Kai žemė staiga tampa toli
Yra tokių dalykų, kuriuos sunku paaiškinti žmogui, kuris dar niekada to nepadarė. Parašiutų šuolis – vienas iš jų. Galima kalbėti apie adrenaliną, apie vėją, apie tą keistą tylą, kuri ateina po to, kai parachute atsidaro ir tu tiesiog plūduriuoji virš Lietuvos laukų – bet žodžiai čia šiek tiek bejėgiai. Vis dėlto pabandysime.
Lietuva – ne pirmoji šalis, kuri ateina į galvą, kai galvoji apie ekstremalų sportą. Bet iš tikrųjų čia yra viskas, ko reikia: kelios solidžios mokyklos, patyrusių instruktorių, geros oro sąlygos vasarą ir – svarbiausia – kainos, kurios neatrodys kaip antras būsto kreditas. Tad jei seniai galvojai apie šuolį, bet vis atidėlioji, galbūt laikas pagaliau apsispręsti.
Kur Lietuvoje galima šokti?
Lietuvoje veikia kelios pagrindinės parašiutų mokyklos ir aerodromai, kuriuose galima išbandyti šuolį. Svarbiausi vardai, kuriuos verta žinoti:
Lietuvos parašiutų sporto centras Kyviškėse – tai bene žinomiausias ir labiausiai įrengtas centras šalyje. Jis įsikūręs netoli Vilniaus, Kyviškių aerodrome, ir veikia jau daugybę metų. Čia galima rasti tiek pradedantiesiems skirtus tandeminius šuolius, tiek rimtesnį AFF kursą tiems, kurie nori šokti savarankiškai.
Panevėžio aerodromai ir klubai – Panevėžio apylinkėse taip pat vyksta reguliari parašiutininkų veikla, ypač vasaros sezono metu. Jei gyveni Aukštaitijoje, verta pasidomėti vietiniais klubais – kartais jie siūlo geresnes sąlygas ir mažiau žmonių eilėse.
Kiti regioniniai aerodromai – Lietuvoje yra nemažai mažesnių aerodromų, kuriuose periodiškai organizuojami šuoliai. Prieš planuodamas kelionę, verta pasitikrinti aktualią informaciją, nes kai kurie iš jų dirba tik tam tikrais sezonais arba pagal išankstinę registraciją.
Praktinis patarimas: prieš registruodamasis, paskambink ar parašyk tiesiogiai į centrą ir pasitikrink, ar tą dieną tikrai skraidoma. Oras Lietuvoje – kaip žinome – mėgsta staigmenas, ir šuoliai gali būti atšaukti dėl debesuotumo, vėjo ar lietaus.
Tandeminis šuolis – geriausias startas
Jei dar niekada nešokai ir tiesiog nori išbandyti, tandeminis šuolis yra tas, ko tau reikia. Idėja paprasta: tu šoki kartu su instruktoriumi, kuris yra pririštas prie tavęs iš nugaros. Jis valdo visą situaciją – atidarinėja parašiutą, vairoja, nusileidžia. Tavo darbas – tiesiog mėgautis.
Kaip tai atrodo praktiškai? Atvyksti į aerodromą, pasirašai dokumentus (taip, reikia pasirašyti, kad supranti riziką), gauni trumpą instruktažą – apie 20-30 minučių. Instruktorius papasakos, kaip laikytis lėktuve, kaip elgtis iškritus, ką daryti rankomis ir kojomis laisvojo kritimo metu. Po to – lėktuvas, kilimas iki maždaug 3500-4000 metrų aukščio, ir tada ta akimirka prie durų.
Laisvasis kritimas trunka apie 40-60 sekundžių. Tai skamba kaip nedaug, bet patikėk – tų 50 sekundžių subjektyviai atrodo kaip amžinybė ir kaip akimirka vienu metu. Greitis siekia apie 200 km/h. Po to atsidaro parašiutas ir prasideda visiškai kitokia patirtis – rami, graži, beveik meditacinė skrydžio fazė, kuri trunka apie 5-7 minutes.
Kaina Lietuvoje už tandeминį šuolį svyruoja nuo 150 iki 250 eurų, priklausomai nuo centro, aukščio ir papildomų paslaugų (pvz., vaizdo įrašo). Jei nori, kad draugas nufilmuotų tavo veido išraiškas laisvojo kritimo metu – tai papildomai kainuos, bet verta. Tos nuotraukos ir vaizdo įrašai tampa vienu iš mėgstamiausių prisiminimų.
AFF kursas – kai nori daugiau nei vieno šuolio
AFF reiškia Accelerated Freefall – tai tarptautinė programa, skirta tiems, kurie nori išmokti šokti savarankiškai. Tai ne vienas šuolis, o visas kursas, kurio pabaigoje gauni licenciją ir gali šokti pats, be instruktoriaus.
Kursas susideda iš kelių etapų. Pirmiausia – teorija. Išmoksti parašiuto įrangą, saugos procedūras, oro dinamiką, signalus. Tai rimtas mokymasis, ne tik formalumas. Po to – praktiniai šuoliai, kurių pirmaisiais etapais šalia tavęs ore būna du instruktoriai, laikantys tave už rankas ir stebintys kiekvieną judesį. Palaipsniui jų priežiūra mažėja, kol galiausiai šoki visiškai savarankiškai.
Visas AFF kursas Lietuvoje gali kainuoti nuo 800 iki 1500 eurų ir daugiau, priklausomai nuo to, kiek šuolių reikia iki licencijos gavimo (standartiškai – apie 25 šuoliai). Tai investicija, bet jei parašiutizmas tampa hobiu – ji atsipirks.
Svarbu žinoti: AFF kursą galima pradėti nuo 16 metų (su tėvų sutikimu), o pilnai savarankiškai šokti – nuo 18. Svorio riba dažniausiai yra apie 100 kg, nors tai gali skirtis priklausomai nuo centro ir įrangos.
Ar tai saugu? Atvirai apie riziką
Šis klausimas visada iškyla, ir geriau į jį atsakyti atvirai, nei apsimesti, kad rizikos nėra. Parašiutų šuoliai – tai ekstremalus sportas, ir tam tikra rizika egzistuoja. Tačiau statistiškai jis yra saugesnis, nei daugelis žmonių mano.
Pasaulinė statistika rodo, kad tandeminiuose šuoliuose rimtų incidentų skaičius yra labai mažas – kalbame apie vienetinę statistiką iš šimtų tūkstančių šuolių per metus. Pagrindinė priežastis – šiuolaikinė įranga turi kelis atsarginius mechanizmus. Kiekvienas parašiutas turi pagrindinį ir atsarginį kupolas. Be to, naudojamas automatinis aktyvavimo prietaisas (AAD), kuris atsidaro atsarginį parašiutą, jei pagrindinė sistema nebuvo aktyvuota tam tikrame aukštyje.
Lietuvoje veikiantys centrai privalo laikytis griežtų saugos standartų. Instruktoriai turi turėti licencijas, įranga reguliariai tikrinama. Jei atvyksti į centrą ir kažkas atrodo keistai – klausk. Geras instruktorius visada atsakys į visus tavo klausimus ir niekada neskubins tavęs šokti, jei jautiesi nepasirengęs.
Praktinis patarimas: jei turi sveikatos problemų (širdies ligos, epilepsija, nėštumas, neseniai buvusios operacijos), būtinai pasitark su gydytoju ir informuok centrą. Tai nėra formalumas – tai saugos klausimas.
Ką dėvėti ir kaip pasiruošti
Daugelis žmonių prieš pirmą šuolį galvoja apie netinkamus dalykus. Mažiau galvok apie tai, kaip atrodai nuotraukose (vis tiek atrodai fantastiškai su tuo vėjo išpūstu veidu), ir daugiau – apie praktinį pasiruošimą.
Drabužiai: dėvėk patogius, sportinio tipo drabužius. Jokių laisvų šalikų, kepurių su snapeliais ar daiktų, kurie gali nuskristi. Batai turi gerai laikytis ant kojų – sportiniai batai su raišteliais puikiai tinka, bet raištelius surišk gerai. Centras paprastai duos kombinezoną, kurį užsivilksi ant savo drabužių.
Maistas: nevalgyk sočiai prieš šuolį. Lengvas valgymas 2-3 valandas prieš – gerai. Pilnas skrandis ir 200 km/h greitis – ne pati geriausia kombinacija. Taip pat nevartok alkoholio. Tai skamba akivaizdžiai, bet vis tiek reikia pasakyti.
Psichologinis pasiruošimas: tai galbūt svarbiausia dalis. Normaliai jaudintis – tai normalu. Net patyrę parašiutininkai sako, kad jaudulys prieš šuolį niekada visiškai neišnyksta. Bet yra skirtumas tarp sveiko jaudulio ir panikos. Jei jautiesi tikrai blogai – pasakyk instruktoriui. Niekas tavęs neverš šokti.
Parašiutizmas kaip hobis: ar tai įmanoma Lietuvoje?
Jei po pirmojo šuolio supranti, kad nori daugiau – tu ne vienas. Daugelis žmonių, kurie atėjo „tiesiog išbandyti”, po metų jau turi savo licenciją ir planuoja savaitgalius pagal aerodromų grafiką.
Lietuvoje parašiutininkų bendruomenė yra nedidelė, bet labai artima. Tai vienas iš tų hobių, kur žmonės greitai susipažįsta, nes visi susitinka tame pačiame aerodrome, laukia tų pačių orų ir dalijasi tais pačiais išgyvenimais. Socialinis aspektas – vienas iš dalykų, apie kurį mažai kalbama, bet kurį dauguma parašiutininkų mini kaip vieną iš priežasčių, kodėl tęsia.
Nuosavas parašiutas – tai jau rimtesnė investicija. Naujas komplektas gali kainuoti nuo 5000 iki 10 000 eurų ir daugiau, bet naudota įranga rinkoje yra ir ją galima rasti už mažesnę kainą. Pirmaisiais metais dauguma šoka su nuomojama įranga – tai visiškai normalu ir saugu.
Sezonas Lietuvoje prasideda maždaug balandį-gegužę ir tęsiasi iki spalio. Žiemą šuoliai vyksta retai – ne tik dėl šalčio, bet ir dėl trumpų dienų bei nestabilių orų. Kai kurie entuziastai žiemą važiuoja į pietus – Ispaniją, Portugaliją ar Dubajų – kur galima šokti ištisus metus.
Kai vėjas atneša tave atgal ant žemės
Parašiutų šuolis Lietuvoje – tai ne tik adrenalinas dėl adrenalino. Tai vienas iš tų retų dalykų, kurie tikrai pakeičia perspektyvą. Kai žiūri žemyn ir matai Lietuvos laukus, miškus, upes – viskas atrodo kitaip. Problemos, kurios ryte atrodė didžiulės, iš 4000 metrų aukščio atrodo… mažesnės.
Jei dar tik svarstai – pradėk nuo tandeminio šuolio. Rask centrą, paskambink, užsiregistruok, nuvažiuok. Blogiausias scenarijus – šuolis bus atidėtas dėl oro. Geriausias – turėsi vieną iš įsimintiniausių patirčių gyvenime. Statistika čia aiškiai tavo pusėje.
Ir dar vienas dalykas, kurį sako beveik visi, kas šoko: didžiausias jaudulys yra ne ore. Didžiausias jaudulys yra prie durų, ta sekunde prieš išeinant. Po to – viskas vyksta savaime, ir tu tiesiog esi ten, kur esi. Tai gana retas jausmas šiuolaikiniame pasaulyje, pilname blaškymosi ir triukšmo. Ir galbūt dėl to žmonės ir grįžta.
