Kodėl knygų klubai vėl tampa madinga pramoga?
Dar prieš kelerius metus knygų klubas skambėjo kaip kažkas, ką veikia tik pensinio amžiaus moterys su arbatos puodeliu rankose. Bet dabar? Viskas pasikeitė. Vilniuje knygų klubai tapo tikru socialiniu reiškiniu – jauniems žmonėms, studentams, dirbančiems profesionalams, tiems, kurie ieško ko nors daugiau nei dar vienas vakaras bare su tais pačiais pokalbiais apie orą ir darbą.
Iš tiesų, knygų klubas yra vienas iš tų retų dalykų, kur galima ir protą pamankštinti, ir naujų žmonių sutikti, ir tiesiog gerai praleisti laiką. Vilnius šiuo atžvilgiu tikrai nenusileidžia Vakarų Europos sostinėms – čia veikia dešimtys skirtingų formatų klubų, ir kiekvienas iš jų turi savo charakterį, savo atmosferą, savo „vibe’ą”.
Kaip veikia knygų klubas – jei dar niekada nebuvai
Prieš nerdamas į konkrečius Vilniaus klubus, verta suprasti patį formatą. Knygų klubas – tai ne egzaminas ir ne literatūros pamoka. Niekas netikrina, ar perskaitei visas puslapius, niekas nerašo pažymių. Idėja paprasta: grupė žmonių susitaria perskaityti tą pačią knygą per tam tikrą laikotarpį (dažniausiai mėnesį), o tada susitinka aptarti.
Aptarimas gali vykti labai skirtingai. Vieni klubai turi moderatorių, kuris veda pokalbį pagal iš anksto paruoštus klausimus. Kiti leidžia diskusijai tekėti natūraliai – nuo knygos siužeto iki visiškai nesusijusių gyvenimo temų, nes taip ir būna, kai žmonės susidomina. Kai kurie klubai susitinka kavinėse, kiti – bibliotekose, dar kiti – privačiuose namuose.
Svarbu žinoti: nereikia būti literatūros ekspertu. Iš tiesų, dažnai patys įdomiausi komentarai ateina iš žmonių, kurie knygą vertina visiškai kitaip nei „turėtų”. Tas skirtumas ir sukuria pokalbį.
Vilniaus knygų klubų žemėlapis – kur ieškoti?
Vilniuje veikiančius knygų klubus galima rasti keliais būdais, ir čia reikia šiek tiek pastangų, nes ne visi jie aktyviai reklamuojasi. Štai kur pradėti paiešką:
Vaga ir kitos knygynų tinklai – „Vaga” knygynai ne tik parduoda knygas, bet ir organizuoja susitikimus su autoriais bei skaitymo grupes. Verta sekti jų socialinių tinklų puslapius, nes renginiai dažnai paskelbiami vos kelias dienas iš anksto.
Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka – čia veikia keli skirtingi skaitymo klubai, skirti įvairioms amžiaus grupėms. Biblioteka yra vienas iš tų vietų, kur knygų klubo formatas išlaikomas klasikine forma – su moderatoriumi, struktūruota diskusija ir nemokamu dalyvavimu.
Facebook grupės – ieškokite „Vilniaus knygų klubas”, „Book club Vilnius” ar panašių pavadinimų. Čia rasite tiek lietuviškų, tiek angliškų grupių, nes Vilniuje gyvena nemažai užsieniečių, kurie irgi nori skaityti ir kalbėtis.
Meetup.com platforma – tarptautinė platforma, kurioje galima rasti angliškai kalbančių knygų klubų Vilniuje. Tai puiki vieta tiems, kurie nori praktikuoti anglų kalbą arba tiesiog susipažinti su tarptautine bendruomene.
Angliškai kalbantys knygų klubai – atskiras pasaulis
Vilniuje gyvena tūkstančiai ekspatų, studentų iš užsienio ir lietuvių, kurie tiesiog mieliau skaito angliškai. Jiems skirta atskira knygų klubų ekosistema, kuri turi savo specifiką.
Angliškai kalbantys klubai dažnai renkasi kavinėse ar baruose – tokiose vietose kaip „Caffeine” ar kitos erdvės Užupyje ir Senamiestyje. Atmosfera paprastai labiau atsipalaidavusi, knygų pasirinkimas dažnai apima tarptautinius bestselerius, šiuolaikinę literatūrą, taip pat klasiką.
Jei esi lietuvis ir galvoji, ar verta eiti į anglišką klubą – atsakymas gali būti „taip”, ypač jei nori:
- Tobulinti kalbos įgūdžius realioje, neformalioje aplinkoje
- Susipažinti su žmonėmis iš skirtingų šalių
- Perskaityti knygas, kurios dar neišverstos į lietuvių kalbą
- Tiesiog pakeisti aplinką ir pabandyti kažką naujo
Teminiai ir specializuoti klubai – kai viena knygų meilė neužtenka
Vilniuje galima rasti ne tik bendro pobūdžio knygų klubus, bet ir tokius, kurie orientuoti į konkrečius žanrus ar temas. Tai galbūt vienas įdomiausių miesto literatūrinės scenos aspektų.
Feministinės literatūros klubai – pastaraisiais metais Vilniuje atsirado kelios iniciatyvos, kurios skaito ir aptaria knygas moterų teisių, lyčių lygybės ir feminizmo temomis. Tokios grupės dažnai veikia per socialinių tinklų bendruomenes ir susitinka neformalioje aplinkoje.
Filosofijos ir non-fiction klubai – tiems, kurie grožinę literatūrą laiko per lengva. Šie klubai skaito Harari, Frankl, Camus, Nietzsche ir panašius autorius. Diskusijos čia būna intensyvesnės, kartais net karštos, bet tikrai neįdomu nebūna.
Fantastikos ir sci-fi klubai – žanras, kuris ilgai buvo laikomas „ne rimtu”, dabar sulaukia vis daugiau dėmesio. Vilniuje veikia bent kelios grupės, kurios skaito nuo klasikinės fantastikos iki šiuolaikinio cli-fi (klimato fikcijos).
Lietuvių autorių klubai – tokios grupės specialiai renkasi skaityti tik lietuvių rašytojų kūrybą. Tai puiki proga atrasti autorius, kurių vardų galbūt niekada nebūtum išgirdęs, jei ne tokia bendruomenė.
Kaip pačiam įkurti knygų klubą Vilniuje
Jei ieškoji tinkamo klubo ir nerandi – galbūt laikas sukurti savą. Tai nėra taip sudėtinga, kaip gali atrodyti, ir tikrai nereikia jokio biudžeto ar specialių žinių.
Pradėk nuo mažo. Paklausk 4–6 pažįstamų, ar jie norėtų bandyti. Mažesnė grupė yra geriau nei didelė, ypač pradžioje – lengviau susitarti dėl knygos, lengviau rasti laiką, lengviau visiems prabilti diskusijos metu.
Pasirink pirmą knygą demokratiškai. Kiekvienas pasiūlo vieną knygą, tada balsuojate. Taip visi jaučiasi įsitraukę nuo pat pradžių, ir niekas negali skųstis, kad knyga buvo primesta.
Susitarkit dėl formato: kur susitinkate, kaip dažnai, ar yra moderatorius, ar diskusija laisva. Nereikia per daug taisyklių, bet kelios bazinės susitartos normos padeda išvengti nepatogių situacijų.
Naudokite „Goodreads” – tai socialinis tinklas knygų mylėtojams, kur galite sekti vienas kito skaitymą, palikti komentarus ir rasti idėjų kitoms knygoms. Daugelis Vilniaus knygų klubų naudoja šią platformą kaip papildomą komunikacijos kanalą.
Ir svarbiausia – nesistenkite padaryti visko tobulai. Pirmasis susitikimas bus nepatogus, galbūt ne visi perskaitys knygą, galbūt diskusija nukryps į visiškai kitą temą. Tai normalu. Geri knygų klubai formuojasi per kelis mėnesius, ne per vieną vakarą.
Knygų pasirinkimas – didžiausia galvosūkis
Vienas iš dažniausių klausimų, su kuriais susiduria knygų klubai – ką skaityti? Ir čia nėra vieno teisingo atsakymo, bet yra kelios strategijos, kurios paprastai veikia.
Geriausiomis knygų klubo knygomis dažnai tampa tos, kurios kelia klausimus, o ne duoda atsakymus. Knygos, kuriose personažai priima prieštaringus sprendimus, kuriose nėra aiškaus „gėrio” ir „blogio”, kuriose galima diskutuoti apie motyvaciją, moralę, pasirinkimus.
Kelios konkrečios rekomendacijos, kurios gerai veikia knygų klubuose:
- „Tarnaitės pasakojimas” – Margaret Atwood. Diskusija garantuota, ypač šiandieniniame kontekste.
- „Sapiens” – Yuval Noah Harari. Non-fiction, bet labai prieinamas ir provokuojantis.
- „Knygnešys” – Markus Zusak. Emociškai stipri, bet ne per sunki.
- „Žemė” – Kristina Sabaliauskaitė. Lietuvių autorė, puikiai tinka lietuviškiems klubams.
- „Normalūs žmonės” – Sally Rooney. Šiuolaikinė, jauniems žmonėms artima tema.
Venk knygų, kurios yra per daug techninio pobūdžio arba reikalauja specialių žinių – tai gali atstumti dalį narių ir diskusiją paversti monologu.
Kai knygų klubas tampa kažkuo daugiau nei tik knygomis
Štai čia ir slypi tikroji knygų klubų magija, apie kurią retai kalba. Žmonės, kurie reguliariai susitinka aptarti knygų, neišvengiamai pradeda kalbėtis apie gyvenimą. Apie santykius, praradimus, svajones, baimes. Knyga tampa pretekstu – ir tai yra nuostabi savybė.
Vilniuje, kur žmonės kartais jaučiasi vieniši dideliame mieste, kur sunku rasti „tikrų” draugų po mokyklos ar universiteto, knygų klubas gali tapti ta bendruomene, kurios ieškoma. Ne atsitiktiniai pažįstami iš darbo, ne seni draugai, su kuriais nebėra apie ką kalbėti – o žmonės, kuriuos sieja bendra patirtis ir noras mąstyti.
Daugelis žmonių, pradėję lankyti knygų klubus, sako tą patį: atėjau dėl knygų, pasilikau dėl žmonių. Ir tai nėra klišė – tai tiesiog tiesa, kurią patvirtina dešimtys Vilniaus knygų klubų narių patirtys.
Taigi, jei dar galvoji, ar verta bandyti – atsakymas paprastas. Rask klubą, pasirink knygą, ateik į pirmą susitikimą. Blogiausiu atveju praleisi vakarą su įdomiais žmonėmis ir perskaityta knyga. Geriausiu – rasi savo žmones Vilniuje. Ir tai, draugai, yra visiškai neblogas sandoris.
