siųsti artimiesiems atviruką su šeimos nuotrauka – tai gestas, kuris žmonėms tikrai reiškia kažką. Yra daugybė online servisų, kur galima užsisakyti atspausdintus atvirukus su savo nuotrauka per kelias dienas.
Spausdintos nuotraukos namuose. Didelė, gražiai įrėminta šeimos nuotrauka ant sienos – tai ne tik dekoracija. Tai kasdienis priminimas apie svarbius žmones. Vaikai, kurie auga namuose, kur kabo jų nuotraukos, jaučiasi labiau mylimi ir saugūs – tai net tyrimais patvirtinta.
Fotoknygos. Jei turi nuotraukų iš kelių metų, fotoknygos – puiki idėja. Kasmet po vieną – ir po dešimties metų turėsi nuostabų šeimos archyvą.
Socialiniai tinklai. Na, tai akivaizdu. Bet čia vienas patarimas: neskubėk. Geriau pasirink dvi ar tris geriausias nuotraukas ir pasidalink jomis, nei išpilk visas penkiasdešimt iš karto.
Kiek tai kainuoja ir ar verta investuoti
Kalėdinės fotosesijos kainos Lietuvoje šiuo metu svyruoja nuo maždaug 80 iki 300 eurų ir daugiau – priklausomai nuo fotografo patirties, sesijos trukmės, nuotraukų kiekio ir to, ar įskaičiuotas redagavimas. Tai skamba kaip nemaža suma, bet pažiūrėkime į tai kitaip.
Kalėdos – kartą per metus. Vaikai auga greičiau, nei norėtume. Tavo mama, kuri šiemet atvažiuos per šventes, kitąmet gali nebegalėti. Šie momentai nesugrįžta, o nuotraukos – sugrąžina bent dalį jų.
Jei biudžetas ribotas, ieškokite jaunesnių fotografų, kurie dar kuria portfolio. Jie dažnai dirba už mažesnę kainą, bet kokybė gali būti tikrai gera – ypač jei jų darbai tau patinka. Taip pat verta sekti fotografų socialinių tinklų puslapius – prieš Kalėdas dažnai būna akcijų ar specialių pasiūlymų.
Praktinis patarimas: rezervuok laiką kuo anksčiau – spalį ar lapkritį. Gruodžio pradžioje geri fotografai jau būna užsiėmę savaitėmis į priekį. Kas laukia iki paskutinės minutės, dažnai lieka be pasirinkimo arba moka daugiau.
Kai nuotraukos tampa tradicija
Yra kažkas ypatingo tose šeimose, kurios fotografuojasi kiekvienais metais. Ne dėl to, kad nuotraukos būtų tobulos – kartais jos net juokingos. Bet dėl to, ką jos rodo laikui bėgant. Kaip vaikas, kuris pirmoje nuotraukoje dar vos stovėjo ant kojų, po penkerių metų jau aukštesnis už mamą. Kaip šeima auga, keičiasi, bet kiekvienais metais susiburia tam, kad būtų kartu bent tą vieną valandą studijoje.
Kalėdinė fotosesija studijoje nėra tik nuotraukos. Tai ritualas. Pasiruošimas, aprangos parinkimas, kelionė į studiją, juokas prie eglutės, gal koks vaikas, kuris nenorėjo šypsotis, bet galiausiai nusijuokė – visa tai tampa prisiminimais. O nuotraukos – tik jų vizualinis įrodymas.
Tad jei dar nesi nusprendęs, ar verta – verta. Surask fotografą, kurio darbai tau patinka, rezervuok laiką, apsirenk kažką jaukaus ir šilto, ir tiesiog ateik. Likusį darbą padarys tas, kuris moka tai daryti.
