Kai menas virsta milijonais: kas iš tikrųjų vyksta aukciono salėje?
Įsivaizduokite kambarį, kuriame per kelias sekundes pakeičia savininką darbas, kurį menininkas kūrė mėnesius. Žmogus pakelia ranką, aukcionistas sumuša plaktuku, ir štai – keli milijonai eurų persikelia iš vieno banko sąskaitos į kitą. Šiuolaikinio meno aukcionai – tai ne tik meno pasaulio reiškinys. Tai spektaklis, investicija, socialinis statusas ir kartais tiesiog labai brangus hobis, susipynę į vieną neįtikėtiną visumą.
Pastarieji metai šiuolaikinio meno aukcionų pasaulyje buvo tikrai įspūdingi. Christie’s, Sotheby’s ir Phillips – trys didžiosios aukcionų namų milžinės – fiksuoja rekordinius pardavimus, o kartu su jais atsiranda ir naujų vardų, naujų tendencijų ir, žinoma, naujų skandalų. Pabandykime išnarplioti, kas iš tikrųjų slypi už tų skaičių ir kodėl žmonės moka tokias sumas už tai, ką kiti vadina „dažais ant drobės”.
Rekordiniai pardavimai, kurie privertė pasaulį sustoti
2024-ieji ir 2025-ųjų pradžia aukcionų pasauliui buvo kaip kaleidoskopas – spalvinga, netikėta ir kartais tiesiog stulbinanti. Vienas ryškiausių pastarojo laikotarpio momentų – Jean-Michel Basquiat darbų paklausa, kuri tiesiog nesiliauja augusi. Šio menininko, mirusio vos 27-erių, kūriniai reguliariai pasiekia aštuonženklius skaičius, ir kiekvieną kartą, kai koks nors jo darbas pasirodo aukcione, salėje tvyro ypatinga įtampa.
Tačiau ne tik Basquiat. Yayoi Kusama, japonų menininkė, žinoma savo begaliniais taškais ir veidrodžių kambariais, taip pat išlieka viena karščiausių pozicijų bet kuriame aukcione. Jos darbai per pastaruosius penkerius metus pabrango vidutiniškai 40-60 procento, ir tai nėra atsitiktinumas – Kusama tapo savotišku kultūriniu simboliu, kurį atpažįsta net tie, kurie meno galerijose lankosi retai.
Štai keletas konkrečių skaičių, kurie padeda suprasti mastą:
- Gerhard Richter abstrakcijos reguliariai parduodamos už 10-50 milijonų dolerių
- Jeff Koons skulptūros išlieka tarp brangiausių gyvo menininko darbų pasaulyje
- Cindy Sherman fotografijos pastaraisiais metais pasiekė naujus aukštumas – kai kurios serijos viršijo 3-4 milijonų dolerių ribą
- Afrikietiškos kilmės menininkai, ypač iš Nigerijos ir Pietų Afrikos, tapo viena sparčiausiai augančių kategorijų
Bet čia svarbu suprasti vieną dalyką: tie skaičiai, kuriuos matote antraštėse, dažnai yra galutinė kaina su visais mokesčiais ir komisiniais. Realus pardavėjo gautas pinigų kiekis gali skirtis gana reikšmingai.
Nauji vardai, kurie keičia žaidimo taisykles
Vienas įdomiausių pastarojo dešimtmečio reiškinių – tai kaip greitai jauni menininkai gali pasiekti aukcionų salę. Anksčiau tai buvo ilgas kelias: galerija, grupinės parodos, solo parodos, kritikų dėmesys, kolekcininkų susidomėjimas, ir tik tada – galbūt – aukcionas. Dabar viskas vyksta daug greičiau, ir tai kelia ir džiaugsmą, ir susirūpinimą.
Tokie menininkai kaip Amoako Boafo iš Ganos arba Jadé Fadojutimi iš Jungtinės Karalystės per kelerius metus nušoko nuo palyginti kuklių kainų iki tikrai rimtų sumų. Boafo, kurio tapyba tyrinėja juodaodžių tapatybę ir reprezentaciją, 2020 metais tapo tikru sensacija, kai jo darbai aukcione pasiekė dešimtis kartų didesnę kainą nei buvo tikėtasi. Tai buvo ir džiaugsminga, ir šiek tiek neraminanti žinia – tokios kainos jaunam menininkui gali sukurti milžinišką spaudimą.
Kitas fenomenas – tai vadinamoji „hype” kultūra, atėjusi iš gatvės meno ir streetwear pasaulio. Menininkai, turintys stiprią socialinių tinklų prezenciją, kartais pasiekia aukcionų salę greičiau nei tie, kurie dirba tyliai studijoje. Tai keičia pačią meno rinkos logiką ir verčia tradicines galerijas bei aukcionų namus peržiūrėti savo strategijas.
Skaitmeninis menas ir NFT: burbulas ar revoliucija?
Neįmanoma kalbėti apie šiuolaikinio meno aukcionus nepalietiant NFT temos. 2021 metais Beeple’o (Mike’o Winkelmano) skaitmeninis kūrinys „Everydays: The First 5000 Days” Christie’s aukcione buvo parduotas už beveik 69 milijonus dolerių. Tai buvo momentas, kai daugelis žmonių pirmą kartą išgirdo žodį „NFT” ir nustojo suprasti, kas iš viso vyksta.
Po to sekė euforija, spekuliacijos, o tada – gana skausmingas nuosmukis. NFT rinka 2022-2023 metais smarkiai susitraukė, daugelio skaitmeninių kūrinių vertė nukrito 90 ir daugiau procentų. Ar tai reiškia, kad skaitmeninis menas mirė? Tikrai ne. Bet tai reiškia, kad rinka išsivalė nuo spekuliantų ir liko tie, kurie iš tikrųjų domisi šia meno forma.
Šiandien situacija yra tokia:
- Rimti aukcionų namai vis dar priima skaitmeninį meną, bet daug atsargiau
- Kolekcionieriai labiau domisi menininkų reputacija ir kūrybos kokybe, o ne vien technologiniu naujumu
- Kai kurie tradiciniai menininkai sėkmingai integruoja NFT kaip papildomą savo kūrybos dimensiją
- Aukcionų namai investuoja į blockchain technologijas autentiškumo patvirtinimui – ir tai yra tikrai įdomus ir prasmingas pritaikymas
Jei jus domina skaitmeninis menas kaip investicija – būkite labai atsargūs. Tai vis dar labai nepastovi rinka, ir be gilesnio supratimo čia labai lengva prarasti pinigus.
Kas iš tikrųjų perka už tokias sumas ir kodėl
Čia prasideda tikrai įdomi psichologinė ir sociologinė analizė. Kas tie žmonės, kurie sėdi aukciono salėje (arba skambina telefonu, arba dalyvauja internetu) ir be mirkstelėjimo siūlo milijonus? Jie nėra vienalytė grupė – tai labai skirtingi žmonės su labai skirtingomis motyvacijomis.
Investuotojai – tai žmonės, kurie žiūri į meną kaip į turto klasę. Jiems svarbu, kad kūrinio vertė augs, kad jis bus likvidus (t.y., galės būti parduotas), ir kad jis diversifikuoja jų portfelį. Šie kolekcionieriai dažnai dirba su meno konsultantais ir priima sprendimus labai analitiškai.
Aistringi kolekcionieriai – tai žmonės, kurie tiesiog myli meną. Jiems svarbu, kaip kūrinys atrodo jų namuose, kaip jis juos paveikia emociškai, kokią istoriją pasakoja. Tokie kolekcionieriai dažnai kuria tikrai nuostabias kolekcijas, nes jų pasirinkimus lemia intuicija ir aistra, o ne skaičiuoklė.
Statusas ir socialinis kapitalas – tai galbūt mažiausiai garsiai pripažįstama motyvacija, bet ji tikrai egzistuoja. Turėti Koonso skulptūrą svetainėje arba Richterio abstrakciją biure siunčia tam tikrą žinutę apie savininką. Tai socialinis ženklas, ir daugelis pirkėjų to net neslėpdami pripažįsta.
Filantropija ir muziejų palaikymas – kai kurie kolekcionieriai perka su tikslu vėliau paaukoti kūrinius muziejams. Tai suteikia jiems ir mokestinių lengvatų, ir ilgalaikį palikimą.
Kaip veikia aukcionų namai: kulisai, kurių nematote
Prieš kiekvieną didelį aukcioną vyksta milžiniškas parengiamasis darbas, apie kurį dauguma žmonių net neįtaria. Aukcionų namai siunčia savo ekspertus pas potencialius pardavėjus, vertina kūrinius, tiria jų provenienciją (kilmės istoriją), konsultuojasi su meno istorikais ir rinkos analitikais.
Vienas svarbiausių momentų – tai „estimate”, t.y. preliminarus vertinimas. Aukcionų namai labai atidžiai nustato šį intervalą, nes jis siunčia signalą rinkai. Per žemas vertinimas gali sumažinti susidomėjimą, per aukštas – atbaidyti pirkėjus ir sukurti nemalonią situaciją, kai kūrinys „nepraeina” (t.y., nepasiekia minimalios kainos).
Taip pat egzistuoja vadinamoji „guarantee” sistema – aukcionų namai kartais garantuoja pardavėjui minimalią sumą, nepriklausomai nuo to, kas nutiks aukcione. Tai sumažina pardavėjo riziką, bet aukcionų namams gali brangiai kainuoti, jei kūrinys nesulaukia pakankamo susidomėjimo.
Ir dar vienas dalykas, apie kurį retai kalbama atvirai – „chandelier bidding” arba „vendor bidding”. Kai kuriose šalyse aukcionistai gali siūlyti kainas pardavėjo vardu, kol pasiekiama rezervinė kaina. Tai yra legalu, bet ne visada skaidru, ir gali sukurti klaidingą aktyvumo įspūdį.
Geografija keičiasi: Azija, Afrika ir nauji centrai
Dar prieš dvidešimt metų šiuolaikinio meno aukcionų pasaulis buvo gana aiškiai sutelktas Niujorke ir Londone. Dabar viskas daug sudėtingiau ir, reikia pripažinti, daug įdomiau. Honkongas tapo trečiuoju pasauliniu centru, ir tai nėra atsitiktinumas – Azijos kolekcionieriai, ypač iš Kinijos, Pietų Korėjos ir Japonijos, tapo viena svarbiausių rinkos jėgų.
Kinijos kolekcionieriai ypač aktyvūs dviejose kategorijose: vakarietiški modernizmo klasikai (Modigliani, Picasso, Monet) ir kinų šiuolaikinis menas. Ai Weiwei, Zeng Fanzhi, Zhang Xiaogang – šie vardai aukciono salėje garantuoja intensyvią konkurenciją.
Afrika – tai kitas augantis centras. Lagosas, Nairobi, Johanesburgas tampa vis svarbesniais meno rinkos mazgais. Afrikietiški aukcionų namai auga, tarptautiniai žaidėjai atidaro biurus žemyne, ir afrikietiškos kilmės menininkai sulaukia precedento neturinčio dėmesio. Tai ne tik ekonominis reiškinys – tai ir kultūrinis pokytis, kai Vakarų meno pasaulis pagaliau pradeda rimčiau žiūrėti į meną, kilusį ne iš tradicinių centrų.
Artimieji Rytai – dar viena sritis, kuri keičia žaidimą. Abu Dabis ir Dubajus investuoja į kultūrinę infrastruktūrą, Saudo Arabija vykdo milžiniškus kultūros projektus, ir visa tai sukuria naują pirkėjų klasę, kuri dar tik pradeda formuoti savo kolekcijas.
Kaip orientuotis, jei norite pradėti: nuo žiūrovo iki dalyvio
Galbūt skaitydami šį straipsnį pagalvojote – o ką, jei ir aš norėčiau dalyvauti? Nebūtinai pirkti už milijonus, bet bent jau suprasti, kaip tai veikia, ir galbūt pradėti savo, kuklesnę kolekciją. Tai visiškai įmanoma, ir čia yra keletas praktinių patarimų.
Pradėkite nuo edukacijos. Lankykite galerijas, muziejus, aukcionų namų peržiūras (jos dažniausiai nemokamos). Christie’s, Sotheby’s ir Phillips reguliariai rengia nemokamas peržiūras prieš aukcionus – tai puiki proga pamatyti kūrinius iš arti ir suprasti, kaip viskas veikia.
Sekite mažesnius aukcionus. Didžiųjų aukcionų namų „prints and multiples” arba „works on paper” aukcionai – tai puiki vieta pradėti. Čia galima rasti tikrai įdomių kūrinių už kelis tūkstančius eurų, o kartais ir mažiau. Tai ne tas pats, kas originalus tapybos darbas, bet tai vis tiek autentiškas menas ir gali būti puiki investicija.
Naudokitės platformomis. Artsy, Invaluable, Artnet – šios platformos leidžia sekti aukcionų rezultatus, tirti kainų istoriją ir net dalyvauti kai kuriuose aukcionuose internetu. Tai labai naudinga priemonė suprasti rinkos dinamiką.
Raskite konsultantą arba mentorių. Jei rimtai galvojate apie investicijas į meną, verta pasikalbėti su profesionaliu meno konsultantu. Jie gali padėti išvengti klaidų, kurios gali kainuoti labai brangiai.
Pirkite tai, kas jums patinka. Tai skamba banaliai, bet tai yra pats svarbiausias patarimas. Meno rinka yra nepastovi, ir niekas negali garantuoti, kad kūrinio vertė augs. Bet jei jums kūrinys teikia džiaugsmą kiekvieną dieną, kai žiūrite į jį – tai jau yra vertė, kurios niekas negali atimti.
Kai plaktukas nukrenta: ką mums sako šie skaičiai apie mus pačius
Šiuolaikinio meno aukcionų rezultatai – tai ne tik meno pasaulio statistika. Tai savotiškas veidrodis, kuriame atsispindi mūsų laikų vertybės, baimės ir troškimai. Kai Basquiat darbas parduodamas už šimtus milijonų, tai reiškia, kad pasaulis pagaliau pripažįsta menininkus, kurie anksčiau buvo ignoruojami dėl savo kilmės ar išvaizdos. Kai afrikietiški menininkai pasiekia rekordines kainas, tai signalizuoja kultūrinį poslinkį, kuris yra daug svarbesnis nei bet koks skaičius.
Tačiau yra ir šešėlinė pusė. Kai menas tampa grynai finansiniu instrumentu, kai kūriniai keliauja tiesiai iš aukciono į saugyklą, niekada nepasirodydami viešai, kai jauni menininkai patiria nesveiko dėmesio spaudimą – tai kelia klausimų apie tai, ko iš tikrųjų norime iš meno ir kultūros.
Geriausias scenarijus – tai kai aukcionų rinka ir meno pasaulis veikia kartu: kai rekordinės kainos padeda menininkams gyventi iš savo kūrybos, kai kolekcionieriai dalinasi savo kolekcijomis su visuomene, kai aukcionų namai investuoja į jaunų menininkų atradimą ir palaikymą. Tokių pavyzdžių yra, ir jie įkvepia.
O jei kitą kartą pamatysite antraštę apie dar vieną rekordinį pardavimą – nepaskubėkite nei susižavėti, nei pasipiktinti. Pabandykite pamatyti visą paveikslą: kas tas menininkas, kokia jo istorija, kas perka ir kodėl, ir ką tai sako apie mūsų laikų kultūrą. Menas – net ir toks, kuris parduodamas už milijonus – gali papasakoti labai daug apie mus visus.
